Vytautas Rubavičius. Partnerystės įstatymas – moterystės ir motinystės pažeminimas
Vadinamasis partnerystės įstatymas, juridiškai sulyginantis visokias bendro gyvenimo formas kaip šeimą, yra ne lygybės, o pažeminimo įstatym...
Ypač niekingai atrodo moterystės paniekinimas. Atrodytų, kovojama kaip tik už „moterų teises“, tačiau jomis tik iš pradžių buvo prisidengiama, o šiuo metu apie moteris jau retokai beužsimenama, nes genderizmo ideologija peržengė moteriškumo supratimą – jis tapo nebepriimtinas. Įžymioji Stambulo konvencija – taip pat atgyvena, nes nebeatitinka naujų ideologinių genderizmo nuostatų, -- juk joje dar prisidengiama „moterų teisėmis“, kurių įvardijimas jau neišvengiamai suvoktinas kaip diskriminacinis bei homofobiškas naujųjų keistalyčių atžvilgiu. Tad ir priimta ji netrukus būtų keičiama pagal naująjį genderizmo kurpalių.
Genderizmo ideologijos plitimą paskatinęs feministinis judėjimas ne tiek išsikvėpė, kiek buvo nutildytas naujųjų genderaktyvistų. Kas jau kas, o feministėms turėtų būti skaudu, kad taip įnirtingai kovojant už moterų teises, jau daugelyje šalių oficialiojoje ar viešoje kalboje nebegalima vartoti moterį, moteriškumą ir motinystę nusakančių žodžių. Vis labiau stengiamasi įdiegti supratimą, neva ir vyrai galį gimdyti. Jau ir pribuvėjos kai kur imamos apmokyti atsižvelgiant į tokių vyrų pageidavimus, nesvarbu, kad šitai kol kas anatomiškai neįmanoma.
Tačiau įmanoma ideologiškai. Ideologijai gamta nesvarbu, kaip ir tiems juridiniams bei politiniams „pažangiesiems“ aktyvistams, kurie moterimis save laikantiems biologiniams vyrams suteikia galimybes dalyvauti moterų čempionatuose. Nei vyrams, nei moterims protestuojant, moteris buvo paversta „menstruojančiu individu“, „žindančiu individu“, vyrų žindymui tapus svarbia kultūrinio „atsilikusios“ visuomenės dalies perauklėjimo ir tolerancijos apmokymo tema. Mūsų Konstitucinis Teismas tokiems aiškinimams jau yra padėjęs stiprius pamatus – įtvirtinta nuostata, kad negalima vadovautis daugumos visuomenės išpažįstamais neva stereotipais, ypač susijusiais su šeima ir įvairiausiais „pažangiaisiais“ keistalytiškumais.
Moteris įvardyti moterimis šiuo metu dar lestina tik vienoje visuomeninio gyvenimo srityje – kovose dėl besąlygiškos aborto teisės. Kol genderizmo ideologija dar nėra įtvirtinusi vyrų pastojimo teisės (o šitai laukia netolimoje ateityje), tol aborto džiaugsmai ir malonumai neišvengiamai siejami su moterų teisėmis. Visais būdais stengiamasi ne tik nutildyti, bet ir kriminalizuoti atkreipiančius dėmesį į įvairialypę abortų žalą moteriai ir visuomenei. Ką jau kalbėti apie balsus tų, kurie gina vaisiaus teisę gyventi, iškeldami nelygstamą naujos gyvybės svarbą visai žmonijai, jos gyvavimui. Tačiau nužudytas vaisius jau tapo paklausia įvairių farmacijos ir genų inžinerijos rinkų preke. Tad tikroji teisė žudyti vaisių įvyniojama į genderistinę moters išsilaisvinimo iš gamtos jai primestų pančių ideologiją – jau mokyklose pradedama aiškinti, kad nelygstama yra „moters teisė į savo kūną“, o pastojimas esąs tik paprastas sveikatos sutrikimas, kurį nesunku išgydyti.
Partnerystės įstatyme puokštė žmogaus gamtinę ir jos pagrindu susiklosčiusią civilizacinę socialinę prigimtį paneigiančių nuostatų. Apibendrinamai jas galima įvardyti šitaip – tuo įstatymu įšangė prilyginama gimdai. Ne tik ideologiškai, bet ir juridiškai konstituciškai. Šitaip nužeminama ir nušventinama motes vaisingoji, gyvybę pasauliui teikianti galia, kurią pripažino ir išpažino visos senosios ir naujosios civilizacijos. Moterims, abortų aktyvistėms, palikta laisvė kovoti su joms nuo seno visų religijų pripažįstamu šventumu ir gimdymo sakralumu. Senosiose Artimųjų Rytų civilizacijose vaisingumas buvo siejamas su Mėnulio dievybe, o naujoji gyvybė į šį pasaulį atplaukdavo mėnesio laiveliu gimdos vandenims nubėgus. Tie vandenys buvo suvokiami kaip aukštųjų vandenų atmaina, siejanti mus su pasaulio pradžia. Gimdymas – šventas, kaip ir vaisius. Tokia pasaulio sandara ir santvarka. Juk ir maldoje – „Ir pagirtas Tavo įščių vaisius“. O kokia malda galima kreiptis į „žindantį individą“? O kaip melstis už „menstruojantį individą“?
