Justas Stankevičius. Giuliani spaudos konferencija: masinis rinkimų klastojimo sąmokslas?

Vienas iš svarbiausių  2020 m. JAV prezidento rinkimų klausimų yra ar dabartinio prezidento oponentas Joe Bidenas laimėjo sąžiningai. Yra nemaža dalis žmonių bei šaltinių, kurie teigia, kad šiuose rinkimose buvo plačiai paplitęs balsų klastojimas. Tarp šių žmonių yra ir Donaldo Trumpo teisininkas Rudy Giuliani. Ar jie yra teisūs? 

Vos prieš keletą savaičių asmeninis Trumpo teisininkas Rudy Giuliani surengė spaudos konferenciją. Šioje konferencijoje Giuliani komanda teigia, kad Trumpas maža persvara laimėjo JAV prezidento rinkimus bei kaltina JAV demokratų partija balsų klastojimu. Žinoma, tai yra stiprūs teiginiai, kurie skamba tarsi konspiracijos teorija. Giuliani komanda sako turintys įrodymų tam, kad pagrįstų šiuos teiginius.

Kaip masinės medijos reagavo į šią spaudos konferenciją? 

Akivaizdu, kad masinės medijos į tai reagavo negiamai. Iš esmės, medijos buvo apatiškos Trumpo komandos pasakojimo linijai bei nesiekė objektyvumo: CNN politics antraštės skelbė, kad „faktų tikrinimas atskleidė Trumpo savaitgalio melus“, tuo tarpu tikrinimas politico skelbė „D.Trumpas paneigia savo nepagrįstus teiginius apie plačią rinkėjų apgaulę“. Aišku yra daugiau pavyzdžių, kurie įrodo medijos šališkumą konferencijos atžvilgiu.

Ad hominem populiarioje medijoje 

Problema dėl Trumpo asmeninio teisininko R. Giuliani yra tai, kad pastarasis turi labai gerą teisininko reputaciją. Net CNN pripažino R. Giuliani kaip gerą teisininką atsimenant jo rolę Wall Streeto skandale, tiek ir bylose, kurios buvo susijusios su nusikalstamu pasauliu.  

Tačiau, deja, vietoj to, kad medijos ir Trumpo komandos oponentai sąžiningai klausytųsi, kas buvo kalbėta Giuliani spaudos konferencijoje, jie tiesiog užsiima ad hominem argumentais - medijos sąmoningai nekreipia dėmesio į tai, ką kalba Trumpo teisininkas, tačiau yra kritikuojama paties jo asmenybė. Tai yra įprasta propagandos taktika: jei negali diskredituoti kažko, ką kažkas sako, diskredituok patį asmenį. Taip buvo daroma ir pasikalbant su keliais buvusiais Giuliani bendradarbiais, iš kurių vienas teigė, kad būtent dabar Giuliani „disredituos savo vardą“. Tai primena klasikinę propagandos techniką ir aiškų naratyvą, kuriame yra brėžiama aiški riba tarp gėrio ir blogio. Puikus to pavyzdys – tekstas iš The Washington Post. Tekstas, ad hominem ant teisininko atkreipia dėmesį, kad „jei Rudy [Giuliani- J.S] neteko sveiko proto, tai jį prarado ir visi, kurie jo klausosi“. 

Štai kaip veikia masinės medijos propaganda. Beje, smulki detalė, minėtas tekstas neužsimena ir nekreipia dėmesio į tai, kas buvo minėta Giuliani spaudos konferencjoje. 

Čia dar yra visiškai pūkeliai, palyginus su tuo, kad vienas iš Trumpo teisininkų buvo pradėjęs gauti grasinimus būti nužudytam, dėl ko jis ir nusprendė mesti minėtas pareigas. 

Kodėl Trumpo komanda dar  nepateikia įrodymų? 

Jenna Ellis, Trumpo rinkimų kampanijos vyriausioji teisės patarėja Giuliani spaudos konferencijoje. Ji teigė, kad ši konferencija yra tik preliudija į teismą ir, kad konferencija nėra teisinis procesas, kuriame jie turėtų pateikti įrodymus. Tai yra pagrįstas žingsnis: ar būtų protinga nusikaltėliui parodyti jį inkriminuojančius įrodymus prieš jo teismą? Atsakymas yra akivaizdus. Tuo pačiu tai parodo ir medijos bei „nepriklausomų faktų tikrintojų“ trumparegystę: tikrinti faktus, nors yra aiškiai pasakoma, kad faktai/įrodymai bus pateikti teismuose. Kaip galima vertinti tai kaip dezinformaciją ar kaip melagingus faktus, jei jų nėra? 

Ar tikrai patikimimos yra balsavimo mašinos? 

JAV nacionalinio saugumo departamentas skelbė, jog šie rinkimai buvo „patys saugiausi JAV istorijoje“. Tačiau šis teiginys buvo parašytas kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūros dar lapkričio 12 d. Sutapimas ar ne, bet ši agentūra yra atsakinga už visas balsavimo operacijas, susijusias su balsavimo mašinomis. Yra daug žinomų problemų su šiomis balsavimo mašinomis. Žinoma, kad medijos teigia, kad šios balsavimo mašinos yra saugios išskyrus tuo atveju, jei rinkimus pralaimi medijoms parankus kandidatas. Tuo tarpu dar 2018 m. „The New York Time Magazine“ balsavimo mašinas skambiai įvardino kaip „rinkimų saugumo krize“.  Todėl tai tik dar kartą įrodo pagrįstą prielaidą, kad JAV prezidento rinkimai nebuvo skaidrūs.