Laisvės premijos laureatai ir kiti rezistentai reikalauja palikti pareigose Genocido centro direktorių

Daugiau nei dvidešimt antisovietinės rezistencijos dalyvių, tarp jų aštuoni Laisvės premijos laureatai, viešu laišku kreipėsi į Seimą , ragi...

Daugiau nei dvidešimt antisovietinės rezistencijos dalyvių, tarp jų aštuoni Laisvės premijos laureatai, viešu laišku kreipėsi į Seimą, ragindami balsuoti prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktoriaus prof. Ado Jakubausko atleidimą. Pasirašiusiųjų teigimu, balsavimas už prof. Jakubausko atstatydinimas reikštų gėdingą politinį susidorojimą. 

„Centras ilgai patyrė ir dabar patiria didžiulį spaudimą iškraipyti Laisvės kovų istoriją, pasmerkti dalį už laisvę žuvusių rezistentų ir šios kovos organizatorių ar net ištisus Laisvės kovų tarpsnius suteršti tariamo dalyvavimo Holokauste dėme. Iki šiol Centras garbingai gynė istorinę tiesą ir Laisvės kovotojų atminimą. Su ta pačia intencija ginti istorinę tiesą į darbą atėjo ir naujasis Centro vadovas. Manome, kad šis aiškiai deklaruotas nusiteikimas buvo viena iš jo puolimo priežasčių. Esame tikri, kad nepaisant klaidų ir sunkumų, Centro vadovas ypač dėl savo pasiryžimo nepasiduoti politiniam spaudimui prieš Lietuvą ir jos laisvės kovas yra labai reikalingas esamoje pareigose ir privalo jose likti. Todėl balsavimas dėl jo likimo yra ir savotiškas Lietuvos laisvės egzaminas. Atleisdamas prof. Jakubauską Seimas pasiųstų labai aiškią žinią, jog tikslinga spausti Lietuvą keisti savo istorijos vertinimus, nes Lietuva linkusi pasiduoti šiam spaudimui.“, - rašoma kreipimesi. 

Kreipimosi autorių įsitikinimu, teisėtai paskirtas direktorius nepadarė nieko, dėl ko negalėtų eiti savo pareigų, nė vienas kaltinimas jam nebuvo pagrįstas konkrečiais įrodymais. Rašte teigiama, kad normalu, jog A. Jakubausko darbas nėra idealus ir jam išsakomi priekaištai, kaip kad būna visiems permainas pradėjusiems įstaigų vadovams. Rezistentai teigia, kad tai nėra priežastis direktoriaus atleidimui.

Laišką pasirašė aštuoni paties Seimo teikiamos Laisvės premijos laureatai: partizanai Jonas Kadžionis-Bėda, Bronislovas Juospaitis-Direktorius, Juozas Jakavonis-Tigras, Albinas Kentra-Aušra, Juozas Mocius-Šviedrys, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto vienas steigėjų kardinolas Sigitas Tamkevičius, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas Antanas Terleckas, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintoja sesuo Nijolė Sadūnaitė. Kreipimąsi taip pat palaikė rezistentai vyskupas Jonas Kauneckas, kunigas Robertas Grigas, sesuo Monika Gavėnaitė, Petras Plumpa, Algirdas Endriukaitis, partizanai Stasys Dovydaitis-Vaidila, Gediminas Dobkevičius-Šarūnas, Jonas Volungevičius, Algirdas Petrusevičius, Vytautas Kaziulionis ir kiti. 

Pasirašę rezistentai dėkoja LGGRTC darbuotojams už sunkiomis sąlygomis ir mažomis lėšomis iki šiol atliktus reikšmingus darbus.  



Susiję

Istorijos politika 5122729902392027876

Rašyti komentarą

1 komentaras

Unknown rašė...

Skaitau, kad šiandiena ne laikas tokių klausimų kėlimui ir situacijos aštrinimui. Istorijos analizei reikalingas susikaupimas, gili analizė ne vienkartinė akcija. Praeities įvykių studijos, rimtos, solidžios tai pamatai mūsų ateities šalies ir valstybės pamatiniai dėsniai. Skaitau šio klausimo sprendimas giliai ir visapusiškai neišdiskutuotas ir jo sprendimas nesavalaikis. Asmeniškai pažynodamas Ada Jakubauską sakau: Atvėskime.

item