Nacionalinis susivienijimas. Pareiškimas dėl būtinybės įgyvendinti visuotinės gynybos modelį

Prasidėjus pajamų deklaravimui, nepamirškite skirti 0,6 proc. savo mokamo GPM partijai Nacionalinis susivienijimas, o 1,2 proc. GPM - sambūr...

Prasidėjus pajamų deklaravimui, nepamirškite skirti 0,6 proc. savo mokamo GPM partijai Nacionalinis susivienijimas, o 1,2 proc. GPM - sambūriui Pro Patria. Šios paramos tarpusavyje nekonkuruoja, Jums nieko nekainuoja, o mums keičia viską. Skyrimo instrukcija. Dėkui!

Šiais metais Krašto apsaugos ministerija pristatė planus reformuoti šaukimo į Lietuvos kariuomenę sistemą, trumpinant privalomą šauktinio tarnybos trukmę nuo 9 iki 6 mėnesių, kas esą leistų 2027-aisiais metais šauktinių skaičių padidinti nuo 3,8 iki 5 tūkstančių per metus. Šie siūlymai atskleidžia Krašto apsaugos ministerijos ir valdančiųjų planus net 2027-aisiais dar nepereiti prie visuotinio šaukimo sistemos, bet tęsti „loterijos“ modelį. Visa tai vyksta kontekste, kuomet, Lietuvos karinės žvalgybos teigimu, Rusija yra paskelbusi ambicingą ginkluotųjų pajėgų reformą, kuri 5-10 metų perspektyvoje prie rytinių NATO sienų leis turėti daugiau pajėgų, nei jų Rusija turėjo iki karo Ukrainoje. Rusijos agresijos grėsmė Lietuvai 5-10 metų laikotarpiu ne tik nesumažės, bet dar ir išaugs.

2022 m. gegužę parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl gynybos politikos, kuriame neliko vietos visuotiniam šaukimui. Tačiau sutarta palaipsniui didinti šaukiamųjų skaičių. Tuomet Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komentuodamas susitarimą, teigė: „Vyriausybės siūlymas dėl ribinių [kariuomenės] skaičių kitiems metams, viršutinė riba yra 4400 šauktinių, o jeigu pradėtume šaukti po mokyklos, Krašto apsaugos ministerijos studija rodo, kad pašauktume 6100. Per penkerius–septynerius metus, kai investuosime į infrastruktūrą, kai parengsime karininkus, kurie dirbs su šauktiniais, mes de facto pasieksime visuotinio šaukimo efektą.“

Tai reiškia, kad net pagal KAM atliktus skaičiavimus, jau 2027-2029 metais būtų įmanoma priimti ir paruošti tiek šauktinių, kad būtų įgyvendintas visuotinis šaukimas. Vis dėlto, kaip matome iš KAM paskelbtų šaukimo sistemos reformos siūlymų, to neketinama daryti. Šauktinių skaičių norima didinti kur kas lėčiau, nei tai būtų įmanoma daryti, o dar ir reikšmingai trumpinti šauktinių tarnybos trukmę, kas kelia daug klausimų dėl jų parengimo kokybės. Tai rodo, kad priešingai, nei dažnai teigiama, Lietuvos kariuomenė būtų pajėgi užtikrinti visuotinį karinį rengimą, bet net ir vykstant karui Ukrainoje neatsiranda politinės valios iš tikrųjų susirūpinti savo kaip valstybės išlikimu ir kelti bent kiek ambicingesnius tikslus krašto apsaugai.

Be to, nedaromi Lietuvai taip pat gyvybiškai būtini žingsniai tobulinti šiuo metu praktiškai neveikiančią rezervistų rengimo sistemą. Aktyviajame rezerve esantys kariai geriausiu atveju kartą per kelerius metus pašaukiami atnaujinti įgūdžių, bet to nepakanka, kad jie būtų pasirengę be ilgo papildomo paruošimo stoti ginti Tėvynės. Be to, rezerve esantys kariai nėra priskirti jokiems vienetams, o ką jau kalbėti apie konkrečią pareigybę. Jų skirstymas prasidėtų jau prasidėjus karui, būtų daug netvarkos, kariai būtų skirstomi iš anksto neįvertinus jų turimų kompetencijų ir kur jie geriausiai tiktų.

Šią milžinišką mūsų nacionalinio saugumo spragą Seime vykusios konferencijos „Vilniaus saugumo forumas 2023. Atgrasymas susivienijus“ metu pastebėjo ir buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Benas Hodgesas, pareiškęs, kad Lietuva turi 120 tūkstančių rezervo karių, tačiau jie beveik nerengiami karui, vyrauja mūsų geopolitinei situacijai tiesiog neįtikėtina ramybės atmosfera. Net jeigu įvardinti rezervo karių skaičiai yra per dideli, išsakyta kritika yra teisinga. Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas suskubo atsakyti B. Hodgesui, kad tai, jog rezervas Lietuvoje nerengiamas, yra netiesa – juk Lietuvoje per metus rengiama 2600 rezervo karių, o iki 2030 metų šis skaičius išaugs iki 5000 karių. Tokie atsakymai ir įvardinti neįtikėtinai menki skaičiai rodo ne B. Hodgeso klaidą, o jo kritikos pagrįstumą bei visišką mūsų krašto apsaugos sistemai vadovaujančių asmenų neįgalumą imtis Lietuvos saugumui būtinų veiksmų. Būtina jau dabar sukurti rezervo rengimo sistemą, kuomet rezervistai būtų šaukiami gerokai dažniau ir tinkamai apmokomi, taip pat būtų iš anksto priskirti į konkrečius vienetus ir konkrečias pozicijas bei būtent šiose pozicijose įgūdžius ir atnaujintų (taip galėtų įgyti ir karinę specializaciją).

