Europos Komisija: Lietuvoje socialinė nelygybė viena didžiausių ES
Šiandien Europos Komisija paskelbė Lietuvai skirtus ekonominės ir socialinės politikos rekomendacijų pasiūlymus. Europos Komisija rek...
https://www.propatria.lt/2019/06/europos-komisija-lietuvoje-socialine.html
Šiandien Europos Komisija paskelbė Lietuvai skirtus ekonominės ir socialinės politikos rekomendacijų pasiūlymus.
Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai 2019–2020 m. imtis šių veiksmų:
1. Gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui. Mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, be kita ko pagerinant mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą.
2. Gerinti visų lygių švietimo ir mokymo sistemos, įskaitant suaugusiųjų mokymąsi, kokybę ir veiksmingumą. Gerinti sveikatos priežiūros sistemos kokybę, įperkamumą ir veiksmingumą.
3. Orientuoti su investicijomis susijusią ekonominę politiką į inovacijas, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą, tvaraus transporto ir energijos jungtis, atsižvelgiant į regioninius skirtumus. Skatinti našumo augimą gerinant viešųjų investicijų veiksmingumą. Sukurti nuoseklią mokslo ir verslo bendradarbiavimo rėmimo sistemą ir konsoliduoti mokslinių tyrimų ir inovacijų įgyvendinimo agentūras.
Šiandien skelbiamos rekomendacijos atspindi svarbiausius iššūkius, kurie buvo išanalizuoti Lietuvai skirtoje ataskaitoje:
– Lietuvoje, nepaisant įvairių priemonių kovoti su šešėline ekonomika, mokesčių surinkimas išlieka žemas, o PVM atotrūkis – vienas didžiausių ES. Neišnaudojamos galimybės surinkti mokesčius iš šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonominiam augimui, tokių kaip nekilnojamasis turtas ar automobiliai. Visa tai riboja viešuosius išteklius ir daro mokesčių sistemą mažiau teisingą.
– Ekonominis augimas Lietuvoje nėra įtraukiantis. Didelė dalis visuomenės, ypač senyvo amžiaus žmonės, neįgalieji, vaikai, nepilnos šeimos ir bedarbiai - yra skurdo ir socialinės atskirties rizikoje, o socialinė nelygybė yra viena didžiausių ES. Ribotas mokesčių ir išmokų sistemos vaidmuo, mažos išlaidos socialinei apsaugai bei socialinių paslaugų trūkumas yra pagrindinės šios problemos priežastys, kurias Europos Komisija rekomenduoja šalinti.
– Dėl demografinių veiksnių ateityje mažėjant dirbančiųjų skaičiui bus ypač svarbu, kad jų įgūdžiai ir išsilavinimas atitiktų darbo rinkos poreikius ir leistų dirbti našiai – tam reikalingas aukštos kokybės švietimas. Vidurinių ir aukštųjų mokyklų tinklui neprisitaikant prie mažėjančio mokinių skaičiaus, užtikrinti kokybiškas švietimo paslaugas darosi vis sudėtingiau. Suaugusiųjų mokymo intensyvumas Lietuvoje gerokai atsilieka nuo ES vidurkio.
– Visuomenės sveikata Lietuvoje išlieka prastoje padėtyje. Prie to prisideda nepakankamai efektyvi sveikatos apsauga, kurioje dar vis daug dėmesio skiriama brangiam gydymui ligoninėse, ir per mažai – pirminei sveikatos apsaugai ir ligų prevencijai. Sektoriuje trūksta kokybės kontrolės, o besigydantys apdraustieji turi palyginti daug prisidėti savo lėšomis.
– Ilgalaikiam ekonominiam augimui užtikrinti svarbi veiksminga inovacijų politika, tačiau Lietuvoje ji yra fragmentuota. Nėra vienos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos, egzistuoja kelios institucijos ir agentūros, įgyvendinančios nesuderintas paramos verslui bei mokslui programas. Tai sunkina verslo ir mokslo bendradarbiavimą ir riboja inovacinę veiklą.
