Laima Kalėdienė. Viena nauja raidė savivaldos rinkimuose
Kokiais dokumentais remiantis perrašomos pavardės nelietuviškais rašmenimis? Skaitant savivaldos rinkimų kandidatų sąrašus, man dingtelėjo m...
Skaitant savivaldos rinkimų kandidatų sąrašus, man dingtelėjo mintis, kad dabar ne tik aš, bet jau niekas Lietuvoje nebegali iš klausos užrašyti panašiai į lenkišką skambančios pavardės. Juk kas gali žinoti, ar tas asmuo nori, kad jo pavardė būtų užrašyta nelietuviškai, ar jis tikrai ne lietuvių tautybės ir ar gali tai įrodyti dokumentais. Ar jis yra pasinaudojęs Seimo pernai jam suteikta teise užrašyti savo asmenvardį pagal nelietuviškos rašybos taisykles, ar ne? Gali būti nelabai patogu, pavyzdžiui, registruojant tokią pavardę poliklinikoje, tvarkant reikalus policijoje, norint žmogų paminėti žiniasklaidoje ar sudarinėjant kokius nors namo gyventojų sąrašus.
Kad radosi užrašymų įvairovė, įsitikinau skaitydama LLRA-KŠS partijos kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą ir merus sąrašą. Štai tik keletas būdingesnių pavyzdžių: Waldemar Urban, Miroslav Voitiulevič, Iwona Kazakiewicz, Robert Rackiewicz, Stanislav Adamaitis, Tadeusz Andrzejewski, Karolina Petrusevič, Ana Miliuškevič, Anton Feliks Stankevič, Edyta Klimaszewska, Stanislav Zajankovski, Zigmont Ždanovič, Viktor Bojarovič, Halina Olenkovič, Zbignev Sinkevič, Bogdan Antonovič, Eva Jackevič, Danuta Radulevič, Tomaš Pileckas, Valdemar Dudoit, Tomaš Stanislav Razvadovski, Valdemar Koženevski, Oleg Shilko, Robert Poliakovskis, Marijan Dzvinel, Feliks Dzisevič, Andrzej Žabielowicz, Tadeuš Aškelianec, Edmund Szot ir kt.
Nors tas įstatymas vadinamas trijų raidžių – w, x ir q – įstatymu, praktiškai šiame sąraše įvairavo tik v ir w užrašymai: ir Voitiulevič, ir Kazakiewicz; ir Zajankovski, ir Žabielowicz... Ką gi, remiamasi 2022 m. Seimo priimtu asmenvardžių rašymo dokumentuose įstatymu: „3. Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų)“.
Iš kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą sąrašų matyti, kad rašoma ir su š, ir su sz, ir net su sh: Aškelianec, Klimaszewska, Szot, Shilko... Taip pat ir su ž, ir su rz: ir Koženevski, ir Andrzejewski... Tokia logika vadovaujantis tikriausiai bus siekiama įstatymiškai įsivesti ir daugiau lenkiško raidyno raidžių, taip pat su diakritiniais ženklais, tada jau jas užrašant teks perjunginėti klaviatūrą į kitas kalbas (kaip tik dėl to Lenkijoje praktiškai ir nesinaudojama analogiško įstatymo teisėmis)... Tiesa, dėl kirilicos abėcėlės transliteravimo taisyklių tokio užrašymo pavyzdžių kaip Shilko apstu Rusijoje ir Baltarusijoje.
Įdomu, kad tarp tos pačios LLRA-KŠS partijos kandidatų į Šalčininkų rajono savivaldybę radau tik vieną pavardę, užrašytą ne įprastomis lietuviškos abėcėlės raidėmis, o pagal lenkiškos rašybos taisykles - tai Krzszysztof Gotowiecki, kitų pavardės rašomos senoviškai, pvz.: Zdislav Palevič (beje, perrinktas meru), Valdemar Sliževski, Gžegož Jurgo, Jaroslav Voitechovič, Tadeuš Romanovski, Andžej Kulevičius, Anton Bandalevič, Edgar Obločinski, Henrik Tomaševič ir kt.
Tiek į šiuos rinkiminius sąrašus įtrauktiems asmenims, tiek ir kitiems panorus yra galimybė pasinaudoti minėtu įstatymu numatytomis sąlygomis, kurias atitikusiems Lietuvos piliečiams leidžiama pasikeisti savo pavardės rašybą dokumentuose: 1) pilietis registre turi deklaruoti, kad yra ne lietuvių tautybės, 2) pagrįsti, kad jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje, 3) jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis.
