Saulius Arlauskas. Nėra jokių tarptautinių įsipareigojimų įteisinti vienalytes šeimas

www.pozicija.org Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkė Danutė Jočienė Spalio 25 dieną Lietuvos Radijuje teigė, kad Konstitucija gyvas organiz...

www.pozicija.org

Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkė Danutė Jočienė Spalio 25 dieną Lietuvos Radijuje teigė, kad Konstitucija gyvas organizmas. Esą Konstitucija užtikrina vertybių stabilumą, bet atsižvelgia į visuomenės pasikeitimus. Konstitucijoje rašoma apie pagarbą asmens, šeimos, privačiam gyvenimui, tačiau Konstitucijoje, kas yra šeima, nėra apibrėžta. Transnacionalinė dimensija: Šeimos samprata aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus ir taip pat Europos Sąjungos (ES) teisę. Taigi mūsų Konstitucija privalo atsižvelgti į europines vertybes.

Šiuo atveju yra fundamentalūs pagrindai, kurių niekas negali riboti. Referendumas negalimas, kai juo norima atimti iš žmogaus prigimtines teises ir laisves, pvz., atimti iš vienos žmonių grupės tam tikras teises ar laisves. Tokie referendumai Lietuvoje negalimi.

Šeimų sąjūdis teigia, kad Konstituciją reikia ginti. Ar yra nuo ko ją ginti? D. Jočienė teigia, kad nėra nuo ko ginti. Konstitucines vertybes tikrai gina KT, formuodamas savo oficialiąją konstitucinę doktriną ir tai daro atsižvelgdamas į Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus.

Taigi, ar Konstitucinis teismas pasirengęs apginti konstitucinę vyro ir moters šeimos sampratą? Su teisės filosofijos profesoriumi Sauliumi Arlausku, kalbasi Vytautas Budnikas.

V. Budnikas. Gerb. profesoriau, šalies Konstitucijos 30-mečio proga interviu Lietuvos radijui KT pirmininkė Danutė Jočienė patikino, neva Šeimų maršo dalyviai ir jo rėmėjai turėtų būti ramūs. Anot teismo pirmininkės, KT gina ir gins konstitucines vertybes, formuodamas savo oficialiąją konstitucinę doktriną ir tai esą daro atsižvelgdamas į Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. Ar galima tikėtis, kad pvz., tos pačios lyties asmenų partnerystės ar Civilinės sąjungos įstatymas, pasiekęs Konstitucinį teismą, būtų pripažintas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai?

S. Arlauskas. Pasakysiu atvirai. Iš gerb. D. Jočienės paaiškinimo Jūsų minimame interviu neva seka, ne tai, ką Jūs sakote. D. Jočienė kelis kartus paminėjo, kad mes privalome atsižvelgti į Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus bei ES teisę, kurie, kaip supratau jos mintis, neva imperatyviai reikalauja, Lietuvą pripažinti tos pačios lyties asmenų teisę kurti šeimą ar net teisę tuoktis.

Tačiau gerb. D. Jočienė nenurodė nei Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų, nei ES teisės aktų, kurie įpareigotų Lietuvoje įteisinti tos pačios lyties asmenų šeimas. Tokių tarptautinės teisės aktų, kuriuos Lietuva būtų ratifikavusi, tiesiog nėra. Antai, Lietuva ratifikavo Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, kurios 9 straipsnyje nustatyta, jog teisė tuoktis ir teisė kurti šeimą garantuojama pagal šios teisės įgyvendinimą reguliuojančius nacionalinius įstatymus. Visiškai akivaizdu, kad Chartija palieka diskreciją nacionalinėms valstybėms. Nacionalinės valstybės Europos Sąjungoje pačios turi visiškai suverenią kompetenciją spręsti įteisinti tos pačios lyties asmenų šeimas ar santuokas. Šiuo požiūriu Chartija nenustato jokio Lietuvos tarptautinio įsipareigojimo, kokia turėtų būti šeima.

Dar konservatyvesnė ir, beje, nustatanti imperatyvą valstybėms yra Europos žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos konvencija, kurią Lietuva taip pat ratifikavo. Konvencijos 12 straipsnyje „Teisė į santuoką“ pasakyta: Vyras ir moteris, sulaukę santuokinio amžiaus, turi teisę tuoktis ir sukurti šeimą pagal naudojimąsi šia teise reguliuojančius valstybės įstatymus.

Imperatyvas mūsų valstybei, kaip matome, yra tas, kad teisė tuoktis ir santuokos keliu sukurti šeimą yra pripažįstama tik skirtingos lyties asmenims. Na o kaip ši teisė realizuojama, praktiškai nustato nacionaliniai įstatymai.

Lietuvos Konstitucijoje ir teisinėje sistemoje griežtai laikomasi binarinio vyro ir moters lyčių skirtumo ir lyčių papildomumo principo.

D. Jočienę būtų teisi, jei Lietuva ratifikuotų Stambulo konvenciją. Ratifikavusi šią konvenciją, Lietuva tikrai įsipareigotų pripažinti ir tos pačios lyties asmenų santuokas, bei atsisakyti žmones skirstyti į vyrus ir moteris, t. y. pripažinti neutralios socialinės lyties konstruktą, kaip konstitucinę normą. Tačiau to kol kas nėra, taigi nėra ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų, apie kuriuos galimai kalba D. Jočienė.

V. Budnikas. D. Jočienė paminėjo, kad mūsų KT yra konstatavęs, jog Konstitucinė šeimos samprata ir konstitucinė santuokos samprata skiriasi. Santuoka yra vyro ir moters susitarimas, o šeima neutrali lyties atžvilgiu. Tai gal, mūsų Konstitucija vis dėlto pripažįsta tos pačios lyties asmenims teisę kurti šeimas?