– Šiose rekomendacijose, kaip ir šalies ataskaitoje, atspindimi investicijų į žmogiškąjį kapitalą, mokslinius tyrimus bei inovacijas, energetinį efektyvumą, transporto ir energetikos infrastruktūrą, poreikiai. Europos Komisija yra pasiūliusi šias sritis kaip prioritetines, į kurias reikia kreipti struktūrinių fondų lėšas Lietuvoje ateinančioje finansinėje perspektyvoje. Tačiau svarbu, kad ir Lietuvos institucijos savo ekonominės politikos sprendimais palaikytų šiuos prioritetus bei toliau ieškotų būdų, kaip didinti šių investicijų efektyvumą ir poveikį. Europos Komisijos nuomone, produktyvios ir efektyvios investicijos yra ypač svarbios mažinant regioninę atskirtį, kuri Lietuvoje yra viena didžiausių ES ir per pastaruosius dešimtmečius didėjo.
18 komentarų
Viename liberastų tinklalapyje yra tokia frazė, kuri atseit parašyta ES,,rekomendacijose'': ,,Lietuvoje yra perdaug dėmesio skiriama brangiam gydymui ligoninėse...''
Ši frazė, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia štai ką: ,,Kodėl nenusavinami ir neišspekuliuojami ligoninų pastatai?''
Reikia pasakyti, kad visas ES rekomendacijas Lietuos valdžia pateikia savaip, visuomenei nėra pateikiamas originalus tekstas, o ir tas pats gali būti suklastotas.
Dabar, aišku, ES ,,rekomendacijos'' bus išndaudojamos kaip pretekstas dar labiau kelti mokesčius, nors ES struktūroms niekas nepaaiškina absurdiško Lietuvos valdžiažmogių plėšikavimo, niekas nepaaiškina, kad socialinė nelygybė yra pirmiausia todėl, kad yra neteisingai perskirstomos biudžeto lėšos, kad biudžetinių pinigų vagys siautėja nebaudžiamai.
Štai, sakykime, pedagoginio universiteto rūmai, kaip suprantu, jau bus pardavinėjami - aišku, su tokias mulkiais, kurie leidžiasi, kd juos stumdytų kaip nori, taip ir reikia daryti.
O štai jigu žmonės vieningai sustotų gyva grandine aplink pedagoginį universitetą, budėtų dieną naktį ir protestuotų, kad parodytų tokį ryžtą, kokį rodė, lipdami į Švietimo ministeriją - tada būtų kita kalba.
O tokie ,,europarlamentarai'' kaip Uspaskichas ar Kubilius tikrai nepateiks ES struktūroms teisingos ataskaitos apie socialinės nelygybės priežastis Lietuvoje, tai savaime aišku. Kaip ir nei vienas iš dabar išrinktų europarlamentarų nepateiks. Visa, ka jie darys - ir toliau bliaus pagal globalistų ir eurokomunistų apmokėtą muziką, visiškai ignoruojant Lietuvos poreikius.
Todėl V.Radžvilo sistema ir nepraleido į EP - ES struktūroms galėjo paaiškėti, kad Lietuvoje visi KGB'istai ir toliau klesti, kad nėra jokios valdžios ir jokios politinės partijos, o tik jėgos struktūromis atsitvėrusios biudžeto pinigų vagių gaujos.
Oi blyn KGBistai kleisti. O kur jie neklesti? Vien Cekijoje ir Vokietijoje kiek ju, tukstanciais. Niekas uz mus pacius ju negaudys, jei patys suude sedim po 30 metu laisves vis dar bebras Kirkilas "Lietuvai dirba", tai cia ne ES kalte.
Socialinė nėlygybė Lietuvoje yra neletalinio karo prieš Lietuvą išdava, tik niekas nesiima analizuoti, kaip tai padaryta ir toliau daroma, t.y. kokios yra šio karo praktinės formos. Tam, kad bent kiek išsiaiškinti šitą dalyką, būtini atsakymai į du Lietuvos istorijos klausimus:
1. Iš kur A.Smetona gavo pinigų 1926 metų perversmui?
2. Kodėl V.Landsbergis 1992 m. į valdžią parsikvietė komunistinę nomenklatūrą?
Ką tik pasirodžiusioje knygoje apie Grybauskaitę užsimenama, kad VL siūlė Grybauskaitę į prezidentus dar 2003-aisiais, kai ši tebedirbo Lietuvoje, nebuvo paskirta eurokomisare ir buvo niekam plačiai nežinoma. Šis skandalingas faktas vertas atidesnio aptarimo.
