Vytautas Radžvilas. Kokia solidarumo samprata remsimės pandemijos akivaizdoje?
propatria.lt nuotrauka Visi praktiniai klausimai savo giliausia esme yra filosofiniai ir teologiniai klausimai. Ši krizė tik dar kartą...
https://www.propatria.lt/2020/03/vytautas-radzvilas-kokia-solidarumo.html
propatria.lt nuotrauka |
Visi praktiniai klausimai savo giliausia esme yra filosofiniai ir teologiniai klausimai. Ši krizė tik dar kartą patvirtina, kad praktinių klausimų sprendimai visiškai priklauso nuo iš pažiūros su kasdieniais žmonių reikalais niekaip nesusijusių teorinių sampratų. Lietuvos verslo elitas (jokiu būdu ne visi verslininkai, nes daugelis šio sluoksnio atstovų yra artimo meilės, žmogiškumo ir dosnumo pavyzdžiai) savo oficialių atstovų žodžiais aiškiai ir atvirai sako: ant krizės altoriaus turi būti aukojami silpniausi. Tik šitaip galima suprasti ir vertinti jų siūlomas Darbo kodekso pataisas.
Šių siūlymų pagrindas – filosofinis. Jie atspindi jų teikėjų požiūrį į žmogų, visuomenę ir visiškai atitinka jų vaizdinius apie solidarumą ir atsakomybę savo tautai ir valstybei. Krikščioniška šių dalykų samprata jiems visiškai svetima.
Krikščioniškoji bendruomenės kaip politinio kūno teorija, kurią jau XIII a. visapusiškai išplėtojo šv. Tomas Akvinietis, teigė, kad teisinga valstybė privalo laiduoti savo piliečiams tris pamatines gėrybes – vidaus ir išorės taiką bei jos laiduojamą saugumą, gerą, tai yra dorą, gyvenimą, kurį reikia ginti ir skleisti tarp piliečių jų dorybingumą skatinančiais įstatymais, ir galiausiai užtikrinti kiekvienam asmeniui būtiną išgyventi medžiaginių gėrybių kiekį.
Ši teorija grindžiama Dievo ir artimo meilės vizija, įkvėpusia bendruomenės kaip politinio kūno sampratą – be šios vizijos ji paprasčiausiai būtų neatsiradusi. Mąstyti ir suvokti bendruomenę kaip politinį kūną, reiškia pirmiausia vadovautis nuostata, kad kiekvienas, net mažiausias, jos narys yra gerbtinas ir saugotinas kaip asmuo, kurio negalima palikti likimo valiai.
Įtvirtinusi klasių kovos principą komunistinė ideologija paneigė artimo meilės ir žmonijos vienybės idėją paskelbdama, kad egzistuoja pažangiausia klasė – siekiantis išsilaisvinti iš priespaudos ir išnaudojimo tarptautinis proletariatas. Jo išsivaduojamosios kovos tikslas esąs komunizmas – visuotinės laisvės, lygybės ir brolybės karalystė. Maža to, šiai pažangiausios klasės kovai turįs vadovauti kažkoks ypatingai sąmoningas ir pažangus avangardas – komunistų partija. Vis dėlto būtent ši lygybės vėliavneše pasivadinusi partija nutarė, kad kova už lygybę vyks sėkmingiau, jeigu, dar net nesukūrus komunizmo ir neįgyvendinus pažadėtos visuotinės žmonijos lygybės, tuojau pat atsiras tos būsimosios lygybės provaizdis ir įkūnijimas – lygesnių už lygius kasta. Ši filosofija sukūrė sovietmečio specprivilegijų sistemą su jos specparduotuvėmis, specbufetais, specligoninėmis ir visu kitu, ką dar prisimena šios lygybės laikais gyvenę žmonės.
