Almantas Stankūnas. Ar interpeliacija Dainiui Kreiviui – tik imitacija? (klausimai ministrui)

Atrodo, Seimo opozicija tik imituoja valdančiųjų kritiką. Nesugebama ar nenorima suformuluoti Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui iš ties...

Atrodo, Seimo opozicija tik imituoja valdančiųjų kritiką. Nesugebama ar nenorima suformuluoti Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui iš tiesų aktualių ir esminių interpeliacinių klausimų.

Iš esmės tarp pateiktų klausimų yra tik vienas iš tiesų aštrus – dėl to, kaip buvo leista tokiems kaip „Perlas Energija“ dalyvauti elektros tiekime. Visi kiti lengvai atsakomi pačiam ministrui ir nepaliečiantys sukurtos ydingos sistemos esmės.

O Lietuva suinteresuota ir visi nusipelnėme išgirsti ministro atsakymus į kiek kitus klausimus:

1. Kodėl ministras D. Kreivys dar iki Rusijos invazijos Ukrainoje neatkreipė visuomenės ir ES institucijų dėmesio į tai, kad prekyba elektra, remiantis ribinių kaštų principu, yra netinkama ir padeda Putinui kovoti hibridinį karą prieš ES?

2. Kodėl ministras nenagrinėjo ir viešai neaptarė Ispanijos ir Portugalijos iniciatyvos elektros kainų sumažinimui ir nekėlė klausimo, ko tai pačiai problemai spręsti galėtų imtis Lietuva?

3. Kodėl ministras ES institucijoms, įskaitant aukščiausius politinius vadovus, bei viešai nekėlė klausimo dėl ydingo prekybos elektra modelio, besiremiančio ribinių kaštų principu, keitimo į kainos rinkoje formavimą remiantis pagrįstais gamintojų kaštais (ką siūlo ne vienas ekonomistas visoje Europoje)?

4. Kodėl ministras leido nutraukti sutartis su atsinaujinančius šaltinius naudojančiais elektros gamintojais, kurių pagamintos elektros supirkimui buvo taikomas, daug žemesnis už dabar esančią rinkos kainą, skatinamasis tarifas ir leido jiems laisvai parduoti elektrą biržoje arba elektros tiekėjams, vietoje to, kad visa nauda pritaikant Cost for Difference (CfD) metodą liktų Lietuvos elektros vartotojams?

5. Kodėl ministras nesirūpino, kad visi nauji pramoninių žemų kainų elektros gamintojų vystytojai gautų leidimus elektrinių statybai pagal tai, kuris gamintojas pasiūlys fiksuotą mažiausią visos elektros pardavimo kainą bent 20 metų laikotarpiui ir CfD principo pagalba visą naudą paliktų Lietuvos elektros vartotojams? Jeigu buvo rengiami aukcionai pagal minėtą principą ir nebuvo pakankamo investuotojų susidomėjimo, kodėl ministras nepasirūpino, kad toks susidomėjimas atsirastų ir kad juose dalyvautų Ignitis grupės įmonė?

6. Kodėl ministras neinicijavo tyrimo, ar „Ignitis gamyba“, pasinaudodama Lietuvos rinkoje dominuojančia Kruonio HAE ir Elektrėnų šilumine elektrine, neveikia rinkoje manipuliatyviai ir kaip susidarė didžiuliai įmonės „Ignitis gamyba“ pelnai?

7. Kodėl ministras nesiūlė atskirti į nepriklausomas įmones Ignitis nepriklausomo tiekėjo ir Ignitis visuomeninio tiekėjo veiklų, kad būtų eliminuotas įmonės ir jos vadovų vidinis interesų konfliktas, sąlygojantis, kad daug geresnės sąlygos formuoti kuo mažesnę elektros kainą vartotojams yra suteikiamos Ignitis nepriklausomam elektros tiekėjui?

8. Kodėl ministras nekėlė klausimo dėl to, kad yra tikslinga nacionalizuoti „Ignitis gamyba“ veiklą ir Estijos pavyzdžiu įteisinti universalią elektros tiekimo paslaugą (kas neįmanoma be nacionalizavimo)?

9. Kodėl ministras nesiėmė priemonių, kad būtų padidintas konkurencinis kainų spaudimas nepriklausomiems elektros tiekėjams (NET) šiomis priemonėmis:

a. Atšaukiant kainas keliantį 25 proc. antkainį garantiniam tiekimui?

b. Leidžiant vartotojams laisvai migruoti tarp nepriklausomų elektros tiekėjų ir visuomeninio tiekėjo?

c. Leidžiant visuomeniniam tiekėjui formuoti elektros kainą ne tik perkant elektrą biržoje bet ir, kaip tai leidžiama NET, panaudojant finansinius draudimo instrumentus bei tiesioginius sandorius su gamintojais?

10. Kodėl ministras nepasiūlė mažinti PVM elektros energijai, dujoms ir kurui, ką itin efektyviai išnaudoja Pietų Europos šalys?