Tai vardan tos, atsiprašant, lygybės, abbdėti mokesčiais vėlgi pirmiausia tuos nelygius skurdžius. Nes nei vienas turčius nuo mokesčių dar nėra nukentėjęs.
Abu klausimai - "be ryšio":
1. Perversmui jokių pinigų nereikėjo.
2. Landsbergis komunistų nesikvietė.
1926 m. perversmui nereikėjo pinigų? O kas tuomet buvo tie idealistiniai perversmo vykdytojai?
Antra - kaip tuomet premjere tapo K.Prunskienė, kuri paskelbė Lieuvos Nepriklausomybės moratoriumą?
A, tai dabar badysite įpiršti sąmokslo teoriją, kad A. Smetona karininkams SUMOKĖJO už perversmo įvykdymą, o suįžūlėję komuniagos ir impotentiška valdžia - niekuo dėti? ;)
Kiek prisimenu, 1992 m. rinkimuose į valdžią atėjusios LDDP Landsbergis nekvietė. ;)
Pasakysiu, ką galvoju. Spėju, kad A. Smetona arba kažkas iš jo artimiausių žmonių - ir, manau, ne vienas - vis tik buvo susiję su Maskvos tarnybomis. Kas ir iš kur gavo pinigų šia perversmui ir kas kuravo finansinę perversmo pusę - štai pagrindiniai klausimai. Nei už ką neatikėsiu, kad niekas iš perversmo vykdytojų nebuvo suinteresuotas materialine nauda: tai bet kokį perversmą lydintis dėsningumas.
Neaišku, ar A.Smetona tai žinojo, ar ne - vis tik manau, kad kažką tikrai žinojo, nes bėgti iš Lietuvos ryžosi tik būdamas tikras dėl savo bent kažkokios ateities už Lietuvos ribų. Esu tikras, kad pro sieną A.Smetoną bėgti praleido ne atsitiktinai, tai buvo suplanuota ir pasienio tarnyboms žinoma iš anksto, o vėliau juo buvo atsikratyta kaip galimu nepageidaujamu liudininku, ir nei kiek neabejoju, kad gaisras A.Smetonos namuose - Maskvos tarnybų darbas. Taip pat 1926 m. perversmą laikau iki šiol neišaiškinta Lietuvos istorijos problema.
Ir socialinė padėtis A.Smetonos laikais Lietuvoje buvo labai sunki, tai prisimenu iš daugelio pasakojimų - psakojo žmonės, viską matę savo akimis ir daug ką išgyvenę patys.
Dėl 1992 m. įvykių: Lietuvos patriotinėms jgoms nedelsiant reikėjo užtverti kelią į valdžią taip, kad į ją jokiu būdu nepatektų senoji nomenklatūra, kuri ir tada, ir dabar yra susijusi su pinigų šaltiniais iš Rytų - satelitinės firmos ir jų filialai, savo postuose išlikę etatinia KGB kadrai ir taip toliau.
Tokioje situacijoje buvo reikalinga griežta segregacija - ji reikalinga ir šiandien, tačiau anei iš vienos partijos negirdėjau, kad rimtai būtų imtasi iniciatyvos išviešinti visus KGB kadrus ir nedelsiant ukurti tokią teisinę bazę, kuri garantuotų patriotinių Lietuvos jėgų kadrų rotaciją valtybiniuose postuose ir Lieuvos valstybės adinistravime apskritai. Kol kas tiek. Kaip tai susiję su socialine atskirtimi - tai iš esmės yra viena ir ta pati tema, nes čia neišvengiamai privalu analizuoti nomenklatūrinio verslo įsigalėjimą ir dirbtinai suketlą emigraciją iš Lietuvos. Dabar nomeklatūros biznis yra pasiekęs Lietuvao pavojingą stadiją - tai jau netgi ne verslas, o tikra nomenklatūros oligarchų diktatūra, kuomet biudžetinių pinigų vagys yra apskritai nebaudžiami, o valstybės resursų perskirstymas realioms Lietuvos piliečių reikmėms yra paverstas pinigų dalybomis tarp keleto oligarchų grupių, prisidengiant ,,ES direktyvomis''. Ir tai dar ne viskas.
