Vytautas Sinica. Leftizmas
15min.lt nuotrauka Skirkite „Pro Patria“ sambūriui 1,2 proc., o Nacionaliniam susivienijimui - 0,6 proc. savo sumokėto gyventojo pajamų mok...
15min.lt nuotrauka |
„Leftistų“ etiketė skamba vis dažniau laidose, straipsniuose, pačių politikų diskusijose ir net paskaitose. Dėstydamas VU studentams dar prieš tris metus pats vengiau vartoti šį terminą kaip dar neįprastą ir nekonvencinį, bet pamačiau, kad jį vartoja patys studentai, vadinasi, galima ir man. Tačiau ką tiksliai jis reiškia ir kaip atskirti leftistą nuo liberalo?
Leftizmas, naujasis marksizmas, kultūrinis marksizmas, neokomunizmas ir dar keli pavadinimai tiek, kiek mums reikalinga gilintis, reiškia iš esmės tą patį ir laikytini sinonimais. Populiariausias iš jų – leftizmas, akademiškai – naujasis arba kultūrinis marksizmas, geriausiai atskleidžiantis istorinį tęstinumą – neokomunizmas. Svarbu nepasimesti.
Leftizmas gimė tarpukario Vokietijoje, kur egzistavo Frankfurto socialinių tyrimų institutas, pramintas Frankfurto mokykla. Naciams paėmus valdžiai, dauguma šio centro mokslininkų turėjo bėgti iš šalies, nes buvo žydai. Dauguma jų pasitraukė į JAV ir pokariu ten tapo itin įtakingais socialinių mokslų atstovais. Išskirtinė jų įtaka buvo Kolumbijos universitete, tačiau per pirmuosius du pokario dešimtmečius ji išplito po visą šalį, juo remiantis buvo parengti šalies teisininkai, žurnalistai, politikai ir socialinių mokslų atstovai, jo įtakoje kilo hipių judėjimas ir seksualinė revoliucija.
Kultūrinis marksizmas siekė atnaujinti senąjį marksizmą, kuriuo rėmėsi Sovietų Sąjunga. Jis pritarė pagrindinėms marksizmo prielaidoms, ypač, jog tikrovė materiali, religija – apgaulė, filosofijos tikslas – ne aiškinti, o keisti tikrovę, santuokinė šeima – moterų įkalinimas ir kapitalizmo įrankis. Jis sutarė su ortodoksiniu marksizmu dėl socialinės nelygybės ir lygiavos siekio, tačiau akcentavo kitus dalykus, taip pat iškeltus dar Markso. Kaip Gorbačiovas vėliau norėjo ne sugriauti, o atnaujinti Sovietų Sąjungą, taip Frankfurto mokykla siekė atnaujinti ir atgaivinti marksizmą, kuriuo tikėjo ir rėmėsi.
Tradicinis marksizmas skelbė darbininkų revoliuciją ir proletariato diktatūrą. Kultūriniai marksistai suprato, kad darbininkai yra reakcinga ir konservatyvi klasė, kuri niekada netaps pokyčių varikliu. Būtina nuo priespaudos laisvinti ką nors kitą. Patys marksizmo kūrėjai siūlė kitą sprendimą: seksualinį išsivadavimą. Kultūrinis marksizmas tad paskelbė visų įmanomų, bet visų pirma seksualinių mažumų išlaisvinimą iš valstybės galia primetamų tradicinių normų. Darbininkų revoliuciją pakeitė seksualinė revoliucija.
Dar Engelsas savo raštuose skelbė, kad būtina panaikinti santuokinę vyro ir moters šeimą, kad ji yra moterų priespaudos, pasenusių normų perdavimo ir kapitalo kaupimo, taigi nelygybės gilinimo institucija. Engelsas rašė, kad šeimos panaikinimas turi būti vienu iš komunistų siekių. Jau XIX amžiuje įvairios komunos mėgino tą padaryti, tačiau ne valstybės lygiu. Leninas po Spalio revoliucijos vieną pirmųjų priėmė sprendimą dėl santuokos panaikinimo, įteisino skyrybas, pirmasis įteisino abortus (kaip moterų išlaisvinimą), vaikų auklėjimą perdavė iš tėvų valstybei ir t.t. Ši sovietinė seksualinė revoliucija gyvavo labai trumpai, nes be modernios kontracepcijos greitai parodė labai blogas pasekmes žmonių sveikatai ir socialiniams santykiams. Pokariu su modernia kontracepcija visos šios pasekmės buvo geriau valdomos ir marksistai grįžo prie šeimos panaikinimo idėjos. Tačiau tai daroma ne kaip nors bukai draudžiant ir naikinant šeimas. Priešingai, siekiama dviejų dalykų: pakeisti jos prasmę, atsiejant nuo vaikų auginimo, ir devalvuoti, viską pripažįstant šeima. Pagal principą, kad jeigu visus laikysime čempionais, pats žodis ir statusas nebeturės jokios prasmės.
