Almantas Stankūnas. Kas svarbiau Vilniui – nuotekų tinklai ar gėjus Nr. 1?

Lietaus nuotekos nenustoja būti Vilniui neįveikiama stichine nelaime. Ir kažin kodėl?

Gal todėl, kad reikia investuoti į nematomą infrastruktūrą, kurios niekas nepastebės? Jeigu nuotekų sistema veikia gerai, tai visi apie ją užmiršta ir mano, kad taip ir turi būti.

Tačiau jeigu lietaus ar buitinių nuotekų nuvedimas, tada tai tampa Problema Nr. 1 – turbūt daugelis tai patyrė ir asmeniškai?

Skirdami tinkamą dėmesį lietaus nuotekų infrastruktūrai nei p. Šimašius su savo Laisvės partija, nei jų partneriai Vilniuje TS-LKD, DP ir Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ negalėjo pasidaryti kokios nors reklamos. Visai kas kita yra daryti visokias akcijas su Lietuvos gėjum Nr. 1.

Taigi kas įvyko šiuo konkrečiu atveju?

Neturiu išsamios informacijos apie visas aplinkybes, tačiau iš to kas rašoma pranešime esminės problemos galimai buvo šios:

1. Netinkama naujų statybų techninė priežiūra dėl ko nebuvo užkirstas kelias lietaus drenažo sugadinimui. Dėl to atsakomybę privalo prisiimti tiek prižiūrėtojas ir statybų savininkas/vystytojas, tiek Valstybinė statybos inspekcija, kuri privalo kontroliuoti ar yra užtikrintos kokybiškos statybų techninės priežiūros paslaugos. Intensyvią statybų priežiūrą taip pat privalėjo vykdyti ir savivaldybės įmonė, kuri eksploatuoja esamus tinklus/drenažo sistemą.

2. Netinkamas techninis projektas statybų vykdymui, kuriame nebuvo numatytos visos techninės ir organizacinės priemonės, kad būtų užtikrintas patikimas ir saugus lietaus nuotekų sistemos darbas.

Čia vertėtų paminėti, kad netinkamas lietaus nuotekų infrastruktūros vystymas Vilniaus m. ir Vilniaus raj. yra chroniška problema. Tai liudija ne tik garsiai nuskambėję potvyniai Vilniaus m. centre, bet ir didžiulis kiekis atvejų priemiesčiuose, kai yra semiamos gatvės ir gyventojų sklypai.

Vystant gyvenamųjų kvartalų plėtrą didėja kietų dangų plotai ir mažėja lietaus susigėrimas į gruntą. Todėl būtina vystyti papildomus lietaus nuotekų tinklus arba didinti esamų tinklų pralaidumą.

Tačiau ne tik aplaidžiai yra sprendžiami minėti problemai, bet projektuojant naujas gatves ar rekonstruojant esamas netgi nesuformuojami tinkami grioviai šalia gatvių, neįrengiamos pralaidos žemiausiose vietose.

Dažnai vilniečiai naudojasi Vilniaus rajonui priklausančioms gatvėmis. O kai infrastruktūra yra kelių savivaldybių sandūroje, tai šeimininko nelieka.

Kad situacija gerėtų reikia nuosekliai ir intensyviai padirbėti identifikuojant ir tvarkant kritines vietas.

Būtina iš esmės sustiprinti naujų statybos projektų tikrinimo kokybę ir užtikrinti, kad Vilniaus m. savivaldybė išreikalautų iš Vilniaus raj. savivaldybės tinkamo dėmesio ir sprendimų. Nesisekant susitarti, būtina įtraukti centrinę valdžią. O jeigu ir jai tai nerūpės, tada būtina kelti politinį skandalą valstybės mastu.

Tinkamų lietaus nuotekų sprendimų įgyvendinimui dažnai reikia vystyti daug didesnės teritorijos negu ta, kurioje statybas vykdo atskiras vystytojas, infrastruktūrą. Suprantama, kad smulkus vystytojas negali išspręsti didelės teritorijos infrastruktūros vystymo klausimų.

Tuo privalo užsiimti savivaldybė ir tam ji turi skirti ne tik iš vystytojų surinktas infrastruktūros vystymo lėšas bet ir investuoti avansu papildomai.

Svarbiausia, kad naujoji Vilniaus valdžia būtų ryžtinga, principinga ir spręstų svarbiausius miestiečiams aktualius klausimus vietoj pinigų švaistymo mažai ką su sveiku protu turinčiais bendro gatvių siaurinimo ir kitiems projektams.

Nacionalinis susivienijimas į rinkimus Vilniaus m. savivaldybėje einanti komandai, kurią veda partijos pirmininko pavaduotojas ir kandidatas į Vilniaus merus Vytautas Sinica pirmoje eilėje rūpi miestiečių problemos ir yra pasiryžusi ginti miestiečių interesus visomis galimomis priemonėmis.

Politinė reklama.