Visuomenininkai: turime stabdyti valstybei žalingą Klaipėdos uosto pertvarką

portofklaipeda.lt nuotrauka Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministru...

portofklaipeda.lt nuotrauka
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui,
Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui,
Lietuvos Respublikos Prezidentui Jo Ekscelencijai dr. Gitanui Nausėdai

KREIPIMASIS

 DĖL VĮ KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO DIREKCIJOS STATUSO 
PAKEITIMO Į AKCINĘ BENDROVĘ

2019-10-25
Klaipėda

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra strategiškai svarbus objektas Lietuvos Respublikoje, reikalaujantis nacionalinės apsaugos nuo priešingų valstybių veiklos, žalingų interesų, nesąžiningos ekonominės konkurencijos, privačių uosto įmonių interesų, kurie ne visada sutampa su Lietuvos saugumo ir ekonomikos principais ir, žinoma, globalinių iššūkių. Šio valstybinio ekonominio vieneto veikla skatina Lietuvos ūkio augimą, užtikrina darnią plėtrą, sukuria nemažai darbo vietų, kelia valstybinio našaus sektoriaus prestižą, ir garantuoja atviros ir veržlios prekybos su pasauliu šalies įvaizdį. Svarbu, kad Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) rengia uosto strateginius planus, projektus, stato, naudoja uosto infrastruktūrą, užtikrina saugią laivybą uoste, naudoja ir valdo valstybės nuosavybę, nuomoja uosto žemę ir renka rinkliavas iš laivų. Susisiekimo ministerijai pavaldi įstaiga užtikrina gausias pajamas valstybei: pagal 2018 m. duomenis uosto direkcijos pajamos sudarė 88 % uosto rinkliavų ir 12 % žemės nuomos. Šios pajamos yra nuolatos augančios ir gausiausios tarp valstybinių įmonių. KVJUD skirtos lėšos į darnią Klaipėdos miesto plėtrą 2000-2018 m. sudarė 89,22 mln. eurų, t.y., 14 % nuo viso Uosto direkcijos pelno 2005-2018 m. Klaipėdos uosto reikšmė valstybei yra neišmatuojama: sukurta 58 tūkst. darbo vietų, 593 mln. eurų pervesta į savivaldybių ir valstybės biudžetus, sumokėta 9,27 % visų sumokėtų mokesčių Lietuvoje ir uosto veikla, kontroliuojama KVJUD, sukuria 6,24  % viso šalies BVP. Tokia KVJUD veikla stiprina Lietuvos valstybinį sektorių, kuris yra vienas iš stipriausių Skandinavijos regiono šalyse.

Anksčiau vykdytos valstybinio sektoriaus reformos primena blogą ir karčią patirtį, dėl kurios Lietuvos valstybės ekonomika prarado dalį stipraus valstybinio sektoriaus, neteko reikšmingos dalies Lietuvos ekonomikos potencialo augimo. Sunaikinti Lietuvos prekybos, žvejybos laivynai ir susietos jūrinės įmonės, dėl ko 34 tūkst. žmonių prarado darbą. Taip pat nevykusiai buvo vykdomas Šventosios uosto atstatymas, kuris atnešė nemažus nuostolius šalies finansiniams ištekliams, o atkurtas Šventosios uostas galėtų turėti didžiulę reikšmę visai Vakarų Lietuvos regiono ekonomikai ir ūkio potencialo augimui. Pertvarkant Lietuvos dujų ūkį, šalies gyventojai patyrė 5 mlrd. litų nuostolį, jau nekalbant apie LEO LT įmonės pertvarką ir t.t...

Atsižvelgiant į tai, pelningiausia valstybės įmonė ir skaidriausiai dirbanti visoje Europos Sąjungoje neturi būti reformuojama, nes pertvarkant šią įmonę, valstybinis sektorius susilpnės, valstybė neteks dalies pajamų, valstybės įtaka į šalies jūrinį saugumą ir ekonomiką sumažės, sumažės valstybės įtaka miesto infrastruktūrinių ir kultūrinių projektų vykdymui, gali kilti korupcinės apraiškos, valdant ir keičiant valstybinį turtą. KVJUD pavertimas į akcinę bendrovę yra šalies valstybinio sektoriaus menkinimas. Mes nepritariame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto reformoms ir pasisakome prieš VĮ KVJUD pavertimą į akcinę bendrovę. Tokia nuomonę išsako Lietuvos jūrinė bendruomenė. 

