Nacionalinis susivienijimas. Dėl „Amnesty International“ šališkumo Ir nepasitikėjimo šia organizacija

Lietuvos Respublikos Prezidentui,  Lietuvos Respublikos Seimui,  Lietuvos Respublikos Vyriausybei,  Ukrainos ambasadai Lietuvoje,  Jungtinės...

Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Ukrainos ambasadai Lietuvoje, Jungtinės Karalystės ambasadai Lietuvoje, JAV ambasadai Lietuvoje, Prancūzijos ambasadai Lietuvoje, Lenkijos ambasadai Lietuvoje, Vokietijos ambasadai Lietuvoje, Čekijos ambasadai Lietuvoje, Žiniasklaidai, visuomenei

Rugpjūčio pradžioje Tarptautinė nevyriausybinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ paskelbė ataskaitą, kurioje skelbiama, kad Ukrainos kariuomenė kelia pavojų civiliams gyventojams, nes ji steigia bazes mokyklose ir ligoninėse bei vykdo kontratakas iš tankiai apgyvendintų vietovių (toliau – Ataskaita). 

Ataskaita papiktino Ukrainos visuomenę ir Ukrainos vyriausybę, kuri  griežtai ją atmetė, teigdama, jog  „Amnesty International“ (toliau – Organizacija) veikia išvien su Kremliaus propagandininkais.

Reaguodama į Ataskaitą  Didžiosios Britanijos ambasadorė Kyjive Melinda Simmons pareiškė, kad taikiems Ukrainos gyventojams pavojų kelia tik Rusijos kariuomenės raketos, ginklai ir plėšikavimas, nes jei Rusija nutrauktų karą Ukrainoje, jokio pavojaus civiliams gyventojams nebūtų.

Netrukus Didžiosios Britanijos „The Times“ leidinyje buvo paskelbta publikacija, kurioje pažymima, jog Organizacija tapo Rusijos propagandos ruporu ir savo veiksmais griauna tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą ja.

Pasipiktinusi šia Ataskaita, iš Organizacijos  atsistatydino Ukrainos biuro vadovė Oksana Pokalčiuk, pažymėdama, jog yra perspėjusi  Organizacijos  vadovybę apie  informacijos Ataskaitoje vienpusiškumą, apie tai, kad joje neatsižvelgta į Ukrainos gynybos ministerijos nuomonę. Jos teigimu, Ataskaitoje sąmoningai/nesąmoningai palaikomas Rusijos propagandos naratyvas, o ir pati Ataskaita tapo Rusijos propagandos įrankiu. Ataskaitą ir tariamus atradimus joje taip pat pasmerkė Organizacijos Ukrainos biuras, nuodydamas, jog rengiant ją, su biuru šia tema nebuvo konsultuojamasi, tuo tarpu Rusijos ambasada Londone beregint ėmė platinti šios  Ataskaitos teiginius.

Rugpjūčio antrą savaitę Organizacija atsiprašė Ukrainos visuomenės, tačiau  generalinė sekretorė Agnes Callamard ir toliau neigė jai mestus kaltinimus tvirtindama, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos pažeidė karo įstatymus, veikdamos gyventojų perpildytose vietose ir keldamos pavojų civiliams gyventojams. 

Nacionalinis susivienijimas pažymi, kad organizacija „Amnesty International“, kuri  vienija virš 3 mln. narių, kelia sau tikslą ginti asmenis, persekiojamus dėl politinių ir religinių įsitikinimų, panaikinti mirties bausmę, kankinimus ir žiaurų elgesį su kaliniais. Ji renka informaciją, siunčia misijas į įvairias pasaulio šalis padėčiai tirti, skelbia kasmetines ataskaitas apie žmogaus teises įvairiose šalyse, per savo atstovus JTO, UNESCO bei kitur daro įtaką įvairioms tarptautinėms organizacijoms. Ji  organizuoja ir koordinuoja žmogaus teisių gynimo akcijas, taigi Organizacijos ataskaitos daro svarbią įtaką pasaulio valstybėms priimant svarbiausius tarptautinius sprendimus. 