Lietuvos verslo organizacijų raginimai ir reikalavimai valdžiai skubiai keisti Darbo kodeksą rodo, kad ši lygesnių už lygius filosofija niekur nedingo. Ji tik mutavo išversdama kailį. Nesvarbu, kad ją skelbia komunizmu besibjaurinčio ir jį koneveikiančio sluoksnio atstovai. Reikalo esmė ta, kad išliko kertinė – ypatingą misiją vykdančios klasės ar visuomenės grupės idėja. Išganomasis proletariato vaidmuo dabar priskirtas verslui, jo oficialieji atstovai faktiškai veikia kaip buvusios kompartijos bosai, pasijutę visuomenės gelbėtojais, vedliais, mokytojais ir pranašais. Ir niekada kaip tiesiog vienodas teises ir pareigas su kitais turintys valstybės piliečiai.
Joks sveiko proto žmogus nesuabejos, kad ūkis ir verslas yra labai svarbios žmogaus ir visuomenės gyvenimo bei veiklos sritys. Lygiai taip pat akivaizdu, kad verslas pernelyg svarbus, kad būtų galima jam leisti skęsti šiuo sunkmečiu ir neištiesti valstybės (beje, geresniais laikais entuziastingai karikatūrinamos ir menkinamos) pagalbos rankos. Tačiau galbūt įmanoma gelbėtis neskandinant kitų, būtent ekonomiškai silpniausios visuomenės dalies? Klausimas retorinis.
Reikalo esmė – visuomenės savivoka ir to sluoksnio atstovų savimonė. Verslas yra gamybos ir paskirstymo organizavimas – šitaip galima itin glaustai, bet pakankamai tiksliai apibūdinti jo paskirtį. Tai sunki, atsakinga, rizikinga, bet, išskyrus atvejus, kai verslus įsteigia novatoriški mokslininkai ir išradėjai arba, iliustruojant pavyzdžiais, S. Jobso ar B. Gateso lygio genijai, antžmogiškų intelektualinių gebėjimų ir fenomenalaus kūrybiškumo nereikalaujanti veikla.
Būtų kur kas geriau, jeigu Lietuvos verslo elitas pamėgintų atsikratyti iš komunizmo epochos paveldėtos išrinktosios klasės savimonės ir laisvalaikiu pagalvotų, ar nebūtų geriau priminti ir apmąstyti bendruomenės kaip politinio kūno idėją. Jeigu šitaip įvyktų, gal anksčiau ar vėliau būtų suprasta, kad neverta toliau kliautis ir puikautis savimeilę džiuginančiu, bet iliuziniu ir pavojingu visuomenės geradarių, maitintojų ir mokytoju įvaizdžiu. Tiesiog užtektų suprasti, kad jeigu nebūtų tų praktinės naudos neduodančių ir todėl jau tris dešimtmečius be paliovos „optimizuojamų“ vadinamųjų dykaduonių – darželių auklėtojų, mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, gydytojų, rašytojų ir kitų menininkų – verslas nepražūtų. Jis tikrai gyvuotų ir išliktų – akmeninių kirvukų ir titnaginių antgalių ir adatų gamybos apimtis sėkmingai augtų, o globali prekyba jais neabejotinai klestėtų.
Juo greičiau „maitintojų ir išlaikytinių“ filosofiją ir jos kuriamą priešpriešą pakeis lygiaverčių ir solidarių šalies piliečių filosofija, juo lengviau bus grumiamasi su šia krize ir sėkmingiau įveikiami jos padariniai. Perfrazuojant ir apverčiant seniai žinomą posakį, galima būtų tarti: filosofiją, kad „kas gerai verslui, yra gerai Lietuvai“ verta pakeisti filosofija „kas gerai Lietuvai, yra gerai verslui“.
Kad ir kokia sunki ir slegianti ši krizė, ji sukūrė unikalią progą iš pagrindų pakeisti požiūrį į daugelį savaime akivaizdžiomis laikytų tiesų. Įvykdžius tokį mąstysenos perversmą, Lietuvoje daug kas stotų į savo vietas. Laimėtų visi, o ypač daug – verslas. O svarbiausia – prasikaltų tikri žmogiškos ir solidarios Lietuvos daigai.
