Vilniuje ir Kaune paminėtos pulkininko Kazio Škirpos 40-osios mirties metinės

K. Ivanausko nuotr

alkas.lt

Rugpjūčio 18 d. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) Vilniuje Kazio Škirpos (1895-1979) alėjos ir Arsenalo gatvės sankirtoje paminėjo 1941-ųjų metų birželio sukilimo rengėjo Kazio Škirpos 40-ąsias mirties metines.

Minėjime kalbėjo LLKS garbės pirmininkas Jonas Burokas, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, teisininkas prof. Alfonsas Vaišvila, istorikas ir buvęs Vilniaus tarybos narys, vienas iš gatves pavadinimo K. Škirpos alėja iniciatorių Vladas Turčinavičius, istorikas, žurnalistas Vidmantas Valiušaitis.

Pulkininko K. Škirpos atminimui nuo LLKS buvo padėtas trispalvis gėlių krepšelis, uždegtos žvakės, padaryta bendra minėjimo dalyvių nuotrauka. Po to ant Gedimino kalno buvo sugiedotas Lietuvos himnas.

Minėjimo dalyviai ketino ta proga užlipti į Gedimino pilies bokštą. Tačiau naujoji Lietuvos nacionalinio muziejaus administracija, pasak V. Valiušaičio, jiems tos galimybės nesuteikė dėl politinių motyvų… Minėjimo dalyvius prie Gedimino bokšto pasitikusi muziejaus darbuotoja, filmuodama ir darydama garso įrašą, draudė į Gedmino pilies bokštą įsinešti Lietuvos trispalvę…

„Užlipus ant kalno, buvo išsiderėta leisti pakilti į bokštą jaunam vaikinui, iš tremtinių šeimos, su Lietuvos vėliava, tik nurišus ją nuo vėliavos koto. Bent tiek. Jis užlipo ir vėliavą išskleidė virš Gedimino bokšto. Kaip ir jaunasis K. Škirpa 1919 m. sausio 1 d.“, – savo Veidaknygės paskyroje po minėjimo rašė V. Valiušaitis.

Kaip žinia, Vilniaus savivaldybė liepos 24 d. nutarė pervadinti Kazio Škirpos alėją į Trispalvės alėją, tačiau K. Škirpos al. lentelė vis dar nenukabinta. Savivaldybės sprendimas apskųstas Vyriausybės atstovui, taip pat – teismui, byla nebaigta. Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius kol kas nesiryžta veikti taip, kaip pasielgė su J. Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta.

Rugpjūčio 18 d. K. Škirpos 40-osios mirties metinės paminėtos ir Kaune, kuriame jis palaidotas. Minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje. Po to tęsėsi Petrašiūnų kapinėse prie K. Škirpos bei jo žmonos Bronės kapo.

K. Škirpa yra Lietuvos diplomatas, pulkininkas, 1919 m. sausio 1 d. pirmasis su būriu savanorių, Vilniuje Gedimino bokšte, iškėlęs Lietuvos trispalvę, dalyvavęs mūšiuose su bolševikais, bermontininkais, ir lenkais, 1941 m. Birželio sukilimo rengėjas, Lietuvos aktyvistų fronto įkūrėjas, Vyčio Kryžiaus ordininkas.