Akivaizdu, kad genderistinis žmogaus savasties „performavimas“ yra ne tik antikrikščioniškas, bet ir antireliginis bei prieš civilizacinę patirtį nukreiptas žmogaus perdarymo instrumentas. Juolab keista, kad dalis krikščioniškų bažnyčių įsijungia į tokios „pažangos“ veiklą. Kad ir kaip garbintume „toleranciją“, sunku nematyti, kad skatinamos „pažangios“ tolerancijos supratimas ne tik paneigia Šventojo Rašto tiesą bei Bažnyčios mokymą, bet ir nušventina vyro ir moters šeimyninį, taip pat ir gimties sakramentą. Čia nekalbu apie pašvęstuosius gyvenimus, kuriuos globoja aukščiausieji Tėvas ir Motina.Bažnyčia iškelia žmogaus orumo vertę, o jame glūdi pirminis Dievo kūrimo vyksmas – kokį ir kaip sukūrė Viešpats gerbtiną žmogų. Dabartinė tolerancija nureligina ir nususina žmogaus orumą. Gerbiantis kito orumą žmogus pasaulį regi Tiesos prošvaistėje – pasaulis yra nuodėmės ir kovos su, taip pat „dangaus kareivijų“ ir „legiono“ kautynių laukas. Tų kovų niekas neatšaukė ir negali atšaukti, nesvarbu kad apie jas tarsi nešiuolaikiška, nemodernu kalbėti. Neskatinama šitai svarstyti ir Sinodiniame kelyje.
Tačiau „legionui“ galima siekti žemiškos pergalės iškreipiant ir naikinant žmogaus prigimtį, o bažnyčias paverčiant genderizmo skleidimo įrankiais. Juk tolerantiškas sakramentų teikimas keistalyčių „šeimoms“ suvoktinas, nevyniojant žodžių į vatą, kaip pats tikriausias išangės sakramentinimas, nušventinant visus bažnytinius sakramentus. Tiesa, visas žmogaus kūnas šventas, tačiau kiekvieno organo sava paskirtis. Išvada nėra nukreipta prieš jokius žmones anei prieš keistalyčius, nes visi mes nuodėmingi. Tačiau negalima nuodėmės versti socialinio gyvenimo norma, daugumos žmonių valdymo ir „perdarymo“ instrumentu, juolab nedera jos sušventinti ir sakramentinti. Šitai yra „legiono“ didžiosios kovos tikslas.
Jis siekiamas gana veiksmingai – tereikia tik įsiskaityti į dalies Vokietijos Sinodinio kelio vedlių vyskupų kovingus pareiškimus apie būtinumą keisti bažnyčios mokymą, atsižvelgiant į genderizmo „mokymą“, kuris laikytinas „laiko ženklu“. Tačiau ideologiniai „laiko ženklai“, prisiminkime kad ir lagerių kančiomis grįstą „šviesų“ mokymą apie „neišvengiamą komunizmo pergalę“, dažniausiai neturi nieko bendra su Dievo tiesa bei šviesa, o yra šėtoniškas gundymas tapti „visagaliais“, atsisiejant nuo Dievo kūrinijos ir Jo nustatytos tvarkos. Tikėkimės, kad žmoniją ištikusių iššūkių akivaizdoje Sinodiniu vadinamas kelias sugrąžins mus prie Šventojo Rašto tiesos, nes tik šventa šeima gali išlaikyti žmoniją gyvybingą, o moterį ir vyrą – oriais žmonėmis.
