Rasa Čepaitienė. Drakono varymas

Visi - tiek valdantieji su savo purviasklaida ir gerai apmokamais įtakotukais bei prie jų besiplakančiomis zviazdomis, tiek Marše dalyvavusi...

Visi - tiek valdantieji su savo purviasklaida ir gerai apmokamais įtakotukais bei prie jų besiplakančiomis zviazdomis, tiek Marše dalyvavusieji ar jį, nepaisant daromų trukdžių, stebėjusieji internetu - pajuto šio įvykio svarbą.

Šeimų maršas atskyrė ir padalino, atidengė ir apšvietė. Tarnaujančius sistemai nuoširdžiai, dėl pinigų ir įtakos, ar iš naivumo bei konformizmo. Ir tuos, kurie nebesutinka su esama tvarka. Tai pirmą sykį įvyko tokiu mastu ir taip aiškiai. Ir tai valdantiesiems yra pato situacija. Kuo labiau ir daugiau meluos, niekins, tyčiosis, šmeiš, gąsdins ir baus - tuo labiau niekas nebetikės jų žodžiais, tuo labiau tam priešinsis. Tuo stipriau didės abipusė konfrontacija, iki visiškos valdžios teisėtumo diskreditacijos. 

Kas gi vyksta? Mano kuklia nuomone, vyksta tai, kas neišvengiamai atsitinka bet kuriam ideokratiniam - tam tikra utopine ideologija paremtam - politiniam režimui.

Žlungant sovietų sistemai Lietuva, kaip ir kitos sovietų satelitės, gręžėsi į nacionalizmą, mūsų atveju sutampantį su valstybingumo, turėto tarpukariu, patirtimi. Tačiau labai greit buvome panardinti į tuo metu pasauliniu mastu jau intensyviai plitusio neoliberaliojo kapitalizmo sūkurį, patyrėme šoką be terapijos. Buvo importuota ir naujojo/senojo elito noriai perimta bei aktyviai propaguojama neoliberalioji ideologija, skelbianti, kad dabar kiekvienas tampa savo gyvenimo ir laimės kalviu, kuriam šios laimės nevaržomai siekti valstybė esą tik trukdo (tuo pačiu iš nacionalinės valstybės po eurointegracijos paliekant vien institucinį kevalą, formaliuosius atributus ir simboliką). Naująja dorybe tapo pinigai, nesvarbu, koks būtų jų šaltinis - doras ar nelabai. Garbinga ir skatintina tapo parduoti ir parsiduoti - save, kitus, pažiūras, valstybės turtą, pačią Lietuvą.

Tai iš tiesų atvedė ne prie šią ideologiją išpažįstančios valstybės gerovės, bet prie socialinio darvinizmo įsigalėjimo, „ja načalnik - ty durak sistemos įtvirtinimo, šiandien jau pūliuojančio visapersmelkiančio mobingo metastazėmis. Išliko, įsitvirtino ir suklestėjo stipriausieji, dažniausiai susibūrę į klanus ir gaujas. Tuo tarpu tie, kuriems nepasisekė, nepavyko ar nesinorėjo prisitaikyti prie naujųjų vilkų taisyklių, buvo išstumti į emigraciją, degradavo ar atsidūrė naujosios moralės ir gero gyvenimo užribyje (toks likimas, pavyzdžiui, ištiko inteligentiją arba bent tą jos dalį, kuri nesugebėjo prisišlieti prie valdžios ir imti jai uoliai patarnauti). Ilgainiui tai suformavo neofeodalinius santykius, lengvai tepridengtus demokratine retorika.

