Linas Karpavičius. Bolševikai tegul žino

Draugai, netvarka. Lietuvoje veikia nacių partija. Lietuviškieji buržuaziniai nacionalistai atgimė? Atgimė tie, su kuriais taip sėkmingai kovojo tarybų valdžia? Negerai draugai, apsileidome. Kur mūsų ideologinis budrumas ir revoliucinis kovingumas? Visi proletarai, vienykimės! Ir…..susivienijo.

Rugpjūčio 5 dieną grėsmingai savo veidaknygės įrašą pradeda D. Žalimas. Puolamas Genocido ir rezistencijos centras ir jo direktorius dėl J. Krikštaponio paminklo. Ten sulekia visi „juodvarniai“ pasikedenti savo plunksnas.

Vienas iš jų, Arkadijus Vinokuras, kaip niekad atkaklus. Jaučiasi nebaudžiamas, nes Lietuvą šis, pasak anais laikais Vilniaus hipių sluoksniuose besisukinėjusios N. Oželytės, jų dėl įtarimų velkant KGB šleifą atstumtas veikėjas, mato savo kišenėje. Į kairę ir į dešinę svaidosi grasinimais Genocido ir rezistencijos centro direktoriui, kaltindamas jį bendradarbiaujant su Nacionaliniu susivienijimu. Net žada atleisti iš darbo.

Reikia suprasti, kad jis yra tikras direktoriaus darbdavys: „susimovei, Arūnai Bubni, kapitaliai <<…>> nekantriai laukiu Seimo rudens sesijos, Garantuoju, kad paties likimas kaip Gencentro direktoriaus kabės ant plauko <<…>> Atrodai apgailėtinai šokdamas ant pasaulyje pripažinto teisės mokslų profesoriaus (Žalimo, pažymėta mano). <<…>> Vykdai nacistinės, sorry, antisemitinės, sorry, ak taip – nacionalistinės niekieno nerinktos į Seimą partijos politiką. Tad, nepakeičiamų žmonių nėra, kaip puikiai žinai. Beje, kada pasirodys 2050 žydų žudikų, tapusių partizanais, sąrašas? <<…>> Nuvylei, Arūnai, tikrai nuvylei“. Vinokuras jau klijuoja visiems partizanams žydšaudžių etiketę? Šito ir buvo galima tikėtis iš unisonu su Kremliumi skanduojančio atmintinai žinomą putiniškos Rusijos skanduotę, kad visi partizanai buvo žydšaudžiai, banditai ir civilių žmonių žudikai.

Toliau Arkadijus atskleidžia savo įtakos ribas: „rudenį teks judinti Seimą, kad tas pareikštų nepasitikėjimą Arūnu Bubniu bei atšauktų jį iš pareigų“. Ir Seimas, pasirodo, yra šio juokdario kišenėje – ir net ant trumpo pavadžio.

Diskutuodamas smarkauja, grasina ir prisipažįsta, kas inicijavo Ado Jakubausko pašalinimą (tik priminsiu, kad NS gynė Jakubauską net organizavęs mitingą): <<…>> „Mes pradėjome tas diskusijas dėl Ado Jakubausko, būti ar ne Gencentro direktoriumi, ir baigėsi tuo, kad jis buvo atstatydintas. Arūno Bubnio atveju galiu garantuoti, kad rezultatas bus toks pat. <<…>> Žmogus susirgo didybės manija, todėl pamiršo, kad nepakeičiamų žmonių nėra…. <<…>> Akivaizdu, kad Bubnys yra buvusių nacių, o dabar „nacionalinis susivienijimas” dešinių radikalų valdoma marionetė. Turiu tik du atsakymus: maža, pilka pelytė susirgo didybės manija; žmogus negali pakęsti demokratijos, nes tik jos dėka jis gali prarasti ir praras savo postą“.

Atvirai mėgaujamasi savo įtaka Lietuvos valdžios institucijoms, kurios pagal Vinokuro ir jo šaikos dūdelę išsiriečia tiek kiek reikia.

Rugpjūčio 11 dieną vėl to paties D. Žalimo sienoje pasirodo eilinis įrašas dėl J. Krikštaponio paminklo nukėlimo.

Aimanuojama, „kad Centro generaliniam direktoriui „advokatavo“ Nacionalinio susivienijimo vadovas, tik sustiprina įspūdį, jog LGGRTC iš tikrųjų vykdo ne įstatymą, o šio susivienijimo valią, paskelbtą netrukus po Komisijos išvados dėl J. Krikštaponio paminklo (jau rašiau, kad Centro pseudoteisiniai argumentai dėl įstatymo nevykdymo stebėtinai sutampa su š. m. liepos 1 d. paskelbta Nacionalinio susivienijimo pozicija). Be abejo, tai taip pat stiprina įspūdį, kad Holokausto kurstytojams ir vykdytojams balinti skirta veikla, į kurią Centras pastaruoju metu yra įsivėlęs, nėra atsitiktinė“.

