Ron Boyd-MacMillan. „Kinija griežtina krikščionių persekiojimą, nes bijo jų augimo“

Kiekvieną sausį „Open Doors“ išleidžia savo pasaulio šalių reitingą su 50 šalių, kuriose krikščionys persekiojami labiausiai. Šiais metais K...

Kiekvieną sausį „Open Doors“ išleidžia savo pasaulio šalių reitingą su 50 šalių, kuriose krikščionys persekiojami labiausiai. Šiais metais Kinija užėmė 17 vietą – pirmą kartą per dešimtmetį komunistinė šalis vėl pateko tarp 20 šiuo atžvilgiu blogiausių šalių.

Koronaviruso pandemija pakankamai apsunkino žmonių gyvenimą, tačiau krikščionims buvo daromas papildomas spaudimas, nes valstybė vis dažniau naudojo virusą kaip pretekstą, kad padidintų piliečių sekimą ir sugriežtintų valdžios kontrolę bažnyčiose. „Christian Today“ kalbina „Open Doors International“ strateginių tyrimų direktorių dr. Roną Boydą-MacMillaną apie „Covid-19“ poveikį religijos laisvei Kinijoje ir krikščionių ateities perspektyvas šioje šalyje.

- Kaip koronavirusas paveikė religijos laisvę Kinijoje? Ar tai pablogino krikščionių padėtį?

- Tai ilgam sustabdė visų bažnyčių Mišias, o krikščionių lyderiai teigė, kad tai skausminga, nes Bažnyčia yra ir fiziškai susiburti turinti bendruomenė. Tačiau pagrindinis poveikis buvo sekimo dovana, kurią krikščionys turėjo padovanoti vyriausybei kovai su Covidu savo išmaniuosiuose telefonuose. Žmonės buvo pasidaliję šiuo klausimu. Jie norėjo, kad vyriausybė apsaugotų juos nuo Covid pandemijos. Kaip sakė vienas krikščionis Uhane: „Kokia yra laisvės prasmė, jei tu per daug bijai palikti savo namus?“ Kita vertus, tiek daug vyriausybės surenkamos informacijos apie žmonių judėjimą ir įpročius iš esmės reiškė, kad vyriausybė visais tikslais ir visada žino, kur tu esi ir ką darai. Kaip sakė vienas krikščionių lyderis, „2020-ieji gali būti metai, kai mirė galimybė būti net pogrindine Bažnyčia“.

- Visoje Kinijoje yra pranešimų, kad valdžia vis labiau kišasi į Bažnyčios veiklą. Kaip manote, kodėl šis kišimasis išaugo?

- Tai vyko tam tikrą laiką, iš esmės nuo 2013 m., Kai Xi Jinpingas tapo prezidentu. Jis pradėjo naują kontrolės erą, grąžinęs partijai senesnį ideologinį komponentą ir reikalaudamas, kad visi išreikštų lojalumą Kinijos komunistų partijai (KKP). 2018 m. Buvo įvesti nauji religinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai, o nuo to laiko augo invazinis stebėjimas ir kontrolė.

- Nukentėjo net registruotos bažnyčios. Kaip manote, kodėl komunistų partija taip pat spaudžia ir juos?

- Religijos kontrolė Kinijoje apima visus gyvenimo elementus ir visuomenės grupes. Protestantų pusėje Three-self patriotic movement (TSPM) turėjo susidoroti su daugybe naujų taisyklių. TSPM vadovybę sudaro tik vyriausybei naudingi žmonės, tačiau kongregaciniu lygmeniu tai yra labai evangeliška bendruomenė. Taigi kiekviena bažnyčia privalėjo įrengti vaizdo stebėjimo kameras, neįleisti jaunesnių nei 18 metų asmenų į bažnyčias ir reikalauti, kad pastoriai pagirtų komunistų partiją ir Xi už puikų vadovavimą Kinijos visuomenei.

- Kaip manote, kodėl komunistų partija jaučia tokią grėsmę iš krikščionių ir Bažnyčios?

