Ginklų savininkų asociacijos prašymas vetuoti Karo padėties įstatymo pataisas

propatria.lt nuotrauka 

Jūsų Ekscelencija,

Lietuvos Respublikos Prezidente,

2020-06-30 LR Seimas priėmė Karo padėties įstatymo Nr.VIII-1721 pakeitimo įstatymo projekto naująją redakciją Nr.XIIIP-4356(2). 

Atkreipiame dėmesį, kad šio įstatymo 5 straipsnio „Sprendimo dėl karo padėties įvedimo paskelbimas ir vykdymas“ 2 dalis prieštarauja LR Konstitucijai ir teisės normų formulavimo principams, bei lakoniškumo, aiškumo ir vienareikšmiškumo reikalavimams. Šios dalis formuluotė taip pat suteikia plačias prieštaringo interpretavimo galimybes, kurios, įtemptos padėties sąlygomis gali tapti kliūtimi šios normos įgyvendinimui, cituojame: 

„2. Ginkluota valstybės gynyba vykdoma ir kitų valstybių kariniams vienetams atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir būti panaudotiems kolektyvinės gynybos ar kitos operacijos tikslais, jei tokie sprendimai nebuvo priimti anksčiau, leidžiama nedelsiant nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl karo padėties įvedimo pasirašymo ar Seimo nutarimo dėl karo padėties įvedimo pasirašymo priėmimo.“ 

Tokia formuluotė ginkluotos valstybės gynybos pradžią tiesiogiai sieja ne su Lietuvos Respublikos Valstybės užpuolimo pradžia, bet su LR Prezidento dekreto pasirašymo ar LRS nutarimo priėmimo momentu, kas nedera su esminiais valstybės gynimo principais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (3 str. 2 d. ir 139 str. 1 d.), bei Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai (Preambulė bei 3 str.; 5 str., ir 6 str.) ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymų, Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatų (51 str.) bei kitų teisės aktų nuostatos, įtvirtina neatimamą Lietuvos valstybės, jos piliečių pareigą ir teisę į individualią ir kolektyvinę, visuotinę ir besąlyginę gynybą prievartinio kėsinimosi ir/arba ginkluoto užpuolimo atveju, nuo pat agresijos pradžios. Valstybės gynyba nėra siejama su Karo padėties įvedimu. 

„Ginkluota valstybės gynyba“ detaliai reglamentuota Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatyme, o leidimas „kitų valstybių kariniams vienetams atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir būti panaudotiems kolektyvinės gynybos ar kitos operacijos tikslais“ - Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme. Todėl Karo padėties įstatymo 5 str. 2 d. yra perkrauta minimų specialiųjų įstatymų nuostatomis, tiesiogiai nesusijusiomis su Karo padėties įvedimo tvarka. 

Dėl šių priežasčių, būtina taisyti Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 pakeitimo įstatymą (projekto Nr.XIIIP-4356(2)) 5 straipsnio „Sprendimo dėl karo padėties įvedimo paskelbimas ir vykdymas“ 2 dalies redakciją ir ją, pavyzdžiui, išdėstyti taip:

„2. Karo padėtis įvedama nuo Respublikos Prezidento dekreto pasirašymo ar Seimo nutarimo priėmimo“.

Todėl prašytume šį įstatymą vetuoti.

Su nuoširdžiausia pagarba,

Signataras Saulius Pečeliūnas,

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas ryšiams su Seimu

advokatas Arūnas Marcinkevičius,

Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas