Prokuratūra skundžia sprendimą Generolo Vėtros lentelės sudaužymo byloje

Prokuratūros informacija. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį sk...

Prokuratūros informacija.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą, prašydamas palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendį Stanislovui Tomui, nuteistam už viešosios tvarkos pažeidimą bei viešosios pagarbos vietos išniekinimą vandališkais veiksmais. Skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, 2019 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalis, kuriomis pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

Praėjusių metų gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas Stanislovą Tomą nuteisė už tai, kad jis 2019 m. balandžio 8 d. Vilniaus centre kūju sudaužė ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos kabėjusią memorialinę lentą, skirtą atminti prieš okupantus kovojusį Joną Noreiką-Generolą Vėtrą. Šiuos savo veiksmus Stanislovas Tomas tiesiogiai transliavo ir komentavo internete. Pirmosios instancijos teismas Stanislovą Tomą pripažino kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei viešosios pagarbos vietos išniekinimo, skyrė 50 parų arešto bausmę ir įpareigojo jį atlyginti Vilniaus miesto savivaldybės patirtą materialinę žalą – 2242 eurus.

Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas Stanislovą Tomą dėl viešosios pagarbos vietos išniekinimo išteisino. Tokį sprendimą šis teismas argumentavo tuo, kad sunaikinta memorialinė lenta žymėjo Jono Noreikos darbo, o ne palaidojimo vietą. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė ir Stanislovui Tomui skirtą bausmę – pripažintam kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, skyrė jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 6 mėnesius atlyginti turtinę žalą Vilniaus miesto savivaldybei.

Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes be pagrindo Baudžiamojo kodekso 312 str. numatyto nusikaltimo požymio „kita viešosios pagarbos vieta“ turinį sutapatino su kenotafo, kapo, antkapinio paminklo ir kapinių, kuriose palaidotas mirusysis, teritorijos sąvokomis.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad Baudžiamojo kodekso 312 straipsnis (Kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimas) kaip nusikaltimo požymį įvardija ir „kitą viešosios pagarbos vietą“, kuri nėra susijusi su asmens palaikų palaidojimo vieta, ji reiškia kitus viešose vietose esančius įvairios paskirties objektus, skirtus mirusiojo atminimui pagerbti. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos kabėjusią memorialinę lentą, skirtą atminti ir pagerbti mirusiajam rezistencijos dalyviui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai, pagrįstai pripažino Baudžiamojo kodekso 312 straipsnio dispozicijoje numatyta kita viešosios pagarbos vieta.

Prokuroro kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas Stanislovui Tomui už viešosios tvarkos pažeidimą vandališkai sunaikinant rezistencijos dalyviui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai pagerbti skirtą memorialinę lentą paskirdamas 8 mėnesių laisvės apribojimą, nesilaikė bausmės skyrimo taisyklių ir todėl kaltininkui parinko pernelyg švelnią, neatitinkančią veikos pavojingumo bausmės rūšį.

Kasaciniu skundu prašoma palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. apkaltinamąjį nuosprendį Stanislovui Tomui be pakeitimų.

Susiję

Žaliojo tilto skulptūros gali kelti grėsmę pėstiesiems

Vilniaus miesto Žaliojo tilto skulptūros gali kelti grėsmę pėsčiųjų saugumui – tokią išvadą padarė jas apžiūrėję Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) prie Aplinkos minist...

Benediktas Vanagas. Kurti savo šalies istoriją privalome visi

J. Anusauskienės nuotrauka Kovo 11 d. Vilniuje, Lukiškių aikštėje, iškilo aukščiausia istorinė Lietuvos vėliava. 25-erius Lietuvos atkurtos nepriklausomybės metus simbolizuoja 25 metrų aukščio st...

Kovo 11-ąją jaunimas kėlė nacionalinės valstybės išsaugojimo idėją

Rašinių konkurso nugalėtojai Kovo 11-ąją jaunimo sambūris „Pro Patria“ ir Lietuvos mokinių parlamentas pakvietė vilniečius bei miesto svečius į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio minėjimo...

Rašyti komentarą

NAUJAUSI

NAUJAUSI

Leonas XIV – kas jis? Išsami apžvalga

Katalikiškos svetainės Rorate caeli parengta apžvalga.Robertas Pranciškus Prevostas tapo popiežiumi Leonu XIV. Iki 2025 m. gegužės 8 d. dauguma žmonių nežinojo Prevosto vardo, tačiau dabar jis yra vyr...

Vaidotas Vaičaitis. Dėl 2025 m. balandžio 17 d. Konstitucinio Teismo nutarimo

Kaip žinia, šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, jog tai, kad Seimas iki šiol nėra priėmęs partnerystės įregistravimo tvarką reguliuojančio įstatymo, prieštarauja konstituciniams teisinės v...

Vytautas Sinica. Valstybė neturi finansuoti abortų

Pastarąją savaitę įvairioms žiniasklaidos priemonėms daviau interviu apie Seime Birutės Vėsaitės su keliais kitais parlamentarais pateiktą Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą. Juo siūloma:- perk...

Dominykas Vanhara. Dėl mokesčių reformos

Galiausiai paaiškėjo, kad taip vadinama mokesčių reforma nėra arba mažai yra susijusi su krašto apsauga. Kiek mačiau, netgi yra pripažįstama, kad iš šios mokesčių reformos surinkti papildomi pinigai t...

Robert Keim. Pirmasis popiežius Leonas išgelbėjo Romą nuo barbarų

Hunai traukėsi į vakarus. Mokslininkai iki šiol nežino, kas tiksliai jie buvo. Jų etninė kilmė ir rasiniai ypatumai nėra gerai žinomi, o jų kalbos išliko nedaug. Jie atsirado kažkur Vidinėje Azijoje i...

item