Nors dažnai kalbama apie mažą, bet profesionalią kariuomenę, faktas lieka toks, kad mums gintis tektų nuo kur kas didesnio priešo. Jeigu mes iš tikrųjų norime apsiginti, o ne tik imituojame tokį siekį, reikia daryti tai, kas būtina – dėti visas pastangas, kad pagaliau rastųsi visuotinis šaukimas ir būtų pereinama prie visuotinės gynybos modelio, nepaliekant šalies gynybos tik profesionaliems kariams. Mes nesame valstybė su dideliu gyventojų skaičiumi, kad galėtume sau leisti krašto gynybą patikėti tik profesionalams.

Taip pat teigiama, kad šaukimo „loterija“ yra pritaikyta prie mūsų kariuomenės infrastruktūros ir kitų pajėgumų, o visuotinį šaukimą šiuo metu užtikrinti esą yra neįmanoma. Tai paneigia jau anksčiau minėta KAM studija, bet ir be jos akivaizdu, kad jeigu visuotinį šaukimą įmanoma įgyvendinti Estijoje, Suomijoje ar Švedijoje, kurių skiriamos lėšos krašto apsaugos sistemai yra panašios ar mažesnės nei Lietuvos, tai įmanoma įgyvendinti ir čia. 

Trūksta ne techninių prielaidų, o valios jas keisti. Jeigu būtų buvęs politinis sprendimas ir valia, kariuomenė jau galėjo pasirengti visuotiniam šaukimui, pastatyti reikiamą infrastruktūrą ir investuoti į karininkų bei specialistų rengimą. Tačiau kariuomenės planai nėra rengiami atsižvelgiant į pasvarstymus ir diskusijas, kol nėra aiškaus įpareigojančio sprendimo. Be to, vykstant kruvinam karui Ukrainoje ir matant, kad grėsmė bet kada gali iškilti ir mūsų šaliai, Lietuvos gyventojų palaikymas visuotiniam šaukimui yra didesnis nei bet kada anksčiau. 2022 m. gegužę „Baltijos tyrimų“ bendrovės atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad už visuotinį šaukimą į kariuomenę pasisako 58 proc. šalies gyventojų, o tam nepritaria 34 proc. (dar 8 proc. teigė šiuo klausimu neturintys nuomonės). Būtinybę įvesti visuotinės gynybos modelį pripažino ir LR Prezidentas Gitanas Nausėda: „Dabartinėmis aplinkybėmis Lietuvai labai svarbu pereiti prie visuotinės gynybos principo, sparčiai didinti parengtų karinių rezervistų pajėgas ir gretas.“

Įvertindamas faktą, kad visuotinė gynyba Lietuvai yra vienintelis būdas apsiginti nuo kur kas gausesnio priešo ir tai, kad egzistuoja Lietuvos visuomenės pritarimas visuotiniam šaukimui, Nacionalinis susivienijimas ragina atsisakyti siauro biurokratinio mąstymo priiminėjant su mūsų valstybės išlikimu susijusius sprendimus ir žengti pirmuosius žingsnius pereinant prie visuotinės gynybos koncepcijos:

numatyti aiškų veiksmų planą per kelis metus pereiti prie visuotinio visų vyrų šaukimo iš karto po mokyklos, taip sukuriant visiems teisingas ir vienodas sąlygas atlikti karinę tarnybą, o ne kviesti ją atlikti tik dalį šaukiamųjų ir tada, kai jie jau yra sukūrę šeimas, verslus, turi mokėti paskolas bankams ir kt.

sukurti efektyvią kariuomenės rezervo rengimo sistemą, kuomet rezervistai iš anksto priskiriami konkrečiam vienetui ir paskiriami į konkrečią pareigybę, atitinkančią jų kompetencijas, taip pat reguliariai kviesti atnaujinti įgūdžių ir įgyti karinę specializaciją bent kelis kartus didesnį skaičių rezervo karių nei tai daroma dabar.

Nors investuojama į profesionaliosios kariuomenės modernų apginklavimą, bet kad ir kaip gerai ji būtų apginkluota, ji yra per maža. Tokį patį dėmesį būtina pradėti rodyti visuotinio ir efektyvaus rezervo formavimui. Tik remdamiesi visuotine gynyba galime išlikti, kuomet susidursime su kur kas gausesniu priešu. Siaurą biurokratinį mąstymą būtina keisti ambicingu, Lietuvos išlikimą per amžius laiduosiančiu visuotinės gynybos modeliu.

Nacionalinio susivienijimo valdyba


Susiję

Nacionalinis susivienijimas 733109716864747981
item