Ramūnas Aušrotas, Martynas Katelynas. Smūgis savivaldai

Ryt šaukiama neeilinė LR Seimo sesija. Jos tikslas - priimti  įstatymų pakeitimus, reikalingus ekstremaliajai situacijai, susidariusiai dėl ...

Ryt šaukiama neeilinė LR Seimo sesija. Jos tikslas - priimti  įstatymų pakeitimus, reikalingus ekstremaliajai situacijai, susidariusiai dėl nelegalių migrantų antplūdžio, spręsti.

Vienas iš keturių teisės aktų projektų, kuriuos ryt ketinama svarstyti, yra Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymas. * Vienintelė Civilinės saugos įstatymo keitimo priežastis yra kai kurių savivaldybių skeptiška pozicija valstybės taikomų priemonių sprendžiant nelegalios migracijos problemą, atžvilgiu. Paprastai sakant, nesutikimas į savivaldybės teritoriją įsileisti nelegalius migrantus ir juos išlaikyti savivaldybės lėšomis. Įstatymo pakeitimais ketinama tokioms neklusnioms savivaldybėms perlaužti stuburkaulį.

Kalbame apie Civilinės saugos įstatymo 18 str. pakeitimą.

Dabar šio straipsnio 2 d. numato, kad:

„Neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui, visi ūkio subjektai ir kitos įstaigos savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimu teikia turimus materialinius išteklius.“

Kitaip tariant, norint panaudoti ekstremalios situacijos likvidavimui savivaldybės materialinius išteklius, reikalinga savivaldybės vykdomosios institucijos valia ir jos pritarimas.

Įstatymo pakeitimu iš esmės siūloma to atsisakyti, numatant, kad savivaldybės materialiniai  ištekliai bus panaudojami Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitaip tariant, be savivaldybės vykdomosios institucijos valios ir pritarimo. Automatiškai, jei tam atsiras poreikis.

Projekto aiškinamasis raštas tokį reguliavimą grindžia praktiniu - didesnio efektyvumo valdant ekstremalią situaciją - poreikiu. ** Tačiau siūlomas teisinis reguliavimas yra ydingas teisiniu požiūriu.

Pirmiausia, valstybėje reikia vengti teisėkūros ad hoc (teisėkūros pagal situaciją). Akivaizdu, kad įstatymo projektą lėmė nesutarimai tarp Vyriausybės ir savivaldybių dėl migrantų krizės valdymo. Bet ar dera tokius nesutarimus spręsti siaurinant savivaldos teisę?

Taip pat natūraliai kyla klausimas, ar už ydingą nacionalinę politiką, dėl kurios nebuvo tinkamai įgyvendinamos valstybinės funkcijos (sienos apsauga), turi mokėti savivaldybės savo turimais materialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, kurie ir taip yra riboti?

Civilinė sauga yra savivaldybėms patikėta valstybinė funkcija. Tai reiškia a) savivaldybė šią funkciją įgyvendina (administruoja), b) valstybė šį įgyvendinimą finansuoja, c) savivaldybė (jei yra poreikis ir galimybės) kofinansuoja jos įgyvendinimą. 

Migrantų krizės atveju turime situaciją, kai valstybė reikalauja iš savivaldybės įgyvendinti valstybinę funkciją, ir tai daro ne garantuodama jos finansavimą, bet reikalaudama savivaldybei ją vykdyti savo lėšomis. Natūralu, kad savivaldybės su tuo nesutinka. Ir nenormalu, kad valstybės atsakas į tai yra - mes patys pasiimsime iš savivaldybės mums reikiamus išteklius.

Savivaldos institucijas saisto Vietos savivaldos įstatyme įrašyti  atsakingumo savivaldybės bendruomenei (VSĮ 4 str. 1 d. 5 p.) bei   savivaldybių ir valstybės interesų derinimo tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus ((VSĮ 4 str. 1 d. 7 p.) principai. Jie reikalauja, jog savivaldos institucijos, priimdamos bet kokius sprendimus, net jei ir sprendžiami  valstybės lygio ekstremalios situacijos klausimai, nepamestų iš akių vietos gyventojų interesų. 

Vyriausybės šitie principai nesaisto. Taigi, sprendimo teisę (kada ir kokiu mastu panaudoti  savivaldybės materialinius išteklius valstybės ekstremaliai situacijai spręsti) perkėlus iš savivaldos į valstybės lygmenį, vietos gyventojų interesai lieka be deramos teisinės apsaugos. Kaip rodo praktika, jų gali būti realiai nepaisoma, motyvuojant aukštesnio lygio, bet ne būtinai vietos gyventojų požiūriu svarbesnės reikšmės klausimų sprendimu. 

Pagal LR Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalį, Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Civilinės saugos įstatyme numatyta Savivaldos administracijos direktoriaus kompetencija civilinės saugos srityje yra Vietos savivaldos įstatyme numatytos vietos savivaldos savitvarkos ir savaveiksmiškumo galių išraiška. O šuo atveju savivaldos institucijų galia spręsti funkcionuoja ir kaip vietos gyventojų interesų garantas, kurio, priėmus minėtą teisinį reguliavimą, gali ir nelikti. Politine prasme, būtų pažeistas ir taip trapus valstybės ir savivaldos santykių balansas.

