Translytis vaikas – bandomasis triušis (I dalis)

laisvavisuomene.lt Įrodymai tampa nebesvarbūs, o vaikai pakeičiami visam gyvenimui Pernai metais televizijos realybės šou „Aš esu...


Įrodymai tampa nebesvarbūs, o vaikai pakeičiami visam gyvenimui

Pernai metais televizijos realybės šou „Aš esu Jazz“ metu Jeanette Jennings surengė savo septyniolikmečiui vaikui Jazz „atsisveikinimo su varpa vakarėlį“. Svečiai džiugiai palaikė, paaugliui pjaunant falo formos tortą peiliu ir šaukiant „Nupjaukim jį“. Vakarėlis galbūt atrodė dirbtinai net pagal realybės šou standartus, tačiau po jo sekusi operacija buvo pati tikriausia.

Kitomis aplinkybėmis, situacija, kuomet vaiko varpa yra vaistais apmarinama ir po to chirurgiškai pašalinama, tikriausiai būtų prilyginta luošinimui. Bet amžiuje, kai kultūroje ir teisėje viešpatauja translytiškumas, tai ne tik leidžiama – tai yra pramoga.

Vasarį Atstovų rūmų narės Jackie Speier (demokratė iš Kalifornijos) ir Angie Craig (demokratė iš Minesotos) dalyvavo „Jazz ir draugų nacionalinėje visuomenės ir mokyklos skaitinių dienoje“, kurią rėmė „Žmogaus teisių kampanija“ (daug finansavimo gaunanti gėjų ir translyčių lobistų grupė) ir „Nacionalinė švietimo asociacija“ (mokytojų sąjunga). Atstovų rūmuose jos garsiai skaitė pakilias ir sušvelnintas translyčių vaikų istorijas (tokias kaip Jazz, su amputuotais lyties organais). Tačiau jaunimo translytiškumo populiarinimas išeina gerokai už Kongreso ribų. Mokyklose visoje šalyje jau penkerių metų amžiaus vaikai yra mokomi, kad jie galbūt gimė ne tame kūne.

Translytiškumas yra teorija, kad kiekvienas žmogus turi vidinę lytinę tapatybę, kuri yra atskirta nuo to žmogaus lyties. Pirmieji teorijas apie lytinę tapatybę iškėlė seksologai ir akademikai X a. viduryje; šios teorijos iki šiol plačiai kritikuojamos ir nepakankamai suprastos. Nepaisant to, jos radikaliai ir eksperimentiškai taikomos vaikams pasauliniu mastu. Tėvus ir specialistus kankina baimė, kad jaunuoliai patirs fizinę ir psichologinę žalą dėl tokio translytiškumo teorijos taikymo, tačiau labai dažnai jie priverčiami bailiai tylėti.

Amerikoje yra mergaičių, kurios būdamos trylikos jau patyrė abiejų krūtų pašalinimo operaciją. „Planned Parenthood“ organizacija veikia „informuoto sutikimo“ principu, t. y. jaunuoliams trumpai paaiškinama kitos lyties hormonų naudojimo „rizika ir nauda“, nereikalaujant gydytojo siuntimo. Organizacijos tinklalapis teigia: „Jei atitiksite kriterijus, „Planned Parenthood“ darbuotojai galės paskirti jums hormonų terapiją jau pirmojo vizito metu“. Tuo tarpu 2015 metais JAV Nacionaliniai sveikatos institutai (NIH) skyrė 5,7 mln. dolerių mokesčių mokėtojų pinigų penkerių metų tyrimui apie „ankstyvojo medicininio translyčių jaunuolių gydymo poveikį“. Progreso ataskaitoje matyti, kad minimalus amžius grupėje, kuriai paskirti kitos lyties hormonai, buvo sumažintas nuo trylikos iki aštuonerių metų.

