Savivaldybėms – galimybė spręsti dėl lėšų skyrimo vietinės reikšmės keliams

Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlomiems Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų skirstymo pakeitimams, kuriais s...

Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlomiems Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų skirstymo pakeitimams, kuriais savivaldybėms suteikiama daugiau laisvės pačioms nuspręsti, kuriuos vietinės reikšmės kelius tvarkyti, atsisakant tikslinio šios programos lėšų paskirstymo. Numatoma, kad KPPP  lėšų paskirstymas vyks operatyviau, o tai leis savivaldybėms efektyviau planuotis darbus ir paskirstyti turimus resursus.
            
„Siekiame kaip įmanoma efektyviau paskirstyti lėšas ir panaudoti jas valstybinės ir vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti. Tikimės, kad atsisakius tikslinio finansavimo savivaldybės aktyviau registruos vietinės reikšmės kelius bei kelius, esančius sodų teritorijose. Taip bus išspręstos ne tik sodininkų bendrijų kelių bei gatvių problemos, bet ir stiprinama vietos savivalda“, – teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis. 
              
Sodininkų bendrijos paprastai atsisakydavo finansuoti bendrojo naudojimo žemės sklypų su juose esančiais keliais kadastrinių matavimų darbus, nes minėti sklypai nuosavybės teise priklauso ne sodininkų bendrijoms, o valstybei. Nuo šiol tokie darbai kaip kadastriniai matavimai, registravimas Nekilnojamojo turto registre ir vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, rekonstravimo darbai galės būti finansuojami šios programos lėšomis.
             
Nuo šiol atsisakoma tikslinio KPPP lėšų (20 proc.) skirstymo vietinės reikšmės kelių projektams, kurių sąrašą anksčiau sudarydavo ir tvirtindavo susisiekimo ministras. Savivaldybės pačios galės spręsti, kuriuos vietinės reikšmės kelius būtina sutvarkyti. Lėšos savivaldybėms bus skiriamos atsižvelgus į nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį konkrečioje savivaldybėje. Savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams bus skiriama 94 proc. iš 30 proc. KPPP lėšų. Miestų savivaldybių vietinės reikšmės keliams numatoma skirti 35 proc. šių lėšų, rajonų savivaldybių vietinės reikšmės keliams finansuoti – 65 proc. Numatyta, kad ne mažiau kaip 58 proc. skirtų lėšų turi būti panaudota turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir remontuoti. Bent 5 proc. lėšų turi būti skirti saugaus eismo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti.
            
Vietinės reikšmės keliams ir toliau bus skiriama 30 proc. KPPP lėšų. Valstybinių miškų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus, atiteks  4 proc. lėšų. 2 proc. iš 30 proc. KPPP  lėšų ir toliau numatoma skirti vietinės reikšmės keliams Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėms atsižvelgus į suteiktų nakvynių viešbučiuose, poilsio įstaigose, sveikatingumo įmonėse skaičių.
             
Keičiasi ir KPPP finansavimo lėšų rezervo skirstymo principai. 5 proc. rezervas Vyriausybės nutarimu bus paskirstomas sudarant kelių objektų sąrašą, dėl kurių įgyvendinimo Vyriausybė jau yra priėmusi sprendimus, rezervo lėšos taip pat bus skiriamos valstybės institucijų ir savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams skubiai taisyti ar rekonstruoti dėl avarijos grėsmės, taip pat avarijos ar stichinės nelaimės, ekstremaliųjų situacijų, įvykių padariniams likviduoti. Ne mažiau kaip 1,5 proc. rezervo lėšų numatoma skirti Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD), kuri vykdys darbų kokybės kontrolės priežiūrą vietinės reikšmės kelių objektuose.
              
Likusios rezervo lėšos bus paskirstomos taip:

- valstybės institucijų ir savivaldybių valdomų vietinės reikšmės kelių, vedančių į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos, projektams įgyvendinti – 50 proc.;

- sodų teritorijoje savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams inventorizuoti, šiems keliams taisyti ar rekonstruoti, jeigu pareiškėjas skiria ne mažiau kaip 30 procentų, tačiau ne daugiau kaip 50 procentų nuosavų lėšų; valstybės institucijų, kitų institucijų ir įstaigų, išskyrus savivaldybių institucijas ir įstaigas, valdomiems vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti, rekonstruoti, jeigu pareiškėjas skiria 50 procentų nuosavų lėšų – 50 proc.

Susiję

Algis Krupavičius. Vytautai Landsbergi: ką padarėme ne taip arba kodėl reikia Piliečių Sąjūdžio?

Prof. Vytautas Landsbergis savo išsisakymuose dažniau moko, pamoko ir kritikuoja kitus. Savikritika jam nėra būdinga. Tačiau jo paskutiniame interviu LRT forumui to bent kiek savikritiško požiūrio ...

Liutauras Stoškus. Kalba Lukiškių aikštėje Kovo 11-osios proga

propatria.lt nuotrauka  Mieli tautiečiai! Ar dar pamenat tą jausmą, kai šitaip į tūkstantines aikštes kreipdavosi Sąjūdžio vadovai. Aš iki šiol prisimenu tuos šiurpuliukus, kurie perbėgdav...

Albinas Plėšnys. „Be Dievo objektyvios moralės pagrįsti negalima“

Ar egzistuoja objektyvus žmogaus gyvenimo tikslas? Ar įmanomas objektyvios moralės pagrindimas? Kuo skiriasi dorybės ir vertybės? Ar sąžinė gali klysti? Kas yra bendrasis gėris ir kodėl jis svarbus...