P.S. Abejonių kelia ir siūloma priimti „būtinųjų darbų“ sąvoka ir su tuo siūlomas teisinis reguliavimas. Civilines saugos įstatymas jau turi „neatidėliotinų darbų“ sąvoką, tad naujos sąvokos įvedimas yra perteklinis. Įstatyme sutinkama „priverstinių darbų“ sąvoka vertintina kaip  sovietinės teisinės sistemos reliktas, kurį reikia braukti, o ne - kita forma - įtvirtinti.


Susiję

Ramūnas Aušrotas. Modernusis feodalizmas

Nacionalinio susivienijimo valdybos narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkasApklausos rodo, jog nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra vienas iš nekenčiamiausių mokesčių. Nesunku suprast...

Ramūnas Aušrotas. Lytiškumo ugdymas tarp laisvės ir diktatūros

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos (GĮUP) kritikai  manipuliuoja visuomenės emocijomis. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, tą darantys politikai...

Ramūnas Aušrotas. Gyvenimo įgūdžių programa - velnias slypi detalėse

Nuo šių metų rugsėjo mokyklose startuoja nauja Gyvenimo įgūdžių bendroji programa (toliau - GĮP),  kuri mokyklose turėtų pakeisti nuo 2016 m. galiojusią Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šei...

Rašyti komentarą

7 komentarai

Anonimiškas rašė...

Kodėl NS ignoruoja rytdienos mitingą? Kas čia per strategija lemiamu valstybei momentu atsiriboti nuo tautos? Labai nuvylėt, iki šiol už jus balsavau, bet, pasirodo, be reikalo.

Pikc Kažinkavičius rašė...

Šiaip, tame pačiame kontekste reiktų nepamiršti ir tos šutvės planų panaudoti kariuomenę: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/b346d9c0f9d411ebb4af84e751d2e0c9
Teisininkams verta GERAI įsiskaityti ir į ŠITĄ "projektą" - ir bent jau pakalbėti apie tai, ką jis žada. ;)

Anonimiškas rašė...

O tu, penktakoloni, manai valdžia žiūrės kaip Maskvos klapčiukai perversmą vykdo? Reikės - panaudos kariuomenę, ir teisingai padarys. Grįžau nuo Seimo, ten jau riaušių policija baigia sudaužyt paskutinius perversmininkus. O jau dujų, be dujokaukės neišbūsi. Dar būčiau pabuvęs.

Pikc Kažinkavičius rašė...

Beje, šitos nesąmonės priėmimas taip pat labai neblogai parodo, kiek verta propaganda apie "grąžinamus" nelegalus. ;)

Anonimiškas rašė...

Kodėl tada Irakas siunčia tuščius lėktuvus į Minską kurie grįžta pilni, jeigu tai "propaganda"? Nesueina galai, Kremliaus propagandiste?

Pikc Kažinkavičius rašė...

Kadangi, panašu, esi per bukas suprasti, kas sakoma netiesiogiai, tai štai tau "žinutė" asmeniškai: liguisti neadekvatų vogravimai manęs nedomina, į juos aš neatsakinėju. Daugiau tau laiko skirti neketinu, nes tu jo nė sekundės nevertas - jau šį atsakymą rašydamas sugaišau per daug. Skalyk toliau sau vienas - žinau, kad nesugebėsi užsičiaupti. :)

Anonimiškas rašė...

nesiervuok, žop žopinkavičiau, abidno kad vakar perversmas nepavyko? Lauksi dar ilgai putino tanku ir šlapiankos po 2,20.

NAUJAUSI

NAUJAUSI

V. Sinica siūlo Birželio sukilimo deklaraciją pripažinti Lietuvos valstybės teisės aktu

Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica penktadienį užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma 1941 metų birželio 23 dieną Kaune per radiją perskaitytą pareiškimą „Lietuvo...

Nacionalinis susivienijimas. Dėl 1941 m. Birželio sukilimo įprasminimo

1941 m. Birželio sukilimas – tai lietuvių ginkluotas pasipriešinimas Sovietų Sąjungos okupacijai, prasidėjęs Vokietijai užpuolus SSRS. Sukilimą organizavo Lietuvių aktyvistų frontas, siekęs atkurti ne...

Vidmantas Valiušaitis. Kieno įgaliotas buvo Tautos sukilimas?

Šiandien kai kas klausia, įskaitant ir išeivijos liberalus, kieno įgalioti ir "kokia politine logika" sukilėliai 1941 metais drįso skelbti atstatantys paneigtą valstybingumą ir atkuriantys Lietuvos ne...

Dr. Asta Katutė. Antisovietinė rezistencija: nuo pogrindžio užuomazgų iki 1941 m. Birželio sukilimo

 „1941 m. sukilime ne pavieniai vadai yra gerbtini, o visa tauta, pogrindyje slaptai susiorganizavusi ir sukilusi prieš pavergėjus, prieš Maskvą ir prieš Hitlerį“, –  Pilypas Žukauskas-Narut...

Pusšimtis parlamentarų: partnerystės klausimą turi spręsti Seimas, o ne teismai

Ketvirtadienį Seime vykusioje Seimo narių Ligitos Girskienės, Vytauto Sinicos ir Kazio Starkevičiaus spaudos konferencijoje „Kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą dėl partnerystės?“ buvo kalb...

item