Prašome įsikaustyti į mūsų nuomonę, galimas neigiamas pasekmes Lietuvai ir nepritari iniciatyvai VĮ KVJUD reformai į akcinę bendrovę. 

Pasirašo:

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža

Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius

Asociacijos „Jūros veteranai“ pirmininkas Vytautas Petrulis

Lietuvos Piliečių sąjungos pirmininkas Dionyzas Varkalis

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininko pavaduotojas Benas Volodzka

Susiję

Per 3 mėnesius 82 Indijos kaimuose negimė nė 1 mergaitė

Jens Johnsson (unsplash.com) nuotr. Šiaurės Indijoje esančios Uttarkashi srities valdžia praneša, kad per pastaruosius 3 mėnesius 82 šios srities kaimuose gimė 216 berniukai ir negimė nė 1 mergait...

Laisvūnas Šopauskas. Strateginė Kremliaus pergalė – Lietuvos valstybė likviduojama kolaborantų rankomis

propatria.lt nuotr. Vilniaus tarybos sprendimas pakeisti K. Škirpos alėjos pavadinimą yra svarbus įvykis, kurio geopolitinių padarinių Lietuvai neįmanoma pervertinti. Jo mastą ir  reikšm...

Latvijos prezidento Egilio Levito inauguracinė kalba Saeimoje

Kalba sakyta 2019 m. liepos 8 d. Gerbiami tautos atstovai! I „Tautos pačios kuria valstybes, o valstybėmis remiasi tikrosios tautų teisės” – tokią mintį Janis Čakstė pasakė 1921 metais. ...

Rašyti komentarą

2 komentarai

Anonimiškas rašė...

Panašu, kad įgyvendinamas "Kauno Lietuvos" prožektas - be Vilniaus ir be Klaipėdos. Klaipėdos uostą norima pasisavinti ir perduoti į "kažkieno" privačias, riebias rankytes. Gaila, kad straipsnyje neįvardintos pavardės. Laivynas nuskendo taikos metu. Neveltui naikinama Klaipėdos istorinė urbanistinė infrastruktūra. Tą patį Šimašius daro Vilniuje. Šunuodegiautojai žurnaliūgos ir "istorikai" kuria "pilietinio" karo su Želigovskiu teorijas, LGBTQ marširuoja per centrines gatves. Lietuvos Vilniuje mažėja, užtat afrikietiškų grafičių daugėja.
Ar kartais ne tie patys veideliai sovi užkulisiuose? Braižas identiškas.

Pikc Kažinkavičius rašė...

Geras pastebėjimas.

NAUJAUSI

NAUJAUSI

V. Sinica siūlo Birželio sukilimo deklaraciją pripažinti Lietuvos valstybės teisės aktu

Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica penktadienį užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma 1941 metų birželio 23 dieną Kaune per radiją perskaitytą pareiškimą „Lietuvo...

Nacionalinis susivienijimas. Dėl 1941 m. Birželio sukilimo įprasminimo

1941 m. Birželio sukilimas – tai lietuvių ginkluotas pasipriešinimas Sovietų Sąjungos okupacijai, prasidėjęs Vokietijai užpuolus SSRS. Sukilimą organizavo Lietuvių aktyvistų frontas, siekęs atkurti ne...

Vidmantas Valiušaitis. Kieno įgaliotas buvo Tautos sukilimas?

Šiandien kai kas klausia, įskaitant ir išeivijos liberalus, kieno įgalioti ir "kokia politine logika" sukilėliai 1941 metais drįso skelbti atstatantys paneigtą valstybingumą ir atkuriantys Lietuvos ne...

Dr. Asta Katutė. Antisovietinė rezistencija: nuo pogrindžio užuomazgų iki 1941 m. Birželio sukilimo

 „1941 m. sukilime ne pavieniai vadai yra gerbtini, o visa tauta, pogrindyje slaptai susiorganizavusi ir sukilusi prieš pavergėjus, prieš Maskvą ir prieš Hitlerį“, –  Pilypas Žukauskas-Narut...

Pusšimtis parlamentarų: partnerystės klausimą turi spręsti Seimas, o ne teismai

Ketvirtadienį Seime vykusioje Seimo narių Ligitos Girskienės, Vytauto Sinicos ir Kazio Starkevičiaus spaudos konferencijoje „Kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą dėl partnerystės?“ buvo kalb...

item