Visi puikiai žinom, kad 1992 m. sovietinę nomenklatūrą į valdžią atitempė ne Landsbergis, o ... taip, taip, dabartinis tautininkų mesijas ir kandidatas į prezidentus A.Juozaitis. Savo tarnystę AMB ir sovietinei nomenklatūrą jis aiškino siekiu užkiristi kelią Landsbergio autoritarizmui. Kuo jis žmones laiko, visiškais kvailiais?
Skvernelis, vos atėjęs, sumažino turtingiausiems mokesčius, įvesdamas jiems Sodros lubas , nors buvo pasižadėjęs mažinti turtinę atskirtį. Nieko nedaro, kad kurti socialiai teisingą visuomenę. O dabar dar nori įteisinti parazitam, kurie kuria tokiątLietuvą, rentą.
VL ir AJ kartu nuveikė nemažai. 1 - likvidavo (padėjo privatizuoti) Sąjūdį. 2 - eliminavus Sąjūdį, buvo jau galima surengti priešlaikinius rinkimus ir grąžinti komunistus valdžion.
VL jau 2003 metais siūlė dar plačiai nežinomai Grybauskaitei kandidatuoti į prezidento postą.
kiek galima pliurpti socialinės atskirties etikete? Reikia kalbėti aiškiai apie biržoje registruotų 111 tūkst. bedarbių armiją ir valdžios neįgalumą užimtumo politikoje. Ir ne ES biurokratams pliurpti mokesčių tema, nes jie patys nesugeba harmonizuoti ES mokesčių sistemų
Aha, dabar aišku:
1. Rusijos bolševikai sumokėjo Smetonai, kad tas neleistų Lietuvoje įsigalėti Maskvos statytiniams Lietuvos bolševikams, o per okupaciją suorganizavo Smetonos pabėgimą, kad negautų Lietuvos Prezidento parašo ant "savanoriško" Lietuvos stojimo į sajūzą dokumento.
2. Landsbergis į valdžią pasikvietė savo oponentus ir, kaip suprantu, tyčia pralaimėjo rinkimuose, kad tik jie valdžioje atsidurtų.
Bet, va, kad desovietizacija nevyko NEPRIKLAUSOMAI nuo to, kas valdžioje sėdėjo - TIKRAI įdomus "momentas". :)
Dėl pirmojo punkto - nežinau, kaip kitaip galima paaiškinti tokią situaciją, kokia buvo tarpukario Lietuvoje: korumpuota valdininkija, didelė emigracija, didelė socialinė atskirtis. O svarbiausia - kodėl visuomenė buvo tokia nevieninga iškilus tiesioginei okupacjos grėsmei? Buvo nevieningas ir pats ministrų kabinetas, ir netgi nekilo minties Lietuvai, Latvijai ir Etijai kartu kovoti su agresoriumi, nors sovietai dar tikrai gerai atsiminė Suomijos karą ir kažin ar būtų rizikavę pulti mus, nes buvo galima atkakli kova, ir dar klausimas, ar sovietams tai nebūtų pasibaigę pralaimėjimu: Lietuvos, Latvijos ir Estijos armijos buvo gerai ginkluotos. Visi šie faktoriai man primena minkšųjų galių prieš Lieuvą taikymą, o ir į daugelį kausimų apie 1926 m. perversmą neatsakyta iki šiol.
Antrasis punktas: kodėl Lietuvoje 1992-aisiais buvo išrinkta senoji komunistinė nomenklatūra? - su sąlyga, jeigu rinkimų rezultatai nebuvo suklastoti.
Galimai todėl, kad naujoji Lietuvos valdžia neapdairiai vykdė kai kurias reformas, ir pirmiausia - žemės grąžinimą. Reikėjo kuriam laikui nustatyti pereinamąjį periodą, detaliai ir ne vieną kartą atidžiai patikrinti, kaip pasiskirstę valstybinės ir pretenduojančios į grąžinimą žemės plotai, kokia situacija pramonėje ir tuo pačiu kokia socialinė situacija apskritai. Pirmiausia reikėjo leisti įvykti rinkimams, o jau po to rizikuoti visuomenės diferenciacija, kuri buvo neišvengiama, vieniems susigrąžinus žemę, o kitiems liekant be nieko. Manua, kad Lieuvoj privatizacija vyko ypač nesėkmingai, ir tai galimai susiję su didele šiandiene socialine atskirtimi.