Kaip ir visų įstatymų, taip ir aptariamo „Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens dokumentuose įstatymo“ įgyvendinimo eiga reglamentuojama Vyriausybės nutarimų. Man neaišku, kaip registruojant naująsias pavardžių formas sugebama laikytis Vyriausybės 2022-04-27 nutarimo Nr. 424, kurio 19 punkte nurodyta, kad perrašant pavardes negali būti remiamasi tėvų ir senelių dokumentais, išduotais arba sudarytais ne lietuvių kalba dabartinėje Lietuvos teritorijoje iki 1990 m. kovo 11 d. Jau kas ne kas, o dabartiniai lenkų tautybės Lietuvos piliečiai tikrai didžiuodamiesi pabrėžia, kad jų giminės nuo seno čia, Lietuvoje, gyveno. Ir niekas tuo neabejoja, seni žmonės net vietiniais, „tuteišais“ save vadindavo. Tai tada kokiais dokumentais remiantis išduodami leidimai perrašyti pavardes nelietuviškais rašmenimis? Lenkijos? Kai ji 1920-1939 m. buvo okupavusi mūsų sostinę ir dalį Rytų Lietuvos? Kažkaip nesitiki, kad tiek daug svetimšalių būtų tarp mūsų lenkakalbių piliečių... Juk sovietmečio dokumentais remtis negalima. Įdomu būtų sužinoti, kokiais dokumentais remiamasi iš tikrųjų? Gal skiriasi Vilniaus ir Šalčininkų rajonų raštininkų reikalavimai?
7 komentarai
Na, pagal TARPTAUTINĖS Teisės įstatymus bei taisyklės, karų bei okupacijų laikais okupanto išduotuose dokumentuose nurodomi faktai tik tada laikomi teisėtais, jei tie patys faktai buvo nurodyti ir IKI OKUPACIJOS išduotuose dokumentuose - ar tai būtų nuosavybė, ar oficialioji kalba ir rašyba, t.y., ar tai materialus, ar nematerialus faktas. - Jei turi dokumentus, įrodančius, jog ir IKI okupacijos tas žemės sklypas (fabrikas, restoranas, vienuolyno pastatai ir t.t.) tau priklausė, o tavo pavardė ir tada buvo taip rašoma, vadinasi, viskas teisėta. Bet jei iki okupacijos buvo kitaip rašoma, vadinasi, tavo pretenzijos (į pastatą, žemės valdą, svetimkalbe abėcėle ir pagal svetimos kalbos taisykles rašomą pavardę) nėra teisėtos.
Jei bent vienas pasas išduotas nepateikus tokių įrodymų, jei pasų poskyris neturi faktą patvirtinančių ikiokupacinių dokumentų kopijų, pasas yra SUKLASTOTAS, ir už tai turi būti patraukti atsakomybėn jį išdavusieji pareigūnai!
Na, ir dar: manyčiau, kai kurios slavų kilmės pavardės jokiu būdu negali būti laikomos lenkiškomis vien dėl to, kad jos Lenkijoje paplitusios, jei jos atsirado dar tais laikais, kai nei lenkų tautos, nei kalbos, nei valstybės dar nebuvo. Pvz., pavardė „geravalis(~lė)" galimai sudaryta iš senųjų slavų genčių religinės ar moralinės sąvokos, ar pan. Todėl net ir lenkų tautybės moteriai pretenduoti į tokios santuokinės pavardės lenkišką grafinį pavidalą nėra jokio pagrindo - juk šiuo atveju teisiniu požiūriu svarbu moters vyro pavardės kilmė, o ne moters tautybė?
Lietuvos valstybė labai stengiasi bet kokiu pretekstu pavardes rašyti kuo įvairesnėmis kalbomis, svarbiausia - ne lietuviškai. Štai neseniai Lietuvoje spektaklį kūrė rusas režisierius, gyvenantis Lenkijoje ir turintis Lenkijos pilietybę. Lietuvos spaudoje jo pavardė buvo rašoma Iwan Woropajew, taigi lenkiškai. Šitaip Lenkija jam užrašė Lenkijos piliečio pase. Bet angliškoje spaudoje jo pavardė rašoma angliškai Ivan Aleksandrovich Vyrypaev; vokiškoje spaudoje rašo Iwan Alexandrowitsch Wyrypajew; italai rašo Ivan Aleksandrovič Vyrypaev; danai - Ivan Vyrypajev; norvegai - Ivan Aleksandrovitsj Vyrypajev. Taigi, visi perrašo iš rusų kalbos savaip. Tik vieninteliai lietuviai neperrašo lietuviškai. Ir tam sugalvoja kažkokių argumentų, kad esą labai svarbu rašyti „originalo kalba“! Lietuviai net lietuviškų pavardžių neperrašo lietuviškai: jeigu į Lietuvą iš Rusijos ar Ukrainos repatrijuoja tos šalies pilietybę turėjusi lietuvė ir atgauna Lietuvos pilietybę, tai jos pavardė lietuviškame pase užrašoma taip kaip buvo toje šalyje transkribuota, pvz., Shimaytene. Tokia valstybės politika: vengti lietuvių kalbos, nevengti „originalo“ rašybos. O po to pilietė, jei labai nori, gali individualiai eiti į teismus ir prašyti pakeisti pavardę į Šimaitienė, įrodinėti teismui, kad tam yra teisinis pagrindas...