xxx
Kad ir ką svarstytum, apie ką berašytum – mintyse nuolat kirba ukrainiečių kovos reikalai. Šventa jų kova prieš nuožmų, žmogiškumo ir krikščioniškumo kaukę nusimetusį agresorių, branduoliniu vėzdu grasinantį visam pasauliui. Laukiau ir tebelaukiu, kad visų pasaulio tikėjimų hierarchai bendru pareiškimu kreiptųsi į Rusijos patriarchą Kirilą, stačiatikių popus ir vienuolius, paragindami juos priminti valstybės vadovui, jo kariuomenės vadams ir kariams – net ir užpuolus niekuo jus nenuskriaudusią šalį privalu laikytis jei ne krikščioniškos moralės, tai bent jau civilizuotų karo taisyklių, kurioms įvairiomis sutartimis yra įsipareigojusi Rusija. Nežudyti civilių ir nenaikinti jų turto, neplėšti užgrobtų teritorijų gėrybių, sudaryti sąlygas civiliams palikti karinių veiksmų laukus, leisti evakuoti sužeistus kovotojus ar perduoti juos Raudonojo Kryžiaus globai. Praverstų Maskvos patriarchato dvasininkijai priminti, kad nedera dvasininkijai tapti besąlygiška valdžios pagalbininke, verčiant jų ganomas aveles IGM (ideologijos genetiškai modifikuotais) gyvūnais, nieko nebenutuokiantiems apie Kristaus mokymą ir besididžiuojantiems broliška vadintos tautos naikinimu. Juk Rusijos bažnyčios tarnai ir tikintieji išgyveno stalininės Golgotos kelią, tad jiems gerai žinomi kraugeriški savosios valdžios „instinktai“. Gal toks kreipimasis nors kiek padėtų ir didvyriams – Mariupolio gynėjams.
16 komentarų
Tai apskritai Žmogaus pažeminimas netgi žemiau bet kokio kirmino. Dalis visuomenės, deja, žmoguje tik viena įžvelgia, viena aukščiau visko kelia = jo lytinių potraukių ypatumus. Visa kita yra niekis.
Vatikano sinodo svetainė švenčia homoseksualumą ir įvaikinimą homoseksualų porose
- tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/vatikano-sinodo-svetaine-svencia-homoseksualuma-ir-ivaikinima-homoseksualu-
Indijos chirurgas planuoja persodinti gimdą į translytės „moters“ kūną ir sudaryti jam galimybę pastoti dėka pirmos tokios operacijos pasaulyje
- tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/indijos-chirurgas-planuoja-persodinti-gimda-i-translytes-moters-kuna-ir-sud
O surogatinė motinystė - kas? Įteisinta prekyba vaikais. O mes didžiuojamės XXI a. Tauta tapo keiksmažodžiu ir nusikaltimu (dešinysis ekstremizmas). Motina tik šiaip sau statusėlis bobelės, namų šeimininkės? Va, Surogtinė motina, tai skamba išdidžiai. Tik nesuprantu, kodėl surogatinė ta, kuri išnešiojo ir pagimdė, o ne ta, kuri kūdikį nusipirko.
Kokią normą dar išmes iškrypėliai iš normalaus, sveiko žmogaus gyvenimo?
Būdon, runkeli. O tau motina tai statusas bobelės, kurią tu grįžęs be plionkės auklėji kumščiais?
Anonimiškas 2022-05-15 03:23
Nekriok, burliokas.
Tai ar tas įstatymas priimtas ar ne?
2022-05-15 08:08, iš vatnykų maršo Pakaunėj krioki, runkeli?
Tas, kur prisistatė profesionalus gėjus esąs, rūpinasi įtraukti į dienotvarkę ir priimti.
Pritariu gerb. Rubaviciui. Šis įstatymas visiškai nereikalingas, kelią tik sumaištį visuomenėje. Be jo gyvenome šimtmečiais, ar šeimos išsigime? Dabar išsigims.
iš veidelio tipinis pedofilas
Va tam:
"Anonimiškas
2022-05-15 03:23
Būdon, runkeli. O tau motina tai statusas bobelės, kurią tu grįžęs be plionkės auklėji kumščiais?"
---
Matau, didelio proto esi. Gal už būdos išmestas supuvęs runkelis, jei manai, kad esant vienai blogybei, reikia prikurti dar ir naujų su perverso puvėsiu, tada blogybės virs gėrybėm.
"Anonimiškas 2022-05-17 12:44" - negaiškite tam padaruilaiko - ten "etatinis" degeneratas, nuolat čia vemiantis srutų kibirais. Galėtų adminai "nuleisti vandenį" - o ir byloms bent kelioms tas padaras jau "užsidirbo".
Nebesielvartauk, išleis gal kada nors tavo meilę padleckį į laisvę... Ir nepavydėk, vistiek jį ir kiti ten "apturės"... Tu susmirdusi kacapo nuosmauka. 🖕
Ar tik pats su padleckiu netrynei šeimų maršo tribūnos prie Seimo? Gal dar koks Juraitis su Subotinu apturėjo, nes labai aršiai prieš lietuvių valdžią nusiteikęs.
Anonimiškas 2022-05-18 18:27
Pats savo kekšės ir klausk, kur jis trinasi bei su kuo.
Rašyti komentarą