S. Arlauskas. Taip D. Jočienė pasirėmė KT 2019 m. sausio mėn. išaiškinimu, tačiau ji kaip pavyzdį pateikė senelių ir anūkų šeimą, kurią, mirus ar žuvus anūkų tėvams, gali sudaryti pvz., senelis ir anūkas. Tačiau, šis pavyzdys nė „nekvepia“ tos pačios lyties asmenų šeimos dvasia. Anūkai turi mamą ir tėvą, biologiškai skirtingas būtybes, kurių faktiškai nėra, bet kurie gyvi senelių ir anūkų atmintyje.

Tokiu būdu D. Jočienė nurodė šeimos ir santuokos skirtumą, bet ne iki tokio laipsnio, kad neva KT jau yra išaiškinęs, jog pagal mūsų Konstituciją yra galima tos pačios lyties asmenų šeima. Manau, tokiais ir panašiais pavyzdžiais būtų nesolidu grįsti tos pačios lyties asmenų teisę kurti šeimą. O tai, beje, labai negarbingai bando daryti kai kurie politikai Seime.

Mūsų Konstitucijos 38 straipsnis aiškiai nustato, kad santykiai šeimoje grindžiami binariniu motinystės ir tėvystės principu, kaip tai nustato Europos žmogaus teisių konvencija, kurią Lietuva yra įsipareigojusi gerbti. Taigi, norint konstituciškai įteisinti tos pačios lyties asmenų šeimas, būtina keisti Konstituciją. Ir tai galima padaryti tik referendumu, nes šeimos klausimas yra svarbiausias valstybės klausimas. Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.

V. Budnikas. Minimame interviu D. Jočienė pabrėžė, kad egzistuoja fundamentalūs teisiniai pagrindai, kurių niekas negali riboti. Yra negalimas toks referendumas, kuriuo norima atimti iš žmogaus prigimtines teises ir laisves, pvz., atimti iš vienos žmonių grupės tam tikras teises ar laisves. Tokie referendumai negalimi Lietuvoje. Galima manyti, kad D. Jočienė norėjo pasakyti, jog referendumas dėl prigimtinės šeimos teisių gynimo Lietuvoje yra negalimas…

S. Arlauskas. Jei gerb. D. Jočienė taip sakydama, turėjo omenyje seksualinių mažumų prigimtines teises kurti šeimą, tai ji yra visiškai neteisi. Tos pačios lyties asmenų teisė sukurti šeimą neišplaukia iš prigimties, t. y. iš biologinių žmogaus lyties determinančių. Tai žmogaus fantazijos dirbtinai sukurta teisė, kuri nepaiso jokių prigimtinių biologinių skirtumų.

Beje, niekas Lietuvoje ir nenori seksualinių mažumų diskriminuoti, pvz., iš jų atimti teisę į asmeninį privatų gyvenimą. Asmenys dėl jų seksualinės orientacijos ir gyvenimo su tos pačios lyties asmenimi nėra persekiojami ar baudžiami.

Taip tiesa, kad jiems neleidžiama oficialiai įregistruoti santuokos ar šeimos. Bet Konstitucija to neleidžia daryti ne kokiai nors mažai piliečių grupei, o visiems Lietuvos piliečiams vienodai. Žodžiu, jei valstybė šiuo atveju diskriminuoja, tai diskriminuoja visus Lietuvos piliečius arba nediskriminuoja nė vieno. Čia panašiai, kaip su kitais draudimais. Draudimas vogti atima teisę vogti ne tik iš kleptomanų.

Rimtai pajuokausiu: niekas iš principo nėra apsaugotas nuo netikėtos meilės tos pačios lyties asmeniui. Nuo tokios netikėtos meilės Lietuvoje ypač saugomi vaikai. Homoseksualumas, kaip sako mokslininkai, nėra įgimtas. Jis gali susiformuoti dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių. Štai kodėl vaikai ne tik Lietuvoje nuo pat mažumės mokomi, kad prigimtinė šeima yra vyro ir moters šeima. Taip rūpinamasi, kad vaikai nepadarytų gyvenime lemtingo ir klaidingo pasirinkimo. Juk yra gerai žinoma, kad heteroseksuali šeima turi didžiulius šansus būti laiminga. Ko, deja, negalime tvirtai pasakyti apie homoseksualias šeimas.

O dabar dėl D. Jočienės galimos minties, kad referendumui rengti jokio konstitucinio pagrindo nėra. Gerb. D. Jočienei norėčiau pasiūlyti pasiremti JAV Aukščiausiojo Teismo 2022 metų byla Dobbs v. Jackson. Su Amerikos teisėjų išmintimi sudėtinga ginčytis. Tai štai šioje byloje teisėjai konstatavo, kad jei visuomenėje kyla ginčas dėl to, kas aiškiai neapibrėžta Konstitucijoje, tai galutinis sprendimas privalo būti patikėtas piliečiams, o ne teisėjams.

Taigi, jei kam nors čia Lietuvoje XXI amžiaus pradžioje pasidarė nebeaišku, kas yra šeima, tai susitarkime dėl šio klausimo referendume. Priminsiu, kad jokie tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai ir Europos Sąjungos teisė neprimeta mums išankstinio sprendimo. Gal yra Europos Parlamento politinės rezoliucijos, bet jos tik rekomendacinio pobūdžio.

Ne mes tokie vieni. Lenkai, vengrai, panašu ir italai nenori pasiduoti socialiniams eksperimentams su šeima ar lytimi, kurie nežinia kuo civilizacijai baigsis.

Susiję

Šeimos politika 7891619159487945187

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item