Ir vėl visur Nacionalinio susivienijimo ranka. Šiandien pagaliau nulijo. Įtariu, pasistengė Nacionalinis susivienijimas.

Komentaruose toks Valerijus Voroninas sunerimęs: „Nereikėtų neįvertinti nacionalistų. Šiuo metu jie tikrai ne mažuma, sprendžiant pagal jų gerbėjų aktyvumą FB. Be, to, jie kontroliuoja daugumą istorinių portalų lietuvių kalba. Jų autoriai aktyvūs ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir spaudoje. Praktiškai tik jie formuoja visuomenės nuomonę, vaizduoja opoziciją valdžiai, tačiau konservatorių ir jiems artimų politikų, valdžios atstovų vos ne broliavimasis su jais ir palankumas akivaizdus. Klausimas – kur mes einame, ar tikrai į ES?“

Rugpjūčio 13 dieną įtampa pasiekia kulminaciją ir pasirodo D. Žalimo įrašas su skambiu klausimu „Kodėl Lietuvoje veikia nacių partija“

Taip klausiama apie Nacionalinį susivienijimą. Jį neramina, atspėkite – kas? Ogi menama šios partijos įtaka Genocido ir rezistencijos centrui. Bet tai tik nedidelis įrašo fragmentas. Įrašo „vinis“ yra Nacionalinio susivienijimo valdybos narės Alinos Laučienės straipsnis „Lietuvi, tavo šalis pavojuje. Kitataučiai perima valdymą, atsimerk“.

Straipsnyje keliamas vis didėjančios kitataučių invazijos į Lietuvą klausimas yra savalaikis ir dėsningas. Valstybė, paskubomis iš Rytų įsileidusi milžinišką nepatikrintų žmonių kontingentą, rizikuoja būti sugriauta iš vidaus. Valdžia jau dabar keliaklupsčiauja prieš atėjūnus ir sudaro jiems šiltnamio sąlygas. Vilniaus viešajame transporte, prekybos vietose ir darbo kolektyvuose jau vartojama tik „didžiojo“ Lenino kalba. Bet grįžkime prie įrašo…

Komentaruose pasirodo toks Leonas Kaplanas, kuris įsijautęs pradeda net grasinti bandžiusiems prieštarauti lietuviams ir aiškina nevyniodamas žodžių į vatą ir Nacionalinio susivienijimo veiklą vadina „neofašistine, rasistine ir antisemitine programa, kuri palaiko GENOCIDO CENTRO melaginga, antisemitine ir nusikalstoma veiklą“, o visai lietuvių tautai grasina Vokietijos pavyzdžiu: „Vokieciai uzmokejo, moka ir dar mokes ilgai ir netik zydams. O Lietuva nori nusimuilintis. Jus norite I roju ant svetimo b….. nuskristi. Visi moka uz savo veiksmus“.

Sergey Kanovich konstatuoja apie NS: „toks paprastas der Sturmer“. Nacionalinį susivienijimą lygina su neonacių tinklalapio skleidžiamomis idėjomis.

Rugpjūčio 19 dieną Vytautas Landsbergis didvyriškai „šauna“ sau į koją, šitaip solidarizuodamasis su anksčiau paminėtais draugais ir tik jam būdinga sukta maniera iš serijos „kas gali paneigti“, „galimai“, „gal galėtų atsakyti tyrimai“ ir pan. paleidžia „šūvį“ į NS pirmininką V. Radžvilą, bet jam meistriškai atrėmus išpuolį, kulka atsitrenkia į „Vilniaus vamzdį“ (kaip simboliška) ir perveria patrono koją. Pasigirsta ajajajai……

Rugpjūčio 22 dieną LRT tinklalapyje pasirodo to paties visiems gerai pažįstamo draugo (tovarišč), Arkadijaus Vinokuro straipsnis: „Genocido centras – Nacionalinio susivienijimo ruporas?“.

Vėl ieškoma ir sėkmingai randama visagalio NS ranka. Pats būdamas NS nariu pasijaučiau „aštuonkojo“ dalimi iš žinomo italų serialo „Aštuonkojis“.

Arkadijus toliau demonstruoja savo įžvalgas ir atradimus: „Apie Genocido centro tapimą Nacionalinio susivienijimo ruporu. Žinant, kad Genocido centro generalinis direktorius A. Bubnys buvo NS partijos narys, dalyvavęs rinkimuose į Seimą, tampa aišku, kodėl jis kopijavo NS argumentus dėl paminklo žudikui J. Krikštaponiui (ne)pašalinimo. Jo bendradarbis genocido centre yra NS valdybos narys, buvęs sovietinės armijos viršila, baigęs seržantų mokyklą vėliau tapęs režisieriumi Gaudentas Aukštikalnis, šiandien vyriausias Genocido centro muziejininkas. (?!)“

Kas yra atradimas juokdariui Vinokurui, tas žinoma kiekvienam Lietuvos gyventojui. Sovietinėje kariuomenėje seržantų „učebkę“ baigdavo vos ne kas antras lietuvis.