14 komentarų
Teisingas logiškas straipsnis, būtinai reikia kažkuo remtis, taip sako ir filosofija, daugiausiai buvo remtasi Dievo krikščionybės mokslu, daug ir pasiekta, deja ateina tendencija nusisukti nuo Dievo, pradėta vertinti kitokias vertybes, o jos pasirodo neamžinos tik laikinos, užtat prasidėjo griūtis, negrįžus prie amžinų vertybių, grįšim iš ten iš kur atėjom.
SEB grupė ir Senukų grupė skyrė po 100,000 EUR pagalbai. 5 kontinentai - 50k. Vytautas Landsbergis iš savo kišenės - 100,000 EUR. Verčia susimąstyti apie socialiai atsakingo verslo mantras.
Oi kaip seniai tokio skanaus straipsnio Radžvis neparašė, tiesiog savo stichijoje...
Rašinys labiausiai skirtas vidiniam vartojimui. Kalbant apie išorę, panašus poveikis būtų jei 3-4 pakopos plaučių vėžininkui kažkas bandytų pamokslauti apie nerūkymo naudą.
O ši Radžvilo citata "Lietuvos verslo elitas (jokiu būdu ne visi verslininkai, nes daugelis šio sluoksnio atstovų yra artimo meilės, žmogiškumo ir dosnumo pavyzdžiai) (...)" manau prašyte prašosi atskiro paaiškinimo :)
Mažų mažiausiai yra keista šitokia "filosofija", kur šiandieniniai buržua, dabar jau vadinami švelniau - verslininkais, pateikiami kaip komunistų idėjomis besivadovaujantys marksistai. Belieka laukti, kada gi tie verslininkai panaikins savo privatinę gamybos priemonių nuosavybę...
Marksistams anksčiau rūpėjo dominuoti, būnant darbininkų gynėjais. Neomarksistams rūpi dominuoti, nebeginant darbininkų interesų. Dominuoti išvien su stambiuoju verslu - patikimiau ir sočiau. Tad kur čia keistumai? Totalitarizmas po Markso įprastas, nors ir pavidalą keičiantis reiškinys.
Vienas pataisymas - ne "būnant", bet APSIMETANT gynėjais.
Na, o totalitarizmas bet kokioje raudonojoje ideologijoje yra neišvengiamas, nes žmogiškajai prigimčiai ir vertybėms iš esmės priešinga ir priešiška pseudoreligija tegali būti primesta jėga ir smegenų plovimu.
Galima ginčytis - APSIMETANT ar BŪNANT. Gal labiausiai tiktų - marksistams pasirūpinant parama. Kažkada vienų, dabar aršiai kovojant visai už kitus. Nedominuosi ir totalitarizmo neišlaikysi nekovodamas:)
Be komentarų... Straipsnis parašytas be įkvėpimo - iš inercijos, vis dar bandant kartoti anksčiau išsakytas mintis, kurios - akivaizdu - dabar jau ir pačiam autoriui nebeatrodo tiesa.
Anonimiškas, tau KOREKCIJA DĖL KIŠENĖS.jau viešai spaudoje išaiškinta ir dokumentų nuotraukomis parodyta- kad ta kišenė buvo visiems mums kadaise skirti norvegų finansavimsi mūsų jaunai valstybei, netyčia nusileidę į tą kišenę.
Dar vienas įskaudintas tiesos apie komuniagas. :D
Ilgai galvojai... Galėjai per tiek kažką ir gudresnio išperėti.
Nėra jokio reikalo pateikinėti,aptarinėti ONS stiprinančių tradicinių ( t. y. ..lovio'' partijų ) ar administracinių- politinių institucijų nomenklatūros elito šunybių ir pašvinkimo kasdieninio srauto. Net esama liberastinė, perkama- parduodama žiniasklaida nuolatat (to samoningai nesiekdama) kasdien parodo įvairius šios santvarkos perpuvimo fragmentus.