Šiuo konkrečiu atveju Organizacija pateikė karo ir jo padarinių vertinimą Ukrainoje. Jos pateiktoje Ataskaitoje masiškas Ukrainos valstybės ir jos gyventojų naikinimas buvo priežastiniu ryšiu susietas ne su Rusijos invazija į Ukrainą, ne su Rusijos paskelbtu tikslu sunaikinti Ukrainos valstybę ir ukrainiečių tautą, o su ukrainiečių tautos, Ukrainos armijos savigynos veiksmais, jos mėginimu įmanomais būdais išsaugoti ukrainiečių tautą nuo sunaikinimo.

Pažymėtina, kad analogiškai š. m. birželio pradžioje Organizacija paskelbė ataskaitą apie migrantų buvimo sąlygas Lietuvos migrantų centruose, apkaltinusi šalies tarnybas, neva šios „savavališkai sulaikė“ tūkstančius žmonių militarizuotuose centruose, neva žmonės laikomi nežmoniškomis sąlygomis, kankinami ir kitaip netinkamai su jais elgiamasi. Apkaltino Lietuvos migracijos sistemą „instituciniu rasizmu“ ir smurtu prieš migrantus. Jos teigimu, ukrainiečių karo pabėgėliai šalyje yra priimami žymiai palankiau, negu iš Baltarusijos per valstybės sieną neteisėtai siunčiami ekonominiai migrantai, esą pastarieji „mėnesiais laikomi skurdžiuose, į kalėjimą panašiuose centruose“, jiems „neleidžiama naudotis sąžiningomis prieglobsčio suteikimo procedūromis ir jie patiria kitų rimtų žmogaus teisių pažeidimų, tikintis, kad jie „savanoriškai“ grįš į šalis, iš kurių pabėgo“. 

Atkreipiame dėmesį, jog Organizacijai yra žinoma, kad Baltarusija su Rusijos pagalba yra pradėjusi hibridinį karą prieš Lietuvos valstybę – pasitelkdama Baltarusijos oro linijas, šios šalies valdžia gabena į savo šalį tūkstančius iš įvairių svetimų valstybių surinktų piliečių, o po to nelegaliu būdu ar net prievarta siunčia juos per Lietuvos valstybės sieną. Tai reiškia, kad prievartiniu būdu į Lietuvą iš Baltarusijos siunčiami svetimšaliai yra ne pabėgėliai ar migrantai, o agresorės vykdomo hibridinio karo dalyviai. Tuo tarpu Organizacija minėtų svetimų valstybių į Lietuvą per prievartą gabenamų piliečių sąlygas sieja ne su Rusijos ir Baltarusijos karine agresija, o su tariamai  nesvetingu Lietuvos valstybės elgesiu reaguojant į minėtą karinę agresiją, kitaip tariant, Lietuva kaltinama, kad ji nesudaro komfortiškų sąlygų į Lietuvos valstybę neteisėtai permestiems agresijos dalyviams.

Kita vertus, ši organizacija elgiasi neetiškai karo pabėgėlių atžvilgiu, nes ekonominių migrantų jų kilmės šalyse niekas nepersekioja, jie turi pakankamai lėšų savarankiškai kelionei iš tolimų šalių į hibridinį karą prieš Lietuvą vykdančią Baltarusiją, kad šios valstybės specialiosios tarnybos juos permestų į Lietuvos teritoriją. Kitai tariant,  Organizacija kančias nukentėjusių nuo karo žmonių, praradusių namus, šeimas, artimuosius ir  vaikus, prilygina bei suvienodina su ekonominių migrantų patiriamais nepatogumais ir jų teisėmis į komfortiškesnį bei geresnį gyvenimą. Būtent dėl to ataskaitoje Organizacija apkaltino Lietuvos migracijos sistemą „instituciniu rasizmu“.  Iš to darytina išvada, kad Organizacija tik prisidengia žmogaus teisių gynimu, tačiau iš tikrųjų iškraipo tiesą, apkaltindama auką, suversdama jai  agresoriaus kaltę (auka kalta visada, ji išprovokavo, nes gynėsi ir pan.). Tikėtina, jog minėtas šios Organizacijos pateiktas teisinis aplinkybių vertinimas taip pat yra susijęs su tuo, kad karo pabėgėliai yra ukrainiečiai (nukentėję nuo agresoriaus), o tai rodo Organizacijos teisinį šališkumą ir neabejotiną Ukrainos žmonių (karo pabėgėlių) diskriminaciją.

