Vytautas Radžvilas. Nereikia bijoti žodžio „katastrofa“

Autorius yra filosofas, politologas, profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas. Be i...

Autorius yra filosofas, politologas, profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas.

Be ideologinių iliuzijų ir saviapgaulės vertinant dabartinę Lietuvos padėtį belieka pripažinti, kad prieita tokio paties moralinio ir politinio sąstingio bei santvarkos perpuvimo stadija, kokia buvo pasiekta okupacinio režimo laikais Sąjūdžio išvakarėse.

Neseniai paskelbtame interviu mėginau parodyti, kad tai yra prieš tris dešimtmečius vykusių įvykių – tuo metu priimtų sprendimų ir padarytų veiksmų – dėsningas ir neišvengiamas rezultatas. Tai, kas iš įpročio vadinama „Lietuvos valstybe“, yra savaime jau byrančio ją imituojančio statinio fasadas, kuris sugrius kaip kortų namelis vos pūstelėjus stipresniam geopolitinės audros gūsiui.

Didelė problema ir kartu nelaimė yra tai, kad tie prieš tris dešimtmečius užprogramavę pražūtingą paskelbtos valstybės raidos kryptį įvykiai ir procesai tebėra neapmąstyti. Viena vertus, sisteminiai propagandininkai skelbia – kaip ir anais laikais, – kad beveik milijoną žmonių praradusi Lietuva yra kaip niekad saugi ir klesti labiausiai per visą ilgaamžę savo istoriją. Kita vertus, matantys vykstantį tautos merdėjimą ir savaiminį valstybės irimą bei nuoširdžiai dėl to išgyvenantys žmonės vis dėlto iki šiol klausia savęs, kaip ir kodėl Sąjūdžio žygis baigėsi katastrofa tiesiogine to žodžio prasme. Ir neranda atsakymo.

Žodžio „katastrofa“ nederėtų bijoti ir vengti. Dabartinės koalicijos vieneri valdymo metai nėra paprasta klaidų ar „nesąmonių“ virtinė. Tos tariamos klaidos ar nesąmonės tik galutinai apnuogino tikrąją vadinamosios valstybės prigimtį. Lietuva yra pusiau kolonijinė teritorija, kurios einamuosius reikalus tvarko vietos administratoriai, aklai vykdantys iš svetur gaunamus nurodymus. Didžiąja dalimi ištautinta ir išvalstybinta – iš esmės beturinti tik etnokultūrinę, o ne politinę nacionalinę ir valstybinę — savimonę visuomenė yra dezorientuota ir pakrikusi. Nepasitenkinimą esama padėtimi ji kol kas įstengia reikšti tik stichiško ir politiškai neįprasminto bei neorganizuoto protesto formomis.

Žlugus valdančiajai koalicijai faktiškai nebūtų įmanoma suformuoti vyriausybės, galinčios prisiimti atsakomybę už krašto likimą. Taip yra todėl, kad vadinamosios „opozicinės jėgos“ yra tos pačios sistemos dariniai, todėl iš principo neįstengtų vykdyti kitokios politikos. Nuo dabartinės jų politika skirtųsi tik detalėmis ir smulkmenoms, nes tikros valstybės vizijos jos taip pat neturi. Mirtinos ligos simptomus tik švelninanti ar maskuojanti politika po LVŽS valdymo priėjo savo galimybių ribas, nes ji iš principo neveda prie jokių sisteminių prieš tris dešimtmečius nulemtos šalies raidos ir jos krypties pokyčių. 

Tokiomis aplinkybėmis vienintelis kelias — kuo skubiau išaugti iš pilietinio pasipriešinimo paauglystės ir žūtbūt pereiti į tikros politinės savivokos lygmenį. Viliuosi, kad šis pokalbis prie to prisidės ir bus nors nedidelis, bet vis šioks toks indėlis į pastangas dar kartą išsigelbėti paskutinę akimirką, kai, atrodytų, vilčių nebėra. Mums tai yra pavykę, todėl norisi galvoti: „o gal pavyks dar sykį?“ Verta pagal išgales dalintis laidos įrašu.





Susiję

Vytautas Radžvilas. Lietuva dabartizmo gniaužtuose

propatria.lt nuotrauka  Kalba Sąjūdžio minėjimo renginyje Lietuvos mokslų akademijoje birželio 7 dieną Daugelis turbūt pajutote, kad šis Sąjūdžio gimtadienio minėjimas yra šiek tiek kitoks...

Vytautas Radžvilas: „E. Macrono partija laimės, bet tai ves Prancūziją prie revoliucijos“

propatria.lt nuotrauka  Profesoriaus Vytauto Radžvilo birželio 10 dienos (rinkimų pirmojo turo išvakarių) komentaras apie būsimus Prancūzijos rinkimus. Teksto pabaigoje - komentaro vaizdo įra...

Vytautas Radžvilas. Tautos neigimu bandoma sunaikinti socialinius ryšius ir atomizuoti visuomenę

Propatria.lt nuotr. Šių metų gegužės paskutinį šeštadienį Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko konferencija „Mokykla be patriotizmo – jaunimas be vertybių – Lietuva be ateities?“, kurią organ...

Rašyti komentarą

4 komentarai

Anonimiškas rašė...

Prof. Liudo Mažylio užuomina leidžia spėti, jog jis pretenduos ne tik į EP, bet ir prezidento postą pretenduos. Kažin, koks jo požiūris į tautiškumą, į Valst. kalbą, į suverenitetą, į šeimas, į vaikus?

Pikc Kažinkavičius rašė...

Na, atsižvelgiant į tai, kad jis priklauso globalistinei ir neomarksistinei Konpartijai... Taip, žinau, kad teoriškai jis krikdemų frakcijoje, bet praktiškai viskas aišku su tais Konpartijos "krikdemais".

Anonimiškas rašė...

Radžvilas akivaizdu alga rubliais gauna.

Sėlis rašė...

Akivaizdu, kad Anonimiškas 2021-12-30 07:52 su prisukta medine galva.

NAUJAUSI

NAUJAUSI

Vytautas Sinica. Svarbiausias metų politinis įvykis

Ne karas Artimuosiuose Rytuose, ne NATO viršūnių susitikimas ir ne joks įstatymas, kurį priėmė šis Seimas, yra svarbiausias šių metų politinis įvykis.Palyginti tyliai įvyko tikras politinis žemės dreb...

Romualdas Žekas. Nepykite pavadinti kurmiais. Verčiau susimąstykite.

Kartais taip pavadinu kai kuriuos savo kolegas gydytojus. Dažnai labai gerus specialistus. Net su mokslinėmis regalijomis. Protingi neužpyksta, nes tai darau be jokio pykčio ar nepagarbos. Taip kartai...

Valdas Sutkus. O tuo metu Amerikoje

Niujorko žydų Stokholmo sindromas - jie balsavo už antisemitąNiujorko Demokratų partijos pirminius kandidatų į mero postą rinkimus laimėjo atvirai antisionistinėmis nuostatomis garsėjantis iš Ugandos ...

Vytautas Sinica. Tautos atmintis ir tautinė savigarba

Tauta turi atmintį ir tauta turi savigarbą. Tiksliau, gali turėti. Dar tiksliau, privalo turėti. Yra įmanoma neturėti jų abiejų, nors kiekvienos sveikos ir išlikti siekiančios valstybės tikslas yra jų...

V. Sinica siūlo Birželio sukilimo deklaraciją pripažinti Lietuvos valstybės teisės aktu

Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica penktadienį užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma 1941 metų birželio 23 dieną Kaune per radiją perskaitytą pareiškimą „Lietuvo...

item