Bet kokie visuomenės nepasitenkinimo šia tvarka ženklai ar juolab protesto judesiai demonstratyviai griežtai slopinti medijų, tapusių nuolankiu režimo įrankiu ir, esant reikalui, represinių struktūrų. Galiausiai atsitiko tai, kas neišvengiamai ištinka tokio pobūdžio režimus. Plyšis tarp propagandos ir tikrovės tolydžio didėjo, kol nevirto Orwello aprašytąja mentaline šizofrenija, kai žodžiai ne tik nustoja reikšti tai, ką reiškė iki šiol, bet ir įgyja visiškai priešingas pradinėms reikšmes. Taika yra karas. Karas yra taika. Meilė yra neapykanta. O neapykanta yra meilė. Šeima yra vienalyčių partnerių jungtis. O tai, kas anksčiau buvo vadinama šeima, dabar yra vadinama vaikmušiais ir smurtautojais. Konservatoriais besivadinantieji gina pačias radikaliausias ir keisčiausias naujoves, o liberalais - siekia apriboti žodžio ir kitas pilietines teises. Mažaraščiai besidarkantys pažanguoliai, pasirodo, yra naujasis žmonijos avangardas, o išsilavinę ir dori žmonės - kvailiai, atsilikėliai ir tamsuoliai. Ir taip toliau.

Sveiki atvykę į Naująją Tikrovę. Jei neoliberali doktrina formuoja mūsų socioekonominį gyvenimą, tai kultūrinę ir dvasios sritis nejučia  jau yra užvaldžiusi gender ideologija arba neomarksizmas. Istorijos ratas apsisuko. 

Vėl turime privilegijuotąją mažumą ir netikėlę perauklėtintąją daugumą. Vėl vyksta kitaminčių persekiojimas. Vėl per visus galus brukama Pažangos propaganda. O dar pridėkime pandemiją, kurios valdymas suteikė dingstį elitui ženkliai apriboti mūsų visų pilietines teises bei laisves. Ir jie nė neketina nuo to atsitraukti. O dar pridėkime išaugusią infliaciją ir bedarbystę, valstybės skolos didėjimą. Kas toliau? 

Kaip žlunga ideokratijos? Vyresnieji vieną tokį atvejį pamename. Vėlyvuoju sovietmečiu vyko lėtas  režimo ir jį grindžiančios ideologijos erozijos procesas. Žmonės dar imitavo tikėjimą šviesia komunistine ateitimi darbo kolektyvų susirinkimuose ar paraduose, bet už akių, savo virtuvėlėse, jau šaipėsi ir skaldė anekdotus apie Lavonidą Brežnevą. Nes puikiai matė didėjantį atotrūkį tarp realaus gyvenimo - vis labiau kritinės ekonomikos būklės - ir nepaliaujamų tuščių valdančiųjų plepalų, sklindančių iš žydrųjų ekranų. Gorbačiovas, bandydamas režimą gelbėti, pradėjo perestroiką, bet padarė vieną lemtingą klaidą, leidęs atskleisti visuomenei tiesą apie jo kruvinus pamatus ir sisteminį melą. Tai viską sužlugdė.

Dabartiniai valdantieji šios klaidos nebedaro. Žiniasklaida dirba taip kaip reikia ir joks nesankcionuotas žodis ten nepateks. Tačiau situacija šiandien jau visiškai kita. Ne viską galima parduoti. Vis daugiau žmonių, nenorinčių, kad jų namai - Lietuva - būtų viešnamis. Technologiškai nebeįmanoma visiškai monopolizuoti pašto, telegrafo ir telefono“. Leninas ir jo tovariščiai būtų nusiminę... Jau turime socialinius tinklus, kurie yra ne tik nepasitenkinimo garo nuleidimo priemonė, bet ir alternatyvios informacijos sklaidos įrankis. Ar pastebėjote, kaip sparčiai ir gausiai kuriasi ir alternatyvios internetinės žiniasklaidos platformos? Žmonės išsiilgę tikro žodžio, analitikos, neįvyniotų į vatą vertybinių pozicijų ir nevaržomų debatų, ko jau seniai su žiburiu nerasi oficiozinėse, vien saviškius teįsileidžiančiose arba apie tuštukų tuštybę tauškiančiose medijose, kurios vis labiau primena medine kalba burbenančius sovietinius oficiozus.

