Kun. Robertas Urbonavičius. Septyniasdešimt

Ps 17, 5–6 ir 7. Apsupo mane mirties dejonės, pragaro kančios mane apsiautė; ir savo varge šaukiausi Viešpaties; ir išgirdo manąjį balsą ...

Ps 17, 5–6 ir 7. Apsupo mane mirties dejonės, pragaro kančios mane apsiautė; ir savo varge šaukiausi Viešpaties; ir išgirdo manąjį balsą iš šventosios savo šventovės.
Ps 17, 2–3. Mylėsiu tave, Viešpatie, mano tvirtybe; Viešpats mano ramstis ir mano priebėga, ir mano gelbėtojas.
(Introitas)

Įžengiame į Velykų laikotarpį, kurį pradedame liturginiu Septuagezimos laiku. Šis laikas apima tris sekmadienius ir yra skirtas pasiruošti Gavėnios metui. Pradedame 70-ties dienų, arba 9 sekmadienių, kelionę iki Viešpaties Prisikėlimo slėpinio minėjimo. Šis skaičius 70 (beje, lotyniškas terminas Septuagesima tą ir reiškia) mums primena 70 metų Izraelio vergovę Babilonijoje.

Trys sekmadieniai irgi turi atskirus pavadinimus: Septuagezimos, Seksagezimos ir Kvinkvagezimos. Sekmadienių pavadinimai sudaryti iš skaitmenų ir reiškia dešimties dienų laikotarpius (dekadas), kurie baigiasi šiais sekmadieniais. Jei devynias priešvelykines savaites padalytume į dekadas, gautųsi, kad pirmas sekmadienis būtų septintą dekadą (63 dieną), antras – šeštą (56 dieną), trečias – penktą (45 dieną).

Šio laikotarpio liturginė spalva, kaip ir Gavėnios, violetinė. Taip pat Mišių liturgijoje nebegiedama Gloria in excelsis ir Aleliuja.

Pradėdama ilgą kelionę link Velykų, Mišių kolektoje, Motina Bažnyčia mums primena tiesą, jog mes, kaip ir tie Izraelio vaikai, esame papuolę į dvasinio Babilono vergiją. Mūsų nuodėmės, blogi įpročiai su kuriais nekovojame, nuodėminga aplinka, kurioje tenka gyventi, - visa tai yra mūsų sielos pančiai ir mūsų dvasios kalėjimas. Tačiau, Geroji Mokytoja Kristaus Sužadėtinė, prašo Viešpatį, žiūrėti ne Jos vaikų nedorumo, bet Savo Vardo šlovės ir dėl Jo mus išvaduoti iš velnio vergijos.

Tautų Apaštalas epistolės skaitinyje, mus ragina pakilti iš patogumo gulto ir kaip sportininkams ruoštis dvasinei kovai, - varžyboms dėl išganymo vainiko. Tas, kuris nesistengia dėl savo Išganymo, nėra jo vertas ir galiausiai jį praranda, kaip murmantys Izraelitai dykumoje: „Ir jūs taip bėkite, kad laimėtumėte! Kiekvienas varžybų dalyvis nuo visko susilaiko; jie taip daro norėdami gauti vystantį vainiką, o mes – nevystantį. Todėl aš bėgu nedvejodamas ir grumiuosi ne kaip į orą smūgiuodamas, bet tramdau savo kūną ir darau jį klusnų <...> Jie visi susirišo su Moze, krikštydamiesi debesyje ir jūroje; visi valgė to paties dvasinio maisto ir visi gėrė to paties dvasinio gėrimo. Jie gėrė iš dvasinės juos lydinčios uolos, o ta uola buvo Kristus. Vis dėlto daugumas jų nepatiko Dievui, ir jų kūnai liko gulėti dykumoje.“

Septuagezimos sekmadienio Šventoji Evangelija yra skirta Viešpaties palyginimui apie Vynuogyno darbininkus ir vienodą užmokestį.

