Paryžiaus protestai: pasmerktieji priešinasi elito „Davosokratijai“

Produktyvus prancūzų rašytojas Renò Kamiù (Renaud Camus), sukūręs „Didžiojo perkeitimo“ teoriją [1] teigia, kad dabartinis „geltonųjų liemenų“ („Gilets Jaunes“) protestas, kurio dalyviai reikalauja Prancūzijos prezidento E. Macrono atsistatydinimo, yra paprastų žmonių pasipriešinimas Davoso elitui, darbo žmones laikančiam beverte „žmonių nutela“.

Kamiu sakė, kad, jo įsitikinimu, „geltonųjų liemenių“ judėjimas kilo dėl rimtesnių priežasčių, nei kuro mokesčių kėlimas. Iš tiesų tai esąs protestas „dėl pagarbos trūkumo, dėl galimybės būti [atėjūnų] išstumtiems, dėl to, kad politikos vadybininkai juos laiko vien daiktu, paprasčiausiu gaminiu. Gaminiu, gamintoju ir vartotoju – viskuo iškart; daiktu, skaičiumi, o ne žmogumi“.

Prieštaraudamas globaliam elitui, kurį (darydamas aliuziją į kasmetinį Pasaulio ekonomikos forumą, vykstantį Šveicarijos Davose) pavadino „davosokratija“, Kamiu tvirtino, kad šis elitas yra „Didžiojo perkeitimo“ šalininkai, kad jie palaiko „tautų ir civilizacijos kaitą vardan žmogaus industrijos – ekonominės sistemos, kuri gamina nediferencijuotą žmonių masę – žmogiškąją nutelą, kurią norint galima užsitepti“.

„Didžiojo perkeitimo“ teorija, kuri Kamiu apima ne tik masinę migraciją, bet ir lengvą bei veiksmingą prekių – taip pat ir žmonių – pakeičiamumą, pasirėmė keletas iškilių prancūzų, iš jų Bezjė miesto meras Roberas Menaras (Robert Ménard) [2], Strasbūro arkivyskupas Lukas Ravelis (Luc Ravel) [3] ir konservatyvus politikas Nikola Diupon-Enanas (Nicolas Dupont-Aignan) [4].

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas taip pat kalbėjo apie Europos tautų perkaitą migracija ir dėl savo pažiūrų buvo atkakliai puolamas progresyviųjų pasaulio lyderių.

Neseniai Prancūzijos departamentas Majotas [5], sala prie Afrikos krantų, paviešino įvykus prigimtinės tautos perkaitą dėl pastaraisiais metais banga po bangos sekusių nelegalių migrantų.

Kamiu pabrėžė, kad protestams „būdinga tai, kad beveik visi protestuotojai yra vietinės kilmės, kolonizuotieji, užpultieji, užkariautieji žmonės, prigimtiniai prancūzai“ ir pridėjo, kad tie, kuriuos jis vadina „pakaitalais“ [tautą pakeisti turinčiais žmonėmis], protestuose „pabrėžtinai nedalyvavo“.

„Dalykas tas, kad protestuojantieji yra per daug arti paveikslo, per daug įsitraukę į jį, kad suvoktų, jog jų kova yra dalis bendrosios kovos prieš globalųjį perkeitimą, davosokratiją“ – sakė Kamiu.

Du skirtingų politinio spektro kraštų Prancūzijos politikai aiškiai palaiko „geltonąsias liemenes“: populistų dešiniosios „Nacionalinio susirinkimo“ („Rassemblement National“) partijos vadovė Marine Le Pen ir kraštutinių kairiųjų „Nenugalėtosios Prancūzijos“ („France Insoumise“) partijos lyderis Žanas-Lukas Melenchonas (Jean-Luc Mélenchon).

Nepaisant to, Kamiu tvirtino, kad Melenchonas yra protestuotojų priešas ir palaiko tą neteisybę, prieš kurią jie kovoja. Jis pastebėjo: „Melenchonas aistringai pritaria masinei imigracijai ir islamizacijai, todėl jis yra tikras perkeitimo jėgų ir davosokratijos sąjungininkas, jis jiems dirba kaip ir leftistų chuliganų grupuotės, tokios kaip „Juodasis blokas“ („Black Bloc“).“  

Apie Le Pen jis atsargiai pasakė: „Kita vertus, Marin Le Pen tebegyvena pražūtingu įsivaizdavimu, kad Prancūzijoje yra tik viena tauta – „prancūzai“, nesuprasdama, kad šis žodis daugiau nieko nebereiškia.“

[1] „Didžiojo perkeitimo“ terminas buvo nukaltas 2010 m. Kamiu viešojoje kalboje ir vėliau apibūdintas jo 2011 m. išėjusioje politinėje knygoje Didysis perkeitimas. „Didįjį perkeitimą“ Kamiu apibrėžė kaip visuomenės pokytį, vykstantį kelias kartas, dažnai masinės migracijos būdu, kai vietovardžiai lieka tie patys, bet tauta ir jos vertybės visiškai pakