Visuomeninės organizacijos reikalauja nepažeisti Konstitucijos ir valstybinės kalbos

www.pozicija.org

Šiandien Lietuvos visuomeninės organizacijos kreipėsi į Seimo narius prašydamos atidžiai permąstyti būsimus savo elgesio padarinius ir užkirsti kelią pradėtam Lietuvos valstybingumo demontavimui.

Kreipimasis išplatintas prieš rytoj vykstantį galutinį balsavimą Seime dėl įstatymo projekto (Nr. XIIIP-535(2), kuriuo kitakalbiams Lietuvos piliečiams yra naikinamas valstybinis lietuvių kalbos statusas, jei tik šie įrodys galintys savo vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti gimtąja kalba pagal kitų valstybių išduotus dokumentus.

Visuomenininkai primena, kad šiam įstatymo projektui ryžtingai pasipriešino žymiausi šalies kalbotyros, teisės, istorijos, filosofijos ir kiti mokslininkai, rašytojai ir kultūros ir meno darbuotojai, kartu su visuomeninėmis organizacijomis pernai išplatinę viešą reikalavimą Seimui ir Valstybei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) nepritarti minėtam Projektui. Jie atkreipia dėmesį, kad VLKK minėtam projektui nepritaria, bet Seimas nepaisydamas to ir sąmoningai, neatsižvelgdamas nei į šalies mokslininkų prieštaravimus, nei į 70 tūkst. Lietuvos piliečių reikalavimą kitakalbių asmenvardžius užsienio kabomis rašyti kitame asmens dokumento puslapyje, nubalsavo dėl tolesnio Projekto svarstymo.

Svarbiausia, kad už jį balsavę Seimo nariai pritarė ne tik valstybinio lietuvių kalbos statuso panaikinimui atskiruose Lietuvos regionuose – Visagine, Vilniaus, Šalčininkų rajone ir kitur, bet ir pripažino visų Lietuvos okupacinių režimų žmonėms išduotus asmens dokumentus, tuo nedviprasmiškai patvirtindami buvusių Lietuvos okupacinių režimų teisėtumą. Toks elgesys sukėlė neprognozuotą pavojų Lietuvos valstybingumui. Neatsitiktinai po balsavimo Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija įregistravo naują reikalavimą – rašant asmenvardžius leisti naudoti ir diakritinius ženklus. Todėl Seime bus diskutuojama ne tik dėl trijų raidžių (X, W ir Q), bet dėl prievolės Lietuvos teisinėje sistemoje vartoti keliasdešimt papildomų simbolių iš visų Europos valstybių kalbų raidyno.

Kreipimosi autoriai įspėja, kad šie reikalavimai Lietuvai pakeisti valstybės išduodamų dokumentų rašybą beveik visomis Europos kalbomis, nebus paskutiniai. Įteisinus dvigubą ar trigubą pilietybės institutą Lietuvoje bus įtvirtina ir šalyje gyvenančių šimtų tūkstančių kitakalbių piliečių teisė į kitų valstybių pilietybę. O tai reiškia, kad Seimo nariai išdavę lietuvių kalbos valstybinį statusą, kartu atvėrė teisinį kelią neišvengiamai kalbinei, kultūrinei, politinei ir teritorinei Lietuvos valstybės dezintegracijai, būtent dėl kurios Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, autonomininkai reikalavo Šalčininkų krašto autonomijos.

Jie atkreipia dėmesį į Seimo Kanceliarijos teisės departamento 2022-01-12 išvadas, kuriose nurodyta, jog svarstomas projektas nedera su Konstitucinio Teismo formuojama konstitucine jurisprudencija (Seimas negali neatsižvelgti į VLKK oficialias išvadas dėl Projekto ir jose išdėstytą VLKK poziciją).

Kreipimosi autoriai viliasi, kad didelė dalis Seimo narių buvo suklaidinti. Todėl sausio 18 d., kai dėl Projekto Seime vyks galutinis balsavimas, prašo atidžiai permąstyti būsimus elgesio padarinius. Nurodo, kad būsimasis įstatymas gali būti lemtingas Lietuvos valstybingumui, nes tikroji jo paskirtis – panaikinti Lietuvos suverenumą, pirmiausia valstybinį lietuvių kalbos statusą, šalies regionų integralumą ir galiausiai Lietuvos valstybingumą, jos istorinį bei kultūrinį tęstinumą.

Žmogaus teisių ir kitos visuomeninės organizacijos kviečia neleisti, kad sausio 18 dieną visuomenė už Projektą balsavusius Seimo narius susietų su valstybinės lietuvių kalbos išdavyste – kad už Projektą balsavusiųjų niekas negalėtų vadinti VALSTYBINĖS LIETUVIŲ KALBOS IŠDAVIKAIS.

Nė viena save gerbianti pasaulio valstybė neleidžia tapatybės dokumentuose vardus ir pavardes rašyti kitaip nei valstybine kalba,-pabrėžiama kreipimesi.

Kreipimąsi pasirašė asociacija „Talka kalbai ir Tautai“, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos nacionalinė vartotoju federacija, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė, Piliečių gynybos paramos fondas, „Mokslo Lietuva“ redakcija, Lietuvos kultūros kongresas, Lietuvos mokslininkų sąjunga.

Visas kreipimosi tekstas