Šiame palyginime, svarbiausias šeimininko noras, kad visi gautų užmokestį – Dangaus Karalystę. Jėzaus klausytojai gerai perskaitė palyginimo simboliką – vynuogynas ir Jo šeimininkas – tai Dievas ir Jo išrinktoji tauta, pasamdytieji paskutinę valandą – pagonių tautos, o visiems bendras atlygis – išgelbėjimas. Dirbę visą dieną, - Senosios Sandoros atstovai, tikėjosi gausią kažką daugiau, - gal geresnę vietą prie Viešpaties stalo, tačiau jiems teko nusivilti – atlyginimas, tam kuris atsiliepė į šeimininko kvietimą ateiti darbuotis į Jo vynuogyną, yra toks pat. Jėzus šiuo palyginimu kviečia trokšti, kad išganymą pasiektų visi, kurie atsiliepia į Jo kvietimą, nesvarbu kada ir kaip. Dieviškoji logika yra meilės logika, kuri visada ieško, kviečia ir nesustoja pusiaukelėje, kuri nesiskubina pasakyti: „viskas prarasta“.

Tad ir mes su džiaugsmu darbuokimės Viešpaties vynuogyne – Jo Bažnyčioje, žinodami, kad mūsų laukia pažadėtasis atlygis.

Nušviesk savąjį veidą
virš savojo tarno
ir išganyk mane
savo gailestingumu Viešpatie,
tenebūsiu sugėdytas,
 kadangi tavęs šaukiausi.
(Komunijos antifona)

Susiję

Kun. Robertas Urbonavičius. Adoro Te Devote

Angelų šlovingą duoną, mylimiems vaikams malonę  duoda vargšams į kelionę, tik ne pajuokai – piktiems. (sekvencija) Devintą ketvirtadienį (arba sekmadienį) po Velykų, Bažnyčia švenčia K...

Kun. Robertas Urbonavičius. Dievo vidus

Garbinkime Dievą:  Tėvą, ir Sūnų, ir Šventąją Dvasią, nes pasigailėjo mūsų. (introitas) Pirmą sekmadienį po Sekminių, Bažnyčia dar neskuba minėti eilinio liturginio laiko, bet pagerbia Š...

Kun. Robertas Urbonavičius. Veni Sancte Spiritus

Ateik, Šventoji Dvasia, pripildyk savo tikinčiųjų širdis  ir įžiebk jose savo meilės ugnį. (Evangelijos antifona) Sekminių šventė, arba 50-oji Velykų diena, užbaigia bei apvainikuoja šį ...

Rašyti komentarą

NAUJAUSI

NAUJAUSI

Leonas XIV – kas jis? Išsami apžvalga

Katalikiškos svetainės Rorate caeli parengta apžvalga.Robertas Pranciškus Prevostas tapo popiežiumi Leonu XIV. Iki 2025 m. gegužės 8 d. dauguma žmonių nežinojo Prevosto vardo, tačiau dabar jis yra vyr...

Vaidotas Vaičaitis. Dėl 2025 m. balandžio 17 d. Konstitucinio Teismo nutarimo

Kaip žinia, šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, jog tai, kad Seimas iki šiol nėra priėmęs partnerystės įregistravimo tvarką reguliuojančio įstatymo, prieštarauja konstituciniams teisinės v...

Vytautas Sinica. Valstybė neturi finansuoti abortų

Pastarąją savaitę įvairioms žiniasklaidos priemonėms daviau interviu apie Seime Birutės Vėsaitės su keliais kitais parlamentarais pateiktą Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą. Juo siūloma:- perk...

Dominykas Vanhara. Dėl mokesčių reformos

Galiausiai paaiškėjo, kad taip vadinama mokesčių reforma nėra arba mažai yra susijusi su krašto apsauga. Kiek mačiau, netgi yra pripažįstama, kad iš šios mokesčių reformos surinkti papildomi pinigai t...

Robert Keim. Pirmasis popiežius Leonas išgelbėjo Romą nuo barbarų

Hunai traukėsi į vakarus. Mokslininkai iki šiol nežino, kas tiksliai jie buvo. Jų etninė kilmė ir rasiniai ypatumai nėra gerai žinomi, o jų kalbos išliko nedaug. Jie atsirado kažkur Vidinėje Azijoje i...

item