Ramūnas Aušrotas. Politinė partnerystė su šeima

Rugsėjo pradžioje Lietuvos liberalų sąjungos (LLS) pirmininkė V. Čmilytė - Nielsen paskelbė apie iniciatyvą dėl įstatymų projektų, kuriuos pavadino Šeimų paketu. Pirmąjį iš jų - vaikų kambarius viešojo sektoriaus institucijose - Seimas svarstys jau ateinantį antradienį. 

Kaip politine prasme reikėtų vertinti šį Lietuvos liberalų sąjungos (LLS) susirūpinimą šeima? Partijos, kuri dėmesio šeima anksčiau nedemonstravo. Netgi priešingai, praeitoje LR Seimo kadencijoje ši partija nuosekliai pasisakė prieš, taip pat dauguma frakcijos narių balsavo prieš visas šeimos politiką valstybėje stiprinančias iniciatyvas, pradedant nuo LR Šeimos stiprinimo įstatymo. 

Pastarąjį partijos pirmininkė vadino „deklaracijų rinkiniu“, „biurokratiniu instrumentu“, o jame minimą vyro ir moters tarpusavio papildomumą bei prigimtines šeimos narių teises ir pareigas vadino ginčytinomis (2017 m. spalio 18 d. FB įrašas), taip prisidėdama prie nuomonės, kad šį įstatymą LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė turėtų vetuoti. Nevetavo.

Aš tik priminsiu, kad būtent šio įstatymo pagrindu po dviejų metų atsirado Bazinis paslaugų šeimai paketas, kuriame buvo numatyta keturiolika paslaugų šeimoms, kurios turėjo atsirasti visose savivaldybėse. Bazinio paslaugų šeimoms paketo dėka savivaldoje atsirado paslaugos ne tik socialinę riziką patiriančioms, bet visoms šeimoms. Jo dėka tvirtą teisinį pagrindą švietimo sistemoje įgijo ikimokyklinis vaikų ugdymas ir švietimo pagalba, įdiegtas neformalaus vaikų švietimo krepšelis, atsirado tokios paslaugos šeimoms kaip tėvystės įgūdžių ugdymas, psichosocialinė pagalba, šeimos mediacija. 

Kai Šeimos stiprinimo įstatymo pagrindu buvo pradėta formuoti šeimų interesus instituciniame lygmenyje atstovauti skirta Nacionalinė šeimos taryba, LLS pirmininkė viešai pavadino ją „radikalių politikų tribūna“ ir „ visa apimančia <...> priežiūros (o gal cenzūros?) institucija, <...> kuri gali tapti šiuolaikine inkvizicija <...>kiekvienam iš mūsų“. (2019 m. gruodžio 4 d.)

Galiausiai, kai buvo tvirtinama Nacionalinės šeimų tarybos pirmininkė dr. Ramunė Jurkuvienė, LLS pasisakė ir balsavo prieš šią kandidatę ne dėl jos kompetencijos, bet dėl konservatyvių pažiūrų, t.y. diskriminavo kandidatę įsitikinimų pagrindu (2020 m. spalis)

Savo programoje prieš 2020 m. rinkimus, liberalai šeimai, kaip institucijai, palankumo taip pat nerodė. Jų programoje šeimą rasite paminėtą tik vieną kartą, ir tai, ne šeimos politikos, o kitame kontekste. Lygiai taip pat, po LR Seimo rinkimų pasirašytoje koalicijos sutartyje, dėmesio šeimos politikai tai pat nėra. 

Ir štai dabar LLS pirmininkė veržiasi į pirmąsias politikų, kuriems rūpi šeima gretas, nors iki tol jokios iniciatyvos susijusios su šeimos politika ji nerodė. O tiksliau - slopino. Klausimas kodėl?

Atsakymas yra paprastas. Tokiu būdu yra ruošiama dirva Partnerystės įstatymo, siūlančio įteisinti vienos lyties asmenų partnerystę, priėmimui, kuris vėl bus teikiamas šioje LR Seimo rudens sesijoje. 

Viena iš priežasčių, lėmusių fatališką liberalių jėgų pralaimėjimą šių metų vasario mėnesį, kada projektui praeiti pritrūko pora balsų, buvo pernelyg didelė šį projektą stumiančių jėgų koncentracija į LGBTQ teises. Prisiminkime, vasario Seimo sesijoje vielalyčių porų klausimas nustelbė visus kitus klausimus. Ir turbūt ne vienam eiliniam piliečiui, nesiveliančiam į ideologines kovas, kilo klausimas, kodėl visa energija skiriama šio klausimo sprendimui, kai šalyje yra apstu kitų spręstinų klausimų. Kodėl teikiamas išsikirtinis dėmesys šios socialinės grupės apsaugai, kai rūpesčio pagrįstai reikalingos jaunos šeimos, kurioms reikia gyvenime įsitvirtinti, daugiavaikės šeimos, kurioms reikia išgyventi, krizę patiriančios šeimos, kurioms reikia padėti. 

Šis perdėtas angažavimasis vienos ir tikrai ne nuskriaustos socialinės grupės atžvilgiu neabejotinai motyvavo piliečius pasisakyti prieš vienalytes partnerystes, ką rodė ir apklausos, o pastarosios - spaudė svyruojančius politikus išdrįsti balsuoti prieš. To pasekmė, politinės galios persiskirstymas Seime, dėl kurio neliko užtikrintos daugumos, reikalingos vienalytėms partnerystėms įteisinti.

Šeimų paketo iniciatyva yra siekiama parodyti, kad ir mes esame už šeimą, taip siekiant ištirpdyti visuomenės nepalankumą vienalytėms partnerystėms, ir iš naujo formuoti politinę galią, reikalingą jas įteisinti. 

Kruopščiai surašydamas info apie iki šiol reikštą LLS požiūrį bei parodydamas darbų šeimos politikoje stoką, noriu pasakyti labai paprastą dalyką: dabartinis LLS susijaudinimas dėl šeimos reikalų yra ne kas kita kaip politinė kohabitacija su šeima, reikalinga Partnerystės įstatymui prastumti.  Kai šis įstatymas bus priimtas, liberalai šeimą pamirš. Ne tik pamirš, bet ir išduos, reikalaudami (paminėsite mano žodį), kad remiantis Partnerystės įstatymu švietimo sistemoje būtų kalbama „apie įvairias šeimas“. To jau reikalaujama (žmogaus teisių ekspertai), tačiau tam dar nėra įstatyminio pagrindo.

Kadangi esu kandidatas į Trakų raj. merus, savo rinkėjams priminsiu, kad tiek buvusi Trakų raj. merė pasisakė, kad balsuos už Partnerystės įstatymą, tiek ir dabartinis liberalų kandidatas A. Šatevičius per debatus taip pat išreiškė aiškią poziciją palaikančią vienalytes partnerystes. Tad mano mieli rinkėjai, o ypač mokyklų direktoriai ir mokytojai, jums laikas apsispręsti, kas jums yra svarbiau: liberalų duodami pinigai infrastruktūrai, ar prigimtinės vertybės. Nesileiskite nuperkami. 

Ramūnas AUŠROTAS

Politinė reklama, parengta kandidato.