- Trumpai tariant, baimė kyla dėl jų augimo. 2021 metų Pasaulio apžvalgoje „Open Doors“ priskaičiuoja 97 milijonus krikščionių Kinijoje, nors kai kurie labai patikimi šaltiniai mano, kad skaičius yra dar didesnis. Jei Kinijos bažnyčia toliau augs tuo pačiu greičiu, kuriuo augo nuo 1980 metų, o tai yra septyniais procentais, krikščionių skaičius iki 2030 m. bus beveik 300 mln., o iki 2040 m. – beveik 600 mln. ir, jei šis augimas tęsis, komunistų partija turės pasidalinti valdžia su krikščionių bažnyčia – tokia perspektyva labai jiems nepatinka.

- Kai kurie Kinijos kritikai mano, kad šalis perka demokratinių šalių tylą. Ar manote, kad taip yra?

- Nenustebčiau. Ne paslaptis, kad kai Kinija teikia paskolas Afrikos tautoms, nereikia reikalauti gerbti žmogaus teisių, priešingai nei imant paskolas, pavyzdžiui, iš Europos Sąjungos. Bet mano kontaktai nėra tokie įtakingi, kad galėčiau tiksliai žinoti, kaip šis spaudimas gali veikti praktiškai.

- Ką Jungtinė Karalystė ir kitos Vakarų šalys turėtų daryti palaikydamos santykius su Kinija, kad joje pagerėtų religijos laisvės padėtis?

- Jie turėtų kelti religijos laisvės klausimą, o ne jį laidoti. Be to, svarbu Kinijos pareigūnams pabrėžti, kad krikščionys kuria ir stiprina visuomenę. Pavyzdžiui, Kinijoje yra 278 milijonai žmonių, vyresnių nei 60 metų. Vyriausybei reikės sąjungininkų, kad jie galėtų įveikti artėjančią socialinės priežiūros krizę. Bažnyčia gali padėti, o Vakarų šalys gali būti naudingos dalijantis žinia, kad krikščionys skleidžia užuojautą, rūpestį, atsidavimą – visus svarbiausius komponentus kuriant saugesnę, geresnę, teisingesnę visuomenę.

- Praėjusiais metais Pekinas Honkongui įvedė nacionalinio saugumo įstatymą ir ten bijomasi dėl laisvių ateities – pavyzdžiui, kardinolas Zen neseniai sakė, kad Honkongas tampa panašus į bet kurį kitą Kinijos miestą. Ar manote, kad šis įstatymas paveiks krikščionis ir jų religijos laisvę?

- Gali būti. Kardinolas Zenas daugelį metų buvo bebaimis ir sumanus stebėtojas ir dalyvis Honkongo scenoje. Bet tas įstatymas nėra skirtas Bažnyčiai. Šie pokyčiai nepriklauso mūsų stebėsenos kompetencijai. Ir tikrai reikia pasakyti, kad Honkongo bažnyčios vis dar turi kur kas didesnes laisves nei bažnyčios likusioje Kinijoje.

- Ar manote, kad tai buvo spaudimo visoje Kinijoje „pabaiga“, ar kad šiais metais jis gali būti dar labiau eskaluojamas? Atrodo, kad artimiausiu metu yra mažai vilties teigiamiems pokyčiams?

- Šiaip ar taip, režimo laikysena šiuo metu yra labai griežta, mažai tikėtina, kad greitu metu tai atsilaisvins. Blogėjantis dalykas gali būti neigiamas krikščioniškos veiklos vertinimas ir krikščionio piliečio socialinio kredito reitingo sumažinimas, tačiau ši sistema dar nėra visiškai parengta. Kita vertus, Kinijos krikščionys vis dar tikisi, kad valstybės vadovai išmoks matyti krikščionis kaip pagalbą, o ne grėsmę jų bandymams padaryti Kiniją geresne visuomene.

iš anglų kalbos vertė Karolis Beinoravičius



Susiję

Ron Boyd-MacMillan 4247449292935893479
item