Puikus publicistas, adekvatus organizatorius bei principinių polit. reformų strateguotojas ir palaikytojas A.Rusteika patarė man dažniau pagirti profesorių V. Radžvilą. Tą viešai darau- vėl eilinį kartą ploju jo analitiškumui ir verybiškumui šio teksto pavyzdžiu.in
Bet vis vien užduodu antraštės klausimą partijos, skelbiančios visuotinio atsinaujinimo (pertvarkos) šalyje būtinumą, lyderiui?
Visada ploju profesoriui už geras jo kalbas ir tekstus, bet visada stebiuosi, kad realybėje puikus analitikas elgiasi kitaip ir rodo keistą pavyzdį Sinicai, kitiems jauniesiems visuomenininkams ir Ko..
Kokią šiuose polit. elgsenos pavyzdžiuose pamatysite NS veikėjų, ir paties V. R., solidarumo sampratą?
1. Seime kaunamasi, pirmiausia CP aktyvo iniciatyva, už 3 proc . kartelę PRIEŠ ONS REŽIMO SARGUS
NS kūrėjai buvo bent per nago juodymą solidarūs SU ONS oponentams ,GYVYBIŠKAI reikalingo jiems patiems- MAŽIUKAMS ,įstatymo demokratiškais gynėjais?
2. CP bandė Seime nuvainikuoti ONS šulės, burokevičininkės Gryb. kultą,atskleidžiant sąsajas su KGB. Čia ir Landsbergių ir liberalų klanui ir ONS pamatams būtų buvę kraupu.
NS šulai buvo bent kiek solidarūs su kitais šiuo PRINCIPINIU klausimu? Bent Deklaracija?
3. Vyksta NS steigimo susirinkimas...
NS šulai pasikvietė ,ieškodami solidarumo ir galimų sąjungininkų, bent kokio nors polit, darinio atstovą ,,naujagimio'' geranoriškam pasveikinimui?
4 Vyksta Kovo 11 patriotų (tautininkų ir t.,t) eitynės..Net CP ,,frakcija'' žygiuoja...
O mano gerbiamo profesoriaus ir Ko ,kuriems talkinau (parašais) ir balsavau EP rinkimuose, ten nė kvapo? Sinicos proptaria.lt net ,,solidariai'' skelbimą ,,pamiršo'' įdėti...Pagarba NS veikėjui L. Šop.,nes tas bent tą pačią dieną patalpino INFO tiesos.lt
Kokia čia solidarumo samprata vadovavosi NS kūrėjai?
5. ONS oponentai- KS ir CP derasi dėl bendradarbiavimo rinkimuose ir bendrų reforminių idėjų. O NS šulai ieško kaip kur nors ideologinių priešų rasti. Rado : energiją lieja ne ONS oponentų telkimui, bet Dagio nuvainikavimo kampanijai...Anksčiau liejo prakaitą šešėlių paieškai A. Juozaičio kelyje... Dagys ,be abejo , blogiukas neeilinis, bet kur NS solidarumas (ir lyderystė) su kitais, neblogiukais, rinkimų tema?
ONS oponentų vienybės klausimu rinkimuose .matomai, pamatysime NS viršūnės ir jos pirmininko solidarumo sampratą visiškai...
Kaip paprasta yra kurti tekstus apie solidarumą ir kaip nemalonu, kai kiti turi priminti autoriui, kad jo apdainuojamų principų bei vertybių reikia laikytis kasdienybėje patiems..Esu NS idėjų šalininkas, bet nelinkiu niekam, dėl minties nuolankumo ir nekritiško lojalumo asmenybėms, o ne vertybėms, susikurti naujoje partijoje TS tradicijas ir asmenybių ,bet ne principų kultą....
Kartoju, klausimas apie gyvybiškai būtinas bendras ONS oponentų pastangas, bendrą stovyklą rinkimuose parodys tikrąją NS aktyvo solidarumo sampratą...Kiti ONS oponentai ,be abejo ,nuodėmingi, bet ką sako Viešpats apie nuodėmingumą bei atlaidumą bei meilę artimui? Pradžiai suraskime artimus, pagal oponavimą vėžiniam ONS režimui, ir su jais solidarizuokimės ne tekstuose, bet tikrovėje.
Rašyti komentarą