Toliau autorius smarkauja ir tonas darosi jau įsakmus: „Beje, sąsajas su Genocido centru turintį NS reikėtų pervadinti į Nacionalsocialistinį (nacistinį) susivienijimą ir paaiškinsiu kodėl. Todėl, kad ši partija viešai rinkimuose naudojo antisemitinį, šovinistinį J. Noreikos 1933 m. knygelės šūkį „Pakelk galvą, lietuvį“. Todėl, kad NS portale tos partijos valdybos narė, mokytoja Alina Laučienė straipsnyje „LIETUVI, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perimą valdymą! Atsimerk!“ pristato tikrą nacistinę trečio reicho NS programą. Ji tai daro taip įžūliai, lyg Lietuva jau dabar būtų LAF vadovaujama fašistinė bei nacistinė diktatūra, kurioje drąsiai tiražuojami K. Škirpos, S. Žakevičiaus, J. Noreikos neapykantos žydams, rusams, lenkams šūkiai. Straipsnis yra viešas emocinis rasistinis, šovinistinis išsivėmimas, vertas BK 170 straipsnio, kuris „baudžia“ neapykantos kurstymą“.

Įsidėmėkime: jau ir LAF (lietuvių aktyvistų frontas) skelbiamas fašistiniu.

Tirada užbaigiama įsakymu: „Nacionalinio susivienijimo partija jau senai turėjo būti uždrausta“.

Pažiūrėsime, kaip sureaguos Lietuvos valdžios struktūros. Jei jos sėdi Vinokuro ir jo sėbrų kišenėje tai turėsime karštą rudenį. Ir aiškiai pamatysime, kas valdo Lietuvą. Gal tikrai Alina buvo daugiau, nei teisi? Lietuviai nebeturi savo valstybės.

Straipsnis baigiamas akivaizdžiai reikliu ir įsakmiu tonu: „Turime problemą, kuri turi būti sprendžiama kuo greičiau tarppartiniu susitarimu, nes nesprendžiama ji taps, jeigu dar netapo, grėsme valstybės nacionaliniam saugumui.

Ką apie tai mano Seimo NSGK komitetas? Jau faktas, kad siejami su Genocido centru asmenys ne kartą nuosekliai provokuoja konfliktą tarp Lietuvos ir Lenkijos, Ukrainos bei Izraelio.

Šiandienos grėsmių Lietuvai kontekste mažiausiai, ko reikia mokslinei institucijai, tai atsižvelgti į kažkokių antidemokratinių grupių žudiko garbinimą. Asmenis, išpažįstantys griežtai draudžiamą Lietuvoje fašistinę bei nacistinę ideologiją, kaip antai minėtas Gaudentas Aukštikalnis, turi būti šalinami iš pareigų, jiems neturima suteikti Genocido centro patalpas jų neva mokslinėms konferencijoms organizuoti. Tokiomis aplinkybėmis konstruktyvus bendradarbiavimas tarp Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Genocido centro vargu ar įmanomas. Bet kuriuo atveju, Genocido centro generalinis direktorius A. Bubnys turi būti griežtai sudrausmintas dėl mokslinės institucijos galimo vertimo kaip fašistuojančių partijų ar panašių veikėjų ruporu“.

Reziumuojame. Mūsų „draugų“ mėginama sukurti viešoji opinija aiškiai rodo, kad prasideda šmeižto kampanija, nukreipta prieš Nacionalinį susivienijimą. Svajojama ir siekiama uždrausti šią partiją. Sugalvoti pretekstą daugiau nei paprasta. Ekstremizmas, terorizmas, žmogaus teisės ir t. t. ir pan. Akivaizdu, kad ši „šaika“ turi gerą uoslę – ji užuodė, kas jiems iš tikro pavojinga. Ne Celofanas, ne Šeimų sąjūdis, ne Regionų partija ar dar kita organizacija – jiems pavojinga tautos vienybės idėja, kuriai jie negali leisti atgimti. Laukia žūtbūtinis mūšis. Baigdamas noriu pasakyti – jei neliks mūsų, neliks ir jūsų. Ir ne tik mūsų ir jūsų. Neliks Lietuvos. Jų sovietmečio propagandos tvaiką sugrąžinusios kalbos ir rašiniai slepia seniai pažįstamą ir todėl lengvai atpažįstamą leitmotyvą: lietuvis savo šalyje turi šliaužioti. Vėl būti tylesnis už žolę, koks privalėjo būti Kremliaus komunistinėje imperijoje. O mes sakome ir sakysime: „Pakelk galvą, Lietuvi!“