> 2023-03-13 21:31 Anonimiškas rašė - AČIŪ Tamstai, puikus pavyzdys! Nukopijuosiu jį į kitas svetaines - tegu plinta žinia. Betikrindama sužinojau, jog rašymas lotyniškomis raidėmis NIEKO nesako apie raidės, taigi, ir jomis parašyto žodžio skambesį! Nes kiekviena tauta turi SAVO raidžių tarties (arba garsų žymėjimo jomis) taisykles. Todėl net tos pačios šeimos narių asmenvardžiai, nors ir vienodai rašomi, jei jie yra skirtingų šalių piliečiai, gali skambėti skirtingai. Pavyzdys: tėvo, Olandijos piliečio, pavardė tarta Betovenas, o sūnaus (austrų kompozitoriaus) - Bethovenas. Nes jie - skirtingų šalių piliečiai buvo. Bet tai menkutis skirtumas. Tikrindama VISŲ žemynų ir jų valstybių, naudojančių oficialiajai raštvedybai lotyniškas raides, raidės ir garso santykį, sužinojau ne tik, kad yra raidžių, kurios žymi net ~10-15 skambesio variantų, bet dar ir tame pat tos pačios kalbos žodyje jos gali būti skirtingai tariamos - priklausomai nuo raidės vietos žodyje. Ir tik nedaug raidžių žymi vos kelis garsus. Iš serialų sužinojau, kad ta komercine „abėcėle" naudojasi ir pasų klastotojai (juk pakanka tik anglų, o ne visų šalių naudojamas lot.k. raides parašyti mokėti - lengvas biznis!), bei kiti besislapstantys nusikaltėliai. Pas mus rodytas anglų serialas „Pagrindinis įtariamasis" - puikus pavyzdys, kodėl nusikaltėliai suinteresuoti komercine „abėcėle" rašomomis pavardėmis: čia pat šalia policininkės stovintis žmogžudys iš buv. Jugoslavijos visai nereaguoja, kai anglų policininkė taria jo pavardę. Apsimeta, jog tai ne jį šaukia. Juk policininkė taria jo pavardę pagal anglų k. skaitymo taisykles, o jo šalyje garsų rašymo bei tarties taisyklės visai kitokios... Vokiečių seriale jų atlikėjas piktinasi, kad amerikonai savaip, nepanašiai jo pavardę taria... Taigi, Vakarai jau atsikando „originalios rašybos". Dalis jų jau tai suprato, ir, kaip rodo tamstos pateikti pavyzdžiai, kratosi tos komercinės „abėcėlės", naudingos tik nusikaltėliams.
Asmenvardžių įstatymas aiškiai antikonstitucinis. Įdomu, ką nutars Konstitucinis teismas dėl paklausimo, ar įstatymas nepažeidžia Konstitucijos: 1) kad leidžia Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti Lenkijos valstybine kalba; 2) kad leidžia rūšiuoti piliečius pagal tautybę.
Lietuvių apsileidimą ir nepagarbą savo kalbai (taigi ir sau) matome ir šio spaudos pranešimo:
Lietuvos kompiuterininkų sąjunga (LIKS) atliko tyrimą, siekdama nustatyti, ar atvirose lietuviškose ir islandiškose socialinio tinklo „Facebook“ diskusijų grupėse moterys savo pavardes rašo taisyklingai, t. y. naudodamos savitąsias raides. Tyrimo rezultatai parodė, kad tik 59 proc. lietuvaičių moterų savo pavardę socialiniame tinkle rašė taisyklingai, likusios – šveplavo, keisdamos raides į lotyniškąsias be diakritinių ženklų. Islandės moterys savitąsias kalbos raides rašydamos savo pavardę naudojo daug aktyviau – net 90 proc. islandiškų pavardžių buvo parašytos taisyklingai.
2006 m. tyrimo duomenimis, tik 20 proc. lietuvaičių ir 80 proc. islandžių savo pavardes pokalbių programoje „Skype“ rašė taisyklingai.
Prisimenu, kaip įstatymo rengėjai/stūmėjai aiškino: pavardės taip bus rašomos tik pasuose, o kitur tai bus kaip anksčiau - lietuviškai. Va dabar jau matyti, kad eina visur - į spaudą, į dokumentus. Neabejoju, kad ir ant darbuotojų kabinetų durų. Ateini į įstaigą, o ten užrašas: direktorius Krzysztof Czyzewski. Bėgi namo ir pradedi mokytis lenkiškai... Nes tai Lenkijos pilietis, o ne Lietuvos
"Anonimiškas 2023-03-14 16:172023-03-14 16:17" - čia buvo nebent visai naiviems "išdurti" skirtas triukas, nes nereikia būti genijumi, kad suprastum, jog jeigu taip parašyta PASE, tai VISUR tas pats užrašas eis.
Rašyti komentarą