Paradoksas, kaip tie, kurie laiko save sovietinio totalitarizmo pergalingais griovėjais, ilgainiui patys perėmė jo metodus ir veikimo stilių. Kaip tie, kurie patys kažkada organizavo Sąjūdžio mitingus Vingio parke, dabar iš savo briuselių visaip tyčiojasi iš ten pat vykusio Šeimų maršo. Drakonas mirė! Tegyvuoja drakonas!

Du keliai. Plyšį mėginti užsiūti einant su visuomene į kontaktą, ją išklausant ir išgirstant, derantis ir tariantis, ieškant abipusiai priimtinų kompromisų. Arba toliau lieti neapykantos ugnį. Ant gražių, padorių ir šviesių žmonių, šeštadienį su vaikais į sostinę suvažiavusių iš visos Lietuvos kampelių, pilti tulžį, juos kolioti ir niekinti. Panašu, kad pasirinktas antrasis kelias. Tai neišvengiamai sukels atsakomąją reakciją. Nes žmonės buvo Vingyje ir patys girdėjo kas ir kaip. Jų nebeapdurninsi ir nebeužčiaupsi. Jie pajuto vienybę ir jėgą, tuo pačiu pamatė valdančiųjų niekybę ir menkystę. Drakono rūmai patyrė tektoninį smūgį. Gal dar menką, bet jau juntamą žemės drebėjimą. Dabar svarbiausia saugotis naujų drakonų, pajutusių kraujo kvapą ir šliaužiančių artyn. Svarbiausia pasimokyti iš trisdešimtmečio istorijos ir naujiems lyderiams nebeleisti sudrakonėti. Nes valdžia svaigina ir akina, daro nejautriu kito skausmui ir poreikiams, nejučia apaugina širdį drakono žvynais. 

LTSR* jau kartą žlugo, tikiuosi, tokia, kokia yra dabar, žlugs dar sykį. Būtina mąstyti ir ieškoti būdų, kaip galėtume sukurti žmonių - ne slibinų - santvarką**.


*LTSR - Lietuva Tik Saviems Rūpestinga arba Lietuva Tik Svetimiems Rūsti.

**Ne, autorė nesiūlo išstoti iš ES ar NATO.

Susiję

Rasa Čepaitienė 8754531528276950844

Rašyti komentarą

  1. Kaip as sakau—sveiki atvyke i kreivuju veidrodziu karalyste. Blogiausia tai, kad tai ne tik karalyste, o vos ne visaapimanti pasauline imperija, o Lietuva tik tos imperijos maza dalele. Bet sutinku su autore— viskas turi savo pradzia ir pabaiga. Klausimas tiktai kada ta pabaiga. Galvoju, kad dar negreit. Nors vel gi sutinku akivaizdus melas vis dideja, bet gi antra vertus ko jiems gedintis....Pasauline zmonija dabar neanalizuoja. Va pasaite internete, va paziurejo, va isgirdo ka is savo aplinkos. O ten/ ir tam internete, ir tuose “ naujienose” , ir toj aplinkoj/ vyrauja marksistinio radikalumo dvasia. Tai ir sekmingai vyksta toliau “ uzzombinimas “ Taigi tas plysys/ anot autores/ didelis ir dides, betgi ir ta plysi iziurinciu nadauges, o greiciausiai mazes. Cia velgi is to - matau plysi bet tuo paciu gi ten nieko nera

    AtsakytiPanaikinti
  2. Perskaičiau ir nesupratau, kuo šita ponia geresnė už tuos kuriuos kritikuoja. Tą Orwello aprašytą mentalinę šizofreniją ji gali prisitaikyti ir sau, nes mato tik tai ką nori matyti ir žodžiai reiškia tai, ką norėtų kad reikštų.
    Tie rusiškai besikeikiantys ir Putino vakcinos reikalaujantys žmogystos be kaukių - čia gražūs, padorūs ir šviesūs žmonės? Dauguma apsukrių politikierių suvežti autobusais kaip baranai iš visokių plungių, čia visuomenė kurios kažkas klausysis? Su šita publika autorė Drakoną varys? Ar dar tą vokietį Putino nacį talkon kviesis.
    Kad NS narė laukia Lietuvos sugriuvimo nieko labai nestebina. Ale neslibinų geroji santvarka tada stos. Būtų juokinga, jei nežinotum kad čia istorikė rašo.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2021-05-21 09:27