Žymių medikų teiginiai, pateisinantys tokias procedūras, atima žadą. Vystymosi psichologė ir viena iš Vaikų ir paauglių lyties centro klinikos San Franciske steigėjų Diane Ehrensaft teigia, kad kūdikiai jau gali siųsti neverbalinę „lyties žinutę“ išplėšdami iš savo plaukų segtukus ar tardami tokius žodžius kaip „Aš berniukas“.

2017 metų JAV transseksualų sveikatos organizacijos konferencijos pranešime kalbėjusi didžiausios translyčio jaunimo klinikos JAV medicinos direktorė (ir viena iš gydytojų, vadovaujančių NIH tyrimui) Johanna Olson-Kennedy, paaiškino, kaip ji bendravo su mamos atvesta aštuonmete.

Ji pasakoja paklaususi mergaitės: „Kaip manai, ar esi mergaitė, ar berniukas?“ Vaikas atrodė sutrikęs ir atsakė: „Aš esu mergaitė, nes turiu tokį kūną.“ Tada gydytoja pateikė palyginimą su pyragėliais, supakuotais ne toje dėžutėje, kas paskatino mergaitę atsisukti į mamą ir pasakyti „Manau, kad esu berniukas, o mergaitė yra tik išorėje.“ Nuskambėjus auditorijos juokui, J. Olson-Kennedy pažymėjo, kad tai buvo „nepaprasta patirtis“.

Medicininėje literatūroje šis naujas požiūris vadinamas eufemizmu „lyties įtvirtinimas“. Jį sudaro trys žingsniai: socialinis-psichologinis gydymas, kuomet žmogus vadinamas kitos lyties vardu ir įvardžiais, rengiasi kitos lyties drabužiais ir t. t.; endokrinologinis gydymas naudojant brendimą stabdančius vaistus ir kitos lyties hormonus; ir chirurginis gydymas, kuomet pašalinami ar koreguojami nepilnamečio lyties organai. Paskutiniai žingsniai nebegali būti ištaisyti ir gali lemti nevaisingumą ir seksualinę disfunkciją. Tačiau ankstesni žingsniai taip pat gali daryti žalą, kadangi jie sumažina tikimybę, kad vaikas ilgainiui priims savo kūną.

Nepasitenkinimas savo lytimi ir kūno pokyčiais yra normali paauglystės dalis. 1980 metais psichiatrija pripažino esant nedidelę grupę vaikų, intensyviai išgyvenančių šiuos jausmus, ir pavadino šią būseną „lytinės tapatybės sutrikimu“. Tai buvo retas sutrikimas, dažniausiai pasireiškęs ankstyvojoje vaikystėje. Mokslininkai nustatė, kad iki paauglystės pabaigos, 80 proc. atvejų praeidavo natūraliai, pritaikius tokias terapijas kaip „stebėjimas“ ir konsultavimas. Vaikai nebuvo gydomi vaistais ar operuojami.

Tačiau 2013 metais Amerikos Psichiatrų asociacijos „Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove“ terminas „lytinės tapatybės sutrikimas“ buvo pakeistas neutralesniu „lyties disforija“. Šiandien jis registruojamas kur kas dažniau ir labiausiai paliečia paauglius. Translytiškumo aktyvistų teigimu, ši nauja diagnozė įrodo jų teoriją, kad mergaitė, patirianti lyties disforiją, iš tiesų yra berniukas, ir teisingas gydymas yra ne pakeisti paciento mintis, bet pakeisti jo kūną – ir visų kitų mintis.

Per paskutinį XX a. dešimtmetį olandų mokslininkai sukūrė būdą, leidžiantį stiprią lyties disforiją patiriantiems vaikams atidėti brendimą. Lyg „pauzės mygtukas“ – aiškinant, kad besivystantys lyties požymiai gali sukelti stresą – šie „brendimą blokuojantys“ vaistai buvo sukurti taip, kad jų poveikį būtų galima atšaukti. Bet dabar, pagal „lyties įtvirtinimo“ modelį, beveik visi jauni pacientai nuo brendimą stabdančių vaistų pereina prie kitos lyties hormonų terapijos.