Tačiau kultūrinis marksizmas jokiu būdu neapsiribojo šeimos perkūrimo tikslais. Tikslas yra išlaisvinti individus iš visų tradicinių normų, dar daugiau, iš bet kokių dominuojančių normų, kurias įtvirtina valstybė. Siekiama ne iškovoti, jog būtų toleruojamas nuodėmingu, nenormaliu ar kitaip ydingu laikomas elgesys. Tikslas, kad visos moralės normos būtų laikomos vienodai normaliomis ir tinkamomis, visos tapatybės – vienodai svarbios. Niekas neturi integruotis į nieką, visos kalbos ir religijos galutinėje įvairovės visuomenėje turi turėti vienodą statusą, reikalavimas integruotis svetimtaučiams yra švelni diskriminacijos forma. Atsirado įvairios pseudomokslinės studijos – rasių studijos, lyčių studijos, „queer“ studijos ir t.t., tyrinėjančios tariamos institucinės priespaudos atvejus ir siūlančios kaip tą priespaudą išnaikinti ir atlyginti, nes juk „filosofija turi keisti tikrovę“. Viso to reikia, kad engiamos mažumos nebesijaustų engiamos.
Čia išryškėja pagrindinis leftizmo ir liberalizmo skirtumas. Jau liberalizmas remiasi prielaida, kad nėra ir neįmanoma pažinti objektyvios moralės tiesos, todėl kiekvienas žmogus turi turėti savo gėrio ir moralės sampratą. Tai griovė tradicines normas ir dorybių etiką. Tačiau liberalizmas nesiekė šios normų įvairovės paversti privaloma. Nuoseklus liberalas turėtų siekti bent trijų dalykų. Pirma, kuo platesnės žodžio laisvės. Antra, kuo mažesnio valstybės kišimosi į žmonių tarpusavio santykius. Trečia, visuomenės švietimo, kuris esą atves pačią visuomenę prie liberalių politinių sprendimų. Liberalas tad yra prigimtinių normų griovėjas, tačiau jis nesiekia prievarta priversti neliberalių visuomenių gyventi pagal moralės atmetimo normas. Tuo tarpu leftizmas reikalauja išlaisvinti individus iš tradicinių normų pasinaudojant valstybės galios monopoliu. Trys pagrindinės to formos: neapykantos kalbos įstatymai, suvaržantys žodžio laisvę bausmėmis, politinis korektiškumas, suvaržantis žodžio laisvę per „cancel culture“, tai yra neformalų „neteisingai kalbančiųjų“ išstūmimą į visuomenės paraštes, ir kvotų sistema, įstatymu įpareigojanti dirbtinai gerinti įvairių mažumų grupių padėtį. Beje, Stambulo konvencija ir jos įpareigojimas „panaikinti tradicijas ir papročius, kurie remiasi lyčių vaidmenimis“ yra tiesiog tobulas leftistinės diktatūros pavyzdys.