Taip, desovietizacija Lietuvoje nyvko NEPRIKLAUSOMAI nuo to, kas buvo valdžioje - čia ir yra visa esmė.
Ir niekas nei tada, nei šiandien iš esančių valdžioje nesiima inicijuoti desovietizacijos todėl, kad tuomet gali paaiškėti, kiek verslo Lietuvoje yra sukurta (ir klesti) iš komjaunimo, komunistų ir KGB pinigų.
ES, rašydama rekomendacijas Lietuvai, nežino arba nesupranta, kad Lietuvoje nėra natūralios laisvosios rinkos tuo požiūriu, kaip ji suprantama Vakaruose.
Yra keletas nomenklatūrinių-oligarchinių grupuočių, kurias visas vienja bendras vardiklis: tai senosios nomenklatūros palikuonys - komjaunimas, komunistai, KGB. Visi puikiai matome šiltai postuose sėdinčius kagėbistus, o ir stambiosios prekybos verslas be energetikos infrastruktūra - beje, labai pelninga sritis - vėlgi ta pati senoj nomenklatūra su savo jaunąja karta.
Kitaip sakant, tai ne rinka, o rinkos imitacija, o tuo pačiu Lietuvoje nėra natūralios konkurencijos. Jeigu Lietuvoje būtų siekiama sukurti tikrčjč konkurenciją, sąlygos vystyti smulkų ir vidutinį versą būtų visiškai kitokios - tai ir atitinkami įstatymai, ir mokesčių sistema, ir pagalba smulkiajam ir vidutiniam verslui. Tačiau nomenklatūrinės grupuotės nei už ką nepaigeidauja konkurentų, todėl per savo lobistus Seime ir vyriausybėje bmat torpeduoja bet kokius mėginimus sudaryti palankesnes sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui, kuris gali sukurti konkurenciją nomenklatūro oligarchiniam bizniui.
Todėl Litvoje akivaizdžiai matoma negrabi konkurencijos imitacija - ji geriausiai matoma tiems, kas turi tikros vakarietiškos darbo ir verslo patirties ir gali tiksliai palyginti Lieuvos ir Vakarų valstybinių teisinę bazę bei kreditavimo sistemas, skirtas remti smulkiajam ir vidutiniam verslui.
Aišku, kad tokia rinkos imitacija grandinine reakcija veikia ir socialinę situaciją: daugelis išvykusiųjų mielai grįžtų ir kurtų verslą Lietuvoje, tačiau, esant akivaizdžiam nomenklatūrinės oligarchijos dominavimui yra aišku, kad įstatymai, mokesčių sistema, kreditavimas ir teismai - oligarchų pusėje.
Pažiūrėkite, kaip nuskurdinti Lietuvos regionai - kuri vyriausybė siekė ir stengėsi efektyviaiskatinti regionų plėtrą?
Tegul ProPatria užsiima ir žemiškais reikalais - o socialinė nelygybė Lietuvoje yra kaip tik ta tema, apie kurią privalo kalbti visi iki vieno, ypač kuomet atstovaujama krikščioniškoms vertybėms.
Štai pavyzdys: nendrinei meldinukei - pusantro milijono, ruonių baseinui - irgi panašiai tiek, ir taip toliau.
Kaip ProPatria buvo suvienijusi žmones aplink V.Radžvilą, taip ir pats V.Radžvilas galėtų drąsiai imtis socialinės atskirties temos ir pakviesti žmones susivienyti prieš biudžetinių pinigų plovimą per draugų ir draugelių firmas.
Paduoti Lietuvos valdininkus į Europos Teismą už mokesčių mokėtojų pinigų vogimą ir ES lėšų grobstymą įvairiausiais formaliais pretekstais, ir tai reikia padaryti nedelsiant - turi būti vieninga žmonių valia.
Tada bus tikrai aišku, kad ProPatria kovoja už valstybę.
Tikrai labai gaila.
Rašyti komentarą