Šios Organizacijos nešališkumu leidžia abejoti aplinkybė, kad ji atsisakė pripažinti Rusijos opozicijos lyderį Aleksejų Navalną sąžinės kaliniu, tačiau po plačios tarptautinės kritikos savo sprendimą skubiai atšaukė. 

Ir šiuo atveju Ukrainoje vykdomus tūkstančių žmonių nukankinimus, masinius civilių gyventojų žudymus Organizacija nesieja su Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainos valstybę. Atvirkščiai,  civilių gyventojų žūtis, jų naikinimą ji sieja  su Ukrainos armijos dalinių tariamai netinkama dislokacija, manytina, jog netgi su pačios Ukrainos armijos egzistavimu apskritai, nes kitu atveju tampa nelogiška manyti, jog prieš gindama savo šalies miestus ir gyvenvietes, Ukrainos armija pirmiausia turėtų pasitraukti iš jų ir vengti savo karius laikyti arčiau prie išvaduojamų ar ginamų miestų bei gyvenviečių.

Taigi abiem atvejais Organizacijos ataskaitos iš esmės yra politinės deklaracijos, nustatančios klaidinančias valstybių elgesio ir jų atsakomybės gaires. Šiuo atveju ataskaitose nustatytos gairės vienareikšmiškai yra naudingos Rusijai ir Baltarusijai, pateisinančios pastarųjų vykdomas agresijas pirmiausia prieš Ukrainą ir karinę hibridinę agresiją, vykdomą prieš Lietuvą.

Pritariame „The Times“  teiginiui minėtoje publikacijoje, kad Ukrainos gynėjai yra įsikūrę civilinėse teritorijose, nes šias teritorijas ir gynėjus puola rusų įsibrovėliai. Rusijos metodas naikinant civilius gyventojus yra žinomas iš kovų Čečėnijoje ir Sirijoje,  šiuo atveju ir Ukrainoje. „Ukrainos pajėgos narsiai priešinasi šiems įsibrovėliams, bandydami padėti civiliams pabėgti iš pavojingų vietovių“.

Pritariame, kad Organizacija neatsižvelgia į karo veiksmų realijas ir neteisingai interpretuoja tarptautinės teisės turinį. Teisiniai įsipareigojimai pagal Ženevos konvenciją dėl civilių asmenų apsaugos karo metu visiškai nedera su kaltinimais agresijos aukoms ir šmeižtu, kurį skleidžia Organizacija. Kartu pažymime, kad tikrųjų karo pabėgėlių teisės negali būti suvienodintos su ekonominių migrantų teisėmis, nes tai prieštarauja humaniškumo kriterijams.

Taip pat pritariame Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad Organizacija mėgina „amnestuoti teroristinę valstybę ir perkelti agresoriaus atsakomybę aukai“. Anot jo, netoleruotina, kad analizuojant duomenis apie auką, pastaroji ir agresorius „kažkokiu būdu sulyginami, o agresoriaus veiksmai ignoruojami“. Šį jo teiginį patvirtina vangi Organizacijos reakcija į eilinį Rusijos karo nusikaltimą, kai pastaroji sunaikino Olenivkos  gyvenvietėje saugomus Ukrainos karo belaisvius, t. y. išžudė į nelaisvę paimtus „Azov“ kovotojus. Analogišką Organizacijos nuostatą atspindi jos delsimas reaguoti į Rusijos teroristinį šantažą Zaporižios atominėje elektrinėje, iš kurios agresorius grasina visai Europai branduoline katastrofa. 