Nepaaiškinamai, aktyvistai, atrodo, daro įtaką ir netgi diktuoja medicinines gaires. Pavyzdžiui, 2016 metų Amerikos Pediatrų akademijos gaires rašė Gabe’as Murchisonas, medicininio išsilavinimo neturintis translytiškumo aktyvistas. Gairėse jis pataria gydymą verčiau pradėti anksčiau negu vėliau ir be pagrindo verčia abejoti atsargiaisiais metodais, pagrįstais dešimtmečius trukusiais tyrimais, įrodančiais teigiamus rezultatus:

„Atidėto lyties keitimo“ problema yra ta, kad lyties keitimas apribojamas vaiko amžiaus užuot įvertinus svarbius pasirengimo ženklus, tokius kaip vaiko norai ir patirtys. Lyties įtvirtinimo metodas įvertina ir šiuos veiksnius, skiriant ypatingą dėmesį stigmos ir gėdos pašalinimui.“

Amerikos Pediatrų akademijos 2018 metų politikos teiginiai gerokai prasilenkia su šiuo metu turimais įrodymais, pasak šios srities specialistų. Tačiau panašu, kad APA savo kritikus ignoruoja. Endokrininė draugija, Amerikos Psichologų asociacija ir Pasaulinė transseksualų sveikatos asociacija (WPATH) taip pat formuoja naujus standartus, palaikydami endokrinologines ir chirurgines procedūras lyties disforiją patiriantiems nepilnamečiams.

Panašu, kad šie pokyčiai atsirado dėl politizavimo, o ne vadovaujantis tvirtais įrodymais. Feministė ir knygos „Lytis skaudina“ autorė Sheila Jeffreys neseniai sakė „National Review“ portalui, „pažiūrėkite, kas finansuoja [WPATH] .. Tai – vaistų kompanijos.“ Ji toliau kalbėjo, „situacija su vaikais yra … labai, labai pelninga vaistų kompanijoms“, nes jauni pacientai gali tapti priklausomi nuo šių vaistų visam gyvenimui.

Ar yra koks nors vidurio taškas tarp šio požiūrio ir ankstesnio, atsargesnio gydymo?

Jungtinėje Karalystėje Nacionalinė sveikatos tarnyba translyčio jaunimo gydymui taiko tam tikras taisykles – vykdomas psichologinis vertinimas, o ilgalaikio poveikio priemonės nerekomenduojamos paaugliams iki 16 metų. Visgi, pasak Londono „Sunday Times“, gydytojai Britanijos nacionalinėje jaunimo lytiškumo klinikoje skundžiasi, kad net toks apsaugos lygis yra „liūdnai nepakankamas“. Kaip teigiama, gydytojai sako, kad pacientai gali patirti „ilgalaikę žalą“ dėl klinikos „nesugebėjimo atlaikyti spaudimo“ iš „itin politiškų“ translytiškumo aktyvistų grupių. Šios klinikos vadovas neseniai atsistatydino, protestuodamas dėl įstaigos „aklo“ gydytojų susirūpinimo ignoravimo.

Oksfordo universiteto sociologijos profesorius Michaelis Biggsas apkaltino kliniką slepiant jų pačių atrastus neigiamus dalykus. Jis atliko savo tyrimą, kuriame nustatė, kad praėjus metams po gydymo klinikoje, „reikšmingai padidėjo“ skaičius mergaičių, kurios klinikos darbuotojams pranešė apie savęs žalojimą ir bandymą nusižudyti. 

Bet kuriuo atveju, atmetus griežtas taisykles, verta apsvarstyti keletą esminių principų. Pirma, nepilnamečiai, kitaip nei suaugusieji, nėra pajėgūs duoti informuotą sutikimą eksperimentiniam gydymui, taikomam jų sveikiems ir gerai funkcionuojantiems kūnams. Antra, nepilnamečiams su stipriai išreikšta lyties disforija turėtų būti suteikiamos visos galimybės įveikti jų problemą pasitelkiant neinvazines, patikrintas terapijas – metodą, kuris, įrodyta, padeda didžiajai daliai jaunų pacientų nepakeisdamas jų kūno nesugrąžinamai. Trečia, gydytojai skirdami gydymą privalo remtis įrodymais, o ne ideologija.