    LIETUVA NAIKINAMA. Konservatoriai virto antivalstybine partija, skubiai adaptuojančia ne Lietuvos fondų ir ne Lietuvos valstybinių struktūrų įstatymus ir ideologijas. Jos lyderis išrinktas stalinistiniu būdu iš vieno kandidato, tėra siaurai mąstantis gubernijos klerkas, besiruošiantis postui pelningesniam nei gubernatorius. Cenzūra žiniasklaidoje pasiekė tokį lygį, kad žurnalistai prieš rašydami apie įvykius būtinai atsižegnoja nuo bet kokio savo nuomonės turėjimo ir dekalruoja ištikimybę klanui. LIETUVA jau netenka net gubernijos statuso, nes išrinktas elitas laisvai gali sudarinįti sandorius dėl savo piliečių lyties keitimo, juos perdarinėti kaip genetiškai modifikuojamus gyvūnus, o jų vaikus nuo 3 metų apdoroto kaip belyčius padarus, kurie lytis galės kesiti dažniau nei gyvūnai keičia kailius.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2021-05-21 09:43

      Nac susivienijimo pirmininkas isrinktas tokiu paciu stalinistiniu budu is vieno kandidato.

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2021-05-21 09:39

    Ačiū autorei! Ačiū už išsakytą tiesą, už drąsą, už palaikymą...
    Visa šeima su vaikais dalyvavome Šeimų marše, buvome Vingyje, matėme tą žmonių vienybę, šviesą... Ir dabar girdėti tą pilamą šmeižtą, melą, tai tiesiog širdis plyšta ir tik dar labiau norisi nesustoti, nepasiduoti ir priešintis...

    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimiškas2021-05-21 09:51

    Autorė tikisi kad Lietuva žlugs ir pasikartos 1940 m. birželio 15 d., tada kursime žmonių santvarką. Ar ji ne Subotino bendražygė?

    AtsakytiPanaikinti
  6. Bet del drakono ji teisi. Mire drakonas, tegyvuoja xrskonas ta fima apir auksine antilopr yrs mate tūkstančiai žmonių. Svarbiausia nesudrakoneti.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Bet del drakono autore teisi. Mire drskonas, tegyvuoja drakonas.lietuva jau tokia, kad yra pastovei norinciu be proto turteti, jitus apkvailinus,paziuret tik reik atgal ir 300 milijonieriu ir milijardieriu psmatysi tik tu spkvailintu deka jir atsirado. Gerai kad zmones atsimerke bet atsimerkti padejo visai kiti zmones ir kiti zmones,kurie dar 2018m pradejo sleisti tiesa, kas vyksta lietuvoja o paskiau, ir Amerikoje. Labai saunu, kad atsirado organizatoriai kurie visa Š. Maršą suorganizavo. Darbo daug ydejo. Ačiū. Bet kaip yvyks gydysis pasaulio pervesmas, kad tik neatsirastu vrl norinciu pralobti. Tai matosi, Uraina Ukraina. Atejo toks mielas Tiesiog atvira sirdis Zeleckis. Ir ką, Uraina sublizgėjo? Ne išviso smuko y dugną. Jau tuoj lasbergys su Nato ukraina pasidalins.Nes Baltarusijos neveikė. O jokia valdžia bebūtų visada nukentes vidurine klasė.O Orlauskas tirai neorganizatorius jis Šeimų maršo renginio vedėjas. Bet garantuoju jai kas bus negerai jis tikrai pasakys.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item