Politiškai svarbiausias kultūrinio marksizmo autorius buvo Herbertas Marcuse, parašęs garsias ir įtakingas knygas „Erotas ir civilizacija“, „Vienmatis žmogus“, o taip pat trumpą esė „Represyvi tolerancija“. Jis teigė, kad autentiškai suprantama tolerancija, kuri viso labo reikalauja klaidingu laikomo elgesio toleravimo, yra represyvi. Esamose galios struktūrose ji vis tiek leidžia dominuoti tiems, kas turi galią ir kieno požiūris vyraujantis. Tokia tolerancija negali sukurti pokyčių. Todėl tikroji, nerepresyvi tolerancija turi būti privilegijuojanti įvairias engiamas mažumas ir tildanti dominuojančią daugumą. Šiandien visame pasaulyje matome šio Marcuze siūlymo praktinį įgyvendinimą. Kas kartą, kai pagausite save galvojantį, kodėl apie vieną ar kitą visuomenės grupę žiniasklaida nesako nieko bloga arba kodėl jūs pats negalite apie ją pasakyti nieko bloga, prisiminkite šį Marcuze kūrinį.
Leftizmas įsigalėjo visame Vakarų pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Tai logiška, nes leftizmas yra logiška liberalizmo raidos baigtis. Lietuvoje šiandien turime tris liberaliomis besivadinančias partijas ir didžiausią valdančią partiją, kuri vadina save konservatyvia, bet yra liberali faktiškai. Iš tiesų nei vieni iš jų nėra liberalūs aptarta prasme. Jiems nerūpi žodžio ir minties laisvė, jiems nerūpi laisvas visuomenės apsisprendimas. Jiems rūpi mažumų išlaisvinimas ir visuomenės perkūrimas prievartinėmis priemonėmis. Iš liberalizmo ideologijos niekada nekilo nei seksualinės revoliucijos, nei multikultūralizmo, nei rasinių privilegijų idėjos. Liberalizmas yra tarsi tuščias indas, kuris pasako, kad kiekvienas gali spręsti pats, bet nesiūlo jokios apibrėžtos darbotvarkės, ką spręsti. Marksizmas, o dabar naujasis marksizmas kaip ryžtinga ir revoliucinga ideologija visur užpildo šią liberalizmo sukurtą tuštumą. Liberalizmas išvalo nuo tradicinių normų visuomenes ir nutiesia kelia leftizmo dominavimui. Šiandien būtent tai vyksta Lietuvoje. Nors visas valdančiąsias partijas patogumo ir paprastumo dėlei vadinome ir gal toliau vadinsime liberalais, norintys geriau suprasti ir įvardyti Lietuvoje ir pasaulyje vykstančius procesus turi įsidėmėti, kad liberalų Lietuvoje nebėra.
14 komentarų
Na sunaikins fetistai šeimas, sunaikins tautas, paskatins tautų kraustymąsi, gimimų mažėjimą. O kas toliau? Visuomenės griūtis.
Nemanau. Kaip nepavyko komunistams - taip nepavyks leftistams. Visos dirbtinos struktūros, kaip ir imperijos žlunga. Toks gamtos dėsnis. Amžina tik meilė ir padorumas. Gėjai išsigims, kadangi negali natūraliai daugintis. Liks dirbantys žmonės, kurie pamatys, kad tik gyvenant šeimomis kur yra vyras ir moteris lengviausiai išlikti.
Šiaip, informacija: kaip pas mus tos ideologijos atmainos šnekamąja kalba vadinamos „leftistais“, taip angliškose šalyse joms paplitęs žodis „woke“. Patys anglų Sinicos ir Rachlevičiai sutaria, kad tai nėra visai tikslus pavadinimas, bet kur gausi geresnį?
Beje, gyvenu Lietuvoje, o angliškas laidas kartais žiūriu per YouTube.
Gyvenu JAV ir ten koncervatyviu paziuru zurnalistai, analitikai, politikai juos vadina leftistais
O „woke“ Amerikoje jų nevadina? Ar tik negrų teisių gynėjus?
O ar pasirodys straipsnis apie rightizma? Apie tai kaip rinkimus prapylusio lūzerio garbintojai su kailiais ir ragais puola sturmuoti Kapitolijų.
Perskaičiau Lietuvos socialistų straipsnį apie šeimos sampratą. Tai tame straipsnyje rašyta, kad Markksas kalbėjo ne taip. Markksas labai neigiamai atsiliepė apie homoseksualumą. O ir Leninas kalbėdamas su Clara Cetkin neigiamai vertino palaidumą. Nesu socialistas. Bet Sinicai reikėtų susipažinti ir su socialistų straipsniu. Ir patvirtinti tai ar paneigti, bet jokiu būdu nenutylėti, nes tai sukelia įvairių pamastymų.