Rašyti komentarą

12 komentarų

Anonimiškas rašė...

Labai knieti pakoreguoti straipsnio pavadinimą, net jeigu ir tektų susilaukti barimų už vietinės reikšmės ereziją.

Pikc Kažinkavičius rašė...

Ir koks būtų pakoreguotas pavadinimas?

Anonimiškas rašė...

,,Savivaldybėse - galimybė valdininkams prisivogti pinigų, skirtų vietinės reikšmės kelių tvarkymui.''

Pikc Kažinkavičius rašė...

Gana taiklu. :)

Anonimiškas rašė...

...nes rinkimai viską nurašys.

Pikc Kažinkavičius rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
Pikc Kažinkavičius rašė...

Irgi taiklu. O aliuzija į Rabičevo knygą - tyčinė? :)

Anonimiškas rašė...

Ne, garbingai sakau - šio autoriaus neesu skaitęs. Pastebėjimas apie remontuojamus kelius - iš kasdienio gyvenimo. Nesuprantu, kaip darbų kokybės inspekcija - ar kaip ji vadinasi Lietuvoje? - praleidžia ir sertifikuoja taip nekokybiškai atliktus darbus.

Pikc Kažinkavičius rašė...

Čia apie šitą: http://www.briedis.lt/Knygos/Serijos/II-pasaulinis-karas/Karas-viska-nurasys.html
Esmė - sovietų vadovybės požiūris: galima daryti, ką nori- vis tiek "karas viską nurašys". Tai ir pagalvojau, kad čia aliuzija.

Anonimiškas rašė...

Oo, frazė ,,...viską nurašys'' paplito iškart, vos tik atsirado toks dalykas kaip nurašymas, čia nieko originalaus nėra. Kaip tame anekdote, pamačius asilą - ,,Šitam zuikiui - mažiausiai 100 metų'', taip ir su šia fraze - ji jau seniai tapo mėgstamu priežodžiu.

Anonimiškas rašė...

Visi šitie reikalai - galia sakyti, smulkmenos. O gal ir ne visai. Jeigu taip atidžiai pažiūrėjus, kiek pamita ES pinigų ir kas už juo padaryta, greičiausių būtų neeilinės naujienos. Savaie aišku, kad Lietuvia reikalinga ne viena Via Baltica į Lenkiją, o dvi magistralės - sakykie, nuo Vilniaus pro Varėną, Merkinę ir į Kapčiamiestį, o ten - jau Lenkija. Kelių ir geležikelių statymas - viena iš valstybės infrastruktūros gerinimo prielaidų, tai svarbu ir investicijoms. Kur yra kelias, ten - autoservisas, užeigėlė, degalinė ir taip toliau, ir taip toliau.
Bet yra ir rimtesnių reikalų. Anei vienas - ANEI VIENAS - Lietuvos ekonomistas anei mur mur, kokia nauda Lietuvai bus iš euro, kai baigsis ES parama ir kaip Lietuva gyvens be ES pinigų, kuomet neturi nei savo biudžeto kontrolės, nei fiskalinio mechanizmo, nei savo tiesioginio finansinių išteklių valdymo - čia būtų geras klausimas kandidatams; ne į savivaldyes, žinoma, nes tie darys, kas bus pasakyta iš viršaus. Apskritai Lietuva yra didesnė už Olandiją, Belgiją, Švicariją, o kokie ten puikųs keliai ir infrastruktūra! - net ir važiuojant užsimerkus, galima neklystamai pasakyti, kada įvažiuojame į Olandiją. Aišku, linksmi palyginimai ir linksmos detalės. O kalbant rimčiau - ES pinigų lietuje Lietuva galėjo tiek visko pasistatyti, kad dabar atrodytų visiškai kitaip.

Pikc Kažinkavičius rašė...

Geri pastebėjimai - ir klausimai.

NAUJAUSI

NAUJAUSI

Leonas XIV – kas jis? Išsami apžvalga

Katalikiškos svetainės Rorate caeli parengta apžvalga.Robertas Pranciškus Prevostas tapo popiežiumi Leonu XIV. Iki 2025 m. gegužės 8 d. dauguma žmonių nežinojo Prevosto vardo, tačiau dabar jis yra vyr...

Vaidotas Vaičaitis. Dėl 2025 m. balandžio 17 d. Konstitucinio Teismo nutarimo

Kaip žinia, šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, jog tai, kad Seimas iki šiol nėra priėmęs partnerystės įregistravimo tvarką reguliuojančio įstatymo, prieštarauja konstituciniams teisinės v...

Vytautas Sinica. Valstybė neturi finansuoti abortų

Pastarąją savaitę įvairioms žiniasklaidos priemonėms daviau interviu apie Seime Birutės Vėsaitės su keliais kitais parlamentarais pateiktą Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą. Juo siūloma:- perk...

Dominykas Vanhara. Dėl mokesčių reformos

Galiausiai paaiškėjo, kad taip vadinama mokesčių reforma nėra arba mažai yra susijusi su krašto apsauga. Kiek mačiau, netgi yra pripažįstama, kad iš šios mokesčių reformos surinkti papildomi pinigai t...

Robert Keim. Pirmasis popiežius Leonas išgelbėjo Romą nuo barbarų

Hunai traukėsi į vakarus. Mokslininkai iki šiol nežino, kas tiksliai jie buvo. Jų etninė kilmė ir rasiniai ypatumai nėra gerai žinomi, o jų kalbos išliko nedaug. Jie atsirado kažkur Vidinėje Azijoje i...

item