Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos ir Lenkijos unijos 450-mečio

propatria.lt nuotr. Seime priimta rezoliucija „Dėl Lietuvos ir Lenkijos unijos 450-mečio“. Kaip pabrėžiama, ja išreiškiama viltis, kad...

propatria.lt nuotr.
Seime priimta rezoliucija „Dėl Lietuvos ir Lenkijos unijos 450-mečio“. Kaip pabrėžiama, ja išreiškiama viltis, kad senosios Abiejų Tautų Respublikos piliečių politinės tapatybės bei parlamentinės kultūros tradicijos užims deramą vietą Lietuvos ir Lenkijos parlamentarizmo istorijoje. Rezoliucijai vienbalsiai pritarė 94 parlamentarai.

Lietuvos ir Lenkijos unijos 450-mečio proga Seimo narius vaizdo sveikinimu pasveikino Lenkijos Seimo Maršalka Marekas Kuchcinskis (Marek Kuchciński).

Seimo priimtame dokumente pabrėžiama, kad prieš 450 metų ratifikuota Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės unija buvo vienas svarbiausių amžiaus įvykių visoje Europoje. Kaip teigiama, „aktas įteisino Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sąjungą, leidusią gimti tais laikais unikaliai valstybinės sąrangos sistemai Europoje.“

Rezoliucija Seimas pripažįsta, kad unijos sudarymo aktas liudijo ne tik Renesanso epochos idėjų praktinę realizaciją, bet ir novatorišką teisinį mąstymą, abiejų valstybių politinio elito brandą. Liublino Seime buvo sukurta daugiatautė ir daugiareliginė bendrija, grindžiama respublikos vertybių, pakantumo tolerancijos, politinių derybų ir abipusės pagarbos idėja. 

Rezoliucijoje teigiama: „Abiejų Tautų Respublika tapo tiltu tarp Rytų ir Vakarų, bajoriškosios demokratijos atrama ir tikra Antemurale Christianitatis.“

Susiję

Vilniaus forumas. „Lentų karas“ – Kremliaus, SSRS kolaborantų ir jų bendraminčių sąmokslas prieš Lietuvos valstybę

Mindaugo Šernos nuotrauka Vilniaus forumo naujienlaiškis. 2019 m. rugsėjo 5 dieną Vilniuje vyko pilietinis  mitingas „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – Ne!“, po...

Kitą savaitę Lukiškių aikštėje bus pastytas „Laisvės kalvos“ maketas

Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad jau kitą savaitę Lukiškių aikštėje bus pastatytas čia iškilsiančios „Laisvės kalvos“ maketas. Primename, kad „Laisvės kalvos“ projektas paskelbtas Vyriausyb...

Vytautas Radžvilas. Birželio sukilimas tarp antivalstybinės propagandos ir susitaikymo tiesoje

Mindaugo Šernos nuotrauka  Smulkios nuoskaudos greitai užsimiršta. Bet pasaulyje būna tokio blogio, kurio padariniams ištaisyti reikia ištisų dešimtmečių, sutelkto kartų darbo, didžiulės išmi...

Rašyti komentarą

4 komentarai

Hm rašė...

Nieko gero iš tų unijų. Beje, o kaip dabartinę uniją lotyniškai pavadinti? Antemurale Musulmanitatis? Sodomiae? Politicae correctionis?

Anonimiškas rašė...

ATR gyvavimo laikmečiu turėjo Lietuvai/tiksliau- Lietuvos Karalystei/ teigiamų ir neigiamų padarinių.Vis dėlto neigiamos pasėkmės ženkliai viršijo teigiamas,deja.Visų pirma ATR tapo Lenkija,o Lietuva -Lenkijos viena iš provincijų,be to Lietuvos žemėse buvo žiauriai ir nuosekliai naikinama lietuvių kultūra,ypač kalba,tradicijos,tautinė tapatybė,bei galutinai prarado valstybingumą.Tad,minėta Seimo rezoliucija atspindi,deja,nūdienos politinio baudžiauninko keliaklūpsčiavimo vaizdinį Lenkijos atžvilgiu.Kolkas Lietuva neišugdė -išskyrus atskirus atvejus-patriotinių politikų.

Pikc Kažinkavičius rašė...

LABAI norėčiau paprieštarauti - deja, negaliu. :(

Anonimiškas rašė...

Aš irgi. Kas teisinga ir kas ne turime spręsti tik mes patys, ir gana ieškoti tiesos pas svetimuosius: tiesa yra tarp mūsų.
Mūsų situacija yra visiškai kitokia - su geriausiais linkėjimais mūsų kaimynams lenkams, kurie - tuo neabejoju - karinio pavojaus atveju būtų pirmieji, kurie ateitų mums į pagalbą.
Draugystė ir bendradarbiavimas yra gerai, tai svarbu ir reikalinga, tačiau kiti negali tapti mumis, o mes netapsime kitais.

NAUJAUSI

NAUJAUSI

Vytautas Sinica. Svarbiausias metų politinis įvykis

Ne karas Artimuosiuose Rytuose, ne NATO viršūnių susitikimas ir ne joks įstatymas, kurį priėmė šis Seimas, yra svarbiausias šių metų politinis įvykis.Palyginti tyliai įvyko tikras politinis žemės dreb...

Romualdas Žekas. Nepykite pavadinti kurmiais. Verčiau susimąstykite.

Kartais taip pavadinu kai kuriuos savo kolegas gydytojus. Dažnai labai gerus specialistus. Net su mokslinėmis regalijomis. Protingi neužpyksta, nes tai darau be jokio pykčio ar nepagarbos. Taip kartai...

Valdas Sutkus. O tuo metu Amerikoje

Niujorko žydų Stokholmo sindromas - jie balsavo už antisemitąNiujorko Demokratų partijos pirminius kandidatų į mero postą rinkimus laimėjo atvirai antisionistinėmis nuostatomis garsėjantis iš Ugandos ...

Vytautas Sinica. Tautos atmintis ir tautinė savigarba

Tauta turi atmintį ir tauta turi savigarbą. Tiksliau, gali turėti. Dar tiksliau, privalo turėti. Yra įmanoma neturėti jų abiejų, nors kiekvienos sveikos ir išlikti siekiančios valstybės tikslas yra jų...

V. Sinica siūlo Birželio sukilimo deklaraciją pripažinti Lietuvos valstybės teisės aktu

Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica penktadienį užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma 1941 metų birželio 23 dieną Kaune per radiją perskaitytą pareiškimą „Lietuvo...

item