Vienas dalykas yra socialistų propaganda, kitas dalykas - istoriniai faktai.
Taigi, paskaitykite rimtas isotrines knygas apie Marksą ir Leniną, paskaitykite kas dėjosi Rusijoje po bolševikų perversmo ir manau, kad Sinicai nereikės į kiekvieną amtelėjimą, kažkur pasigirstantį, reaguoti.
Patikėkite, dabar yra madinga gauti koncentruotą atsakymą, gauti lengvai ir po kelių minučių taip pat lengvai tą atsakymą pamiršti, nes ateina nauja koncentruota informacija.
Visai kitas dalykas, kai žmogus pats po kruopelytę ieško informacijos, ją lygina su prieš tai turėta informacija ir po ilgo laiko tyrinėjimų turi tvirtą nuomonę jam rūpimu klausimu, kurios joks socialistų (kurių tolimas protėvis yra Marksas ir Leninas) straipsnis nepakeis.
,,mylimas" Sinica!, tai gal tiesą atskleiskite kokios tuo metu šeimos buvo! Ir kokios teisės buvo! Kvailinate visuosmenę dar labiau! Nes didesnė dalis baigė mokyklas mokydamiesi kitą istoriją ir manote pritaikysite būtent šias istorinias pavardes ir juos taip paveiksite, kad tai ką dėstote yra tiesa. Neskaitantiems knygų, tai jūsų šis melas yra tiesa. Jūs esate Idiokratijos prezidentas! Puikiai mokate parinkti žodžius ištrauktus iš konteksto! Neišsimokslinusią tautą puiku valdyti. Tą patį darė Leninas, Stalinas. Mokotės iš ,,geriausių" O ką darysite su tais kurie moka skaityti ir suvokia? Žudysite ar tremsite? Jūsų tikslas būti Lietuvos prezidentu? Va kur šuo pakastas. Norite valdyti molio mases. Nes dabar kišdamas šias neteisingas idealogijas tai darote. Nepamirškite didesnė tautos dalis jau yra išsilavinusi. Kol kas tai šie jūsų pareiškimai tik juoką kelia. Nes čia kaip avčerkos šunukio lojimas. Mažas o garsiai loja. Bet juk niekas nebijo. Leidžia jums pasireikšti. Esate pokalbių pajuokos objektu,,kaip priėjęs pasakė Sinica"
O ką nors į temą galite pasakyti be to buko ad hominem?
O kas tie socialistai? Kiek % per rinkimus gavo? VRK sveitaineje nerandu tokios partijos.
skaitykite delfi, lrt, 15min ir pan., ten kasdien jusu taip trokstamu straipsniu yra pilna
Stai tipiskas “ uzzombintu smegenu “ komentaras. Net nesigilinama I straipsnio esme/ kad yra kruopsciai naikinama seimos institucija/ Svarbu savo sensoriniais smegenu jutikliais pajusti “ prieso tiesa “ Ir tada..... Tada bet ka, kas ant seiles. Siap primena tokia sakyciau “ turgine “ leksika. Svarbu rekti bet ka/ nes nera argumentu/ , o ir nei jokio analitiskumo. Ir is kur? Dieve gi ten tik “ uzzombinti zmones. Itikeja, issigande, pilnai ju/ tu kurie turi medios monopoli/ valdomi.Pasaulineje istorijoje kiek kartu jau taip buvo. Gi ir sovietu ideologija absoliuti dauguma buvo itikeja. As cia apie 1920 metus. Ir kas po to isejo.... vargsai zombiukai
Kas persekiojo Bažnyčią Prancūzijoje Revoliucijos metu? Leftistai ar liberalai? Kas persekiojo Bažnyčią Meksikoje? Leftistai ar liberalai? Naujakalbės žodelis "leftistas" įvedamas tam, kad nuplauti liberalizmo - viso šiuolaikinio blogio tėvo - "munduro garbę". Lietuvoje konkrečiai - V.Radžvilo munduro garbę. Degutis bent jau pripažino savo klaidą dėl liberalizmo platinimo Lietuvoje. Todėl ir kalba apie liberastiją, o ne apie kažkokią "dūmų uždangą" - leftizmą.
xDD
Rašyti komentarą