Absoliučiai pagrįstas „The Times“ teiginys, jog „kažkada gerbta humanitarinė organizacija „Amnesty international“ demonstruoja apgailėtiną abejingumą prievartai.“ Demonstruodama atlaidumą Rusijos vykdomiems nusikaltimams Ukrainoje ir pakantumą rusiškajam fašizmui, ši organizacija nebegali įgyvendinti deklaruojamų savo tikslų ir atstovauti pasaulio bendruomenei. Pritarime, kad  „Amnesty international“ tapo politiškai angažuota tarptautinė žmogaus teisių visuomeninė organizacija ir negali atstovauti objektyvioms ir visuotinai pripažintoms žmogaus teisėms, o savo veikla daro realią žalą žmogaus teisių plėtrai. 

Todėl Nacionalinis suvienijimas, reikšdamas visišką solidarumą su Ukrainos visuomene, reikalauja:

1. Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę nedelsiant atsiriboti nuo „Amnesty international“, kaip nuo organizacijos, kuri skleidžia tendencingą, neaptikimą ir neobjektyvią informaciją.

2. Nesivadovauti šios organizacijos ataskaitomis priimant svarbiausius Lietuvos valstybės sprendimus. 

3. Visuomeninę organizaciją ,,Amnesty Lietuva“ paraginti Organizacijos vadovę grįžti prie nešališkų ir objektyvių žmogaus teisių padėties vertinimo visose šalyse standartų ir įšaldyti bendradarbiavimą su šia Organizacija, kol šis raginimas nebus įgyvendintas.

Kviečiame žiniasklaidą bei tarptautines visuomenines organizacijas ištirti „Amnesty international“ finansavimo šaltinius ir viešai informuoti tarptautinę visuomenę kiek tarp jų yra rėmėjų, susijusių su agresore Rusija, įskaitant galimus tarpininkus kitose šalyse, ofšorinėse zonose bei kitur. Tikėtina,  jog tai gali padėti paaiškinti šios organizacijos suinteresuotumą teisinti Rusijos agresijos veiksmus (jų nepastebėti, ignoruoti, reaguoti vangiai ir kt.), akcentuojant ne agresorės, bet aukos veiksmų neteisėtumą, ir tuo talkinti Rusijos vykdomam Ukrainos gyventojų genocidui ir jos siekiams sunaikinti Ukrainos valstybę.

Nacionalinio Susivienijimo valdyba


Susiję

Nacionalinis susivienijimas 3844885409925710053

Rašyti komentarą

  1. Nereiktų pamiršti, kad šita Rusijoje šaknų turinčio žydo įkurta kontora dar 2015 m. baisingai piktinosi, kai Ukraina uždraudė komunistų partiją: www.amnesty.org/en/latest/press-release/2015/12/ukraine-communist-party-ban-decisive-blow-for-freedom-of-speech-in-the-country/
    Nebloga šitos kontoros apžvalga: https://youtu.be/pPQcri0UH_s

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tos organizacijos pareiškimas reiškia, kad amerikosai, kaip visur ir visada, po truputi pradeda "priduoti" ar "dėti" ant krunnojo klouno Zelios ir fašistinio Kijevo režimo. Paliks britonams šiek tiek ten dar pasitampyti, o ameriams reikia namuose mėšlą grėbti, rinkimai jau arti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Čia nuo žigulinio ar pigaus rašalo jau taip?

      Panaikinti
  3. ,,Amnesty International'' kažkada dirbo ir tūlas Rytis Juozapavičius, tuo metu dirbęs LRT. Vienoje 2004 metų spalio mėn. Lietuvosvalstybinio radijo laidoje su Tomu Dapkumi skamba gan įdomus R. Juozapavičiaus ir į laidą paskambinusios klausytojos pokalbis, kai 2001 metais R. Juozapavičiui buvo duotas peskaityti vienas LATGOJE registruotas LMTA absolvento TV laidos projektas.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item