ES bandymas centralizuoti galią skatina „Polexit“

Terminas „netikėtas išėjimas“ – tai retorika, kurios griebiasi Briuselio biurokratai tam, kad sumažintų potencialaus Polexit įvykio atsakomybę. Visgi tie, kurie Brexit laiko tik administraciniu „nesusipratimu“, dabar stumia Lenkiją į panašų scenarijų, kuris gali baigtis šalies išėjimu iš ES.

Neseniai santykiai tarp Varšuvos ir Europos Sąjungos dar labiau pašlijo, ypač po to, kai Briuselis įsižeidė Lenkijai nusprendus, jog šios šalies konstitucija turi viršenybę prieš ES teisę. Visgi būtų visai nereikšminga šioje situacijoje ieškoti, kas yra teisus, nes šis karštas konfliktas liečia ne tik teisinės sampratos interpretaciją. 

Pati Europos Sąjungos ateitis dabar yra ant kortos. Tokia situacija susiklostė dėl Briuselio bandymo centralizuoti galią ir sukurti, taip vadinamas, Jungtines Europos Valstijas – sistemą, kuriai aršiai priešinasi konservatyvios valdžios, daugiausiai Vengrija ir Lenkija, norinčios išlaikyti valstybių narių suverenitetą. 

Visgi tokia Jungtinių Europos Valstijų idėja yra priešinga konservatyvių valdžių idėjai, nes ES valstybės narės yra suverenios, bet pati ES – ne. Pati Europos Sąjunga nėra vieninga, nepriklausoma žaidėja tarptautinėje arenoje. Pabrėžtina ir tai, jog ES valstybės narės neranda vieningo sprendimo net dėl tokių dalykų kaip Kosovo pripažinimas – Slovakija, Rumunija, Ispanija, Graikija ir Kipras vis dar Belgradą laiko buvusia provincija, kuri yra užimta albanų, o kitos valstybės Belgradą pripažįsta kaip nepriklausomą subjektą. Neįmanoma sutarti netgi ir ties euro valiutos įvedimu – kelios ES šalys neįsivedė šios valiutos. 

Paradoksas, jog tokia organizacija, kuri nėra nei valstybė, nei, panašu, demokratija, tiki, jog ji turi viršenybę prieš valstybinę teisę. Ši organizacija vadovaujasi neribotos galios troškimu, kurią gavus, neturėtų būti atsakinga prieš nieką. Nors kiekviena ES valstybė narė yra demokratiškai organizuota, jos priklauso vis didesnę galią įgyjančiam dariniui, kuris vis labiau atsisako idėjų, kurias teigia, jog propaguoja.

Europos rinkėjai nebalsavo už Europos Komisijos prezidentę von der Leyen ir net neturi galimybės ją pašalinti. Visgi Briuselis nurodo, jog ES teisė yra svarbiausia virš valstybių narių. Tačiau klausimas, kiek valstybių narių politikų, kartu su Vengrijos ir Lenkijos lyderiais, bus pasiruošę tai toleruoti.

Partijoms, kurios pasisako už centralizaciją, jau buvo suduota per skruostą pavasarį, kai Vokietijos Konstitucinis Teismas Europos Centrinio Banko obligacijų pirkimo byloje nurodė, jog Vokietijos teisė yra aukščiau už ES teisę. Nors Lenkijos ir Vokietijos atvejai yra tokie patys, neaišku, kas gali tarti finalinį teisinį ir įstatymų leidybos žodį, žinant tai, jog Vokietijos atvejis Briuselio buvo vertinamas „specialiu“. 

Visgi partijoms bus sunku priimti    sutarimą Lenkijos ir ES kivirče. Nei viena pusė nenori pralaimėti konflikto kaip neteisūs. Briuseliui tai reikštų savižudybę, nes ne tik Varšuva ir Budapeštas, tačiau ir Liubliana, Viena, ir tam tikra prasme Kopenhaga ir Stokholmas, pradeda kvestionuoti Briuselio valdymą. Jeigu toks valstybių narių „virusas“ ir toliau plis, tai tik dar labiau paaštrins vidinius ES aljanso ginčus. 

išversta iš rmx.news