11. Kodėl ministras nepasiūlė nedelsiant atpiginti iškastinį kurą ir tuo pačiu elektrą suspenduojant Apyvartinių taršos leidimų (klimato kaitos mokesčių) sistemos naudojimą ES? Tai galima daryti, nes ir be to šiuo metu jau egzistuoja pakankama motyvacija mažinti iškastinio kurio naudojimą ir plėtoti žaliąją energetiką.

12. Kodėl ministras nereplikuoja ES institucijoms, kad 18 ct/kWh siūloma maksimali elektros supirkimo kaina iš pigių gamintojų leidžia saulės ir vėjo jėgainėms uždirbti 200% ir didesnį pelną ir gali būti mažinama?

13. Kodėl ministras nepateikė pasiūlymo ES (o jeigu pateikė, tai kodėl jis nėra paviešintas) dėl elektros energijos prekybos tarp valstybių taisyklių, kurios leistų gauti protingą naudą tiek eksportuojančiai, žemesnių elektros kainų šaliai, tiek importuojančiai, aukštesnių elektros kainų šaliai?

14. Kodėl ministras neiškėlė ES institucijose klausimo dėl Vokietijos, kurios politika įstūmė ES į priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų dujų, atsakomybės dėl dabartinės krizės energetikos sektoriuje ir nepareikalavo, kad Vokietija suteiktų papildomą finansinę paramą didžiausią elektros kainą turinčioms ES šalims?

15. Kodėl ministras nepasiūlė atšaukti vartotojams žalingo ribinių kaštų principo prekiaujant šiluma centralizuoto šilumos tiekimo tinkluose, kuriuose veikia nepriklausomi šilumos gamintojai – visų pirma Vilniuje?

Parlamentinė opozicija pasirinko užduoti kitokius – patogius ir paprastus klausimus, todėl šių klausimų Seimo salėje neišgirsime. Tačiau jie privalo būti išgirsti ir atsakyti. Atsakymai į juos leistų pagaliau judėti link iš tiesų kainas mažinančių, o ne begalinius elektros gamintojų ir tiekėjų pelnus milijardinėmis kompensacijomis padengiančių sprendimų.

Susiję

Jonas Užurka. Komunistinės ideologijos šmėklos šešėlyje

„Komunizmas yra neapykantos sistema. Svarbiausia komunisto užduotis – surasti priešą ir jį sunaikinti. Komunizmas tai totalinės neapykantos ir paniekos žmogui ideologinė sistema. Ši komunistinė i...

Vytautas Rubavičius. Konstitucinio teismo išdavystė

Pastaruoju metu vis labiau aiškėja, kad Konstitucinis teismas tapo bene svarbiausia politinės galios vieta ir nuosekliai įgyvendina sumanymą keisti Lietuvos Konstituciją jos aiškinimais, kurių jau ...

Vytautas Keršanskas, Linas Kojala. Patys muša, patys rėkia (apie Seime vykusią diskusiją „Politikos ir istorijos santykis Lietuvoje“)

Šių metų kovo 6 d. LR Seime įvyko diskusija apie politikos ir istorijos santykį, kurią formaliai iniciavo VŠĮ „Laisvės studijų centras“. Tačiau faktas, jog įžanginę kalbą sakė Liberalų Sąjūdžio l...

Rašyti komentarą

NAUJAUSI

NAUJAUSI

Vytautas Sinica. Tautos atmintis ir tautinė savigarba

Tauta turi atmintį ir tauta turi savigarbą. Tiksliau, gali turėti. Dar tiksliau, privalo turėti. Yra įmanoma neturėti jų abiejų, nors kiekvienos sveikos ir išlikti siekiančios valstybės tikslas yra jų...

V. Sinica siūlo Birželio sukilimo deklaraciją pripažinti Lietuvos valstybės teisės aktu

Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica penktadienį užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma 1941 metų birželio 23 dieną Kaune per radiją perskaitytą pareiškimą „Lietuvo...

Nacionalinis susivienijimas. Dėl 1941 m. Birželio sukilimo įprasminimo

1941 m. Birželio sukilimas – tai lietuvių ginkluotas pasipriešinimas Sovietų Sąjungos okupacijai, prasidėjęs Vokietijai užpuolus SSRS. Sukilimą organizavo Lietuvių aktyvistų frontas, siekęs atkurti ne...

Vidmantas Valiušaitis. Kieno įgaliotas buvo Tautos sukilimas?

Šiandien kai kas klausia, įskaitant ir išeivijos liberalus, kieno įgalioti ir "kokia politine logika" sukilėliai 1941 metais drįso skelbti atstatantys paneigtą valstybingumą ir atkuriantys Lietuvos ne...

Dr. Asta Katutė. Antisovietinė rezistencija: nuo pogrindžio užuomazgų iki 1941 m. Birželio sukilimo

 „1941 m. sukilime ne pavieniai vadai yra gerbtini, o visa tauta, pogrindyje slaptai susiorganizavusi ir sukilusi prieš pavergėjus, prieš Maskvą ir prieš Hitlerį“, –  Pilypas Žukauskas-Narut...

item