Kokie įrodymai paremia „lyties įtvirtinimą“? Laiške redaktoriui, publikuotame praėjusio rudens „Klinikinės endokrinologijos ir metabolizmo žurnale“, pagrindiniame Endokrininės draugijos žurnale, grupė endokrinologų, kurie specializuojasi liaukų ir hormonų sutrikimų srityje, teigia, kad „nėra jokių laboratorinių, vaizdinių ar kitokių objektyvių testų nustatyti vaikui „tikrą translytiškumą“. Taigi, jie klausia, „kaip gali gydytojas etiškai taikyti lyties įtvirtinimo terapiją, žinodamas, kad didelis skaičius pacientų bus nepataisomai sužaloti?“

Atsakyti į šį klausimą reikia skubiai, nes lyties disforija tampa vis dažnesnė jaunimo tarpe. Jungtinėje Karalystėje, kur medicina centralizuota ir griežtai reguliuojama, vienintelėje Nacionalinės sveikatos tarnybos vaikų ir jaunuolių lytiškumo klinikoje buvo 2519 kreipimųsi per 2017-2018 fiskalinius metus. Šis skaičius per pastaruosius ketverius metus išaugo 400 procentų. Jungtinėje Karalystėje neproporcingai daug kreipiasi mergaičių. Pavyzdžiui, per mažiau nei dešimtmetį, Britanijos nacionalinėje jaunimo lytiškumo klinikoje keturiasdešimt penkis kartus padaugėjo merginų, ieškančių medicininės pagalbos dėl lyties problemų. 2009-2010 metais jų buvo 40, o 2017-2018 metais – 1806.

JAV, kur medicina mažiau reguliuojama, sunkiau rasti skaičius, bet galime susidaryti bendrą vaizdą. Praėjusią vasarą „The Atlantic“ pranešė, kad JAV yra apie 40 jaunimo lytiškumo klinikų. (Iki 2007 metų nebuvo nė vienos) Į šį skaičių neįtrauktos ligoninės ir kitos įstaigos, siūlančios gydymą, taigi jų gali būti gerokai daugiau. 2017 metais „Williams“ institutas UCLA Teisės mokykloje apskaičiavo, kad 150 tūkstančių 13-17 metų amžiaus jaunuolių jaučiasi translyčiai. 2019 metais Ligų kontrolės ir prevencijos centrai paskaičiavo, kad du procentai Amerikos vidurinės mokyklos moksleivių, arba apie 300 tūkstančių, save laiko translyčiais. Skaičiavimai skiriasi, bet beveik visi sutinka, kad translyčio jaunimo sparčiai daugėja.

2018 metų vasarą Brauno universiteto (JAV) mokslininkės Lisos Littman atlikta preliminari studija pastebėjo panašią tendenciją tarp paauglių, patiriančių, kaip ji apibūdino „staigios pradžios lyties disforiją“. L. Littman teigia, kad „socialinis ir bendraamžių užkratas“ gali būti veiksnys save suvokiant kaip translytį. Atsakydamas į aktyvistų spaudimą, universitetas pašalino tyrimą iš savo tinklalapio, aiškindamas: „Studijos išvados gali būti panaudotos siekiant suniekinti pastangas palaikyti translytį jaunimą“. „PLOS ONE“ – žurnalas, išspausdinęs L. Littman darbą – taip pat atliko itin neįprastą pakartotinį tyrimą atsakydami į spaudimą, ir perspausdino darbą su „pataisymu“, kuris davė „papildomą kontekstą“, tačiau nepakeitė tyrimo išvadų. L. Littman reikalavo tolesnio tyrimo, tačiau vietoj to milijonai dolerių keliauja tyrimams, skirtiems paremti translytiškumo teoriją, tarp jų ir J. Olson-Kennedy studiją.


Susiję

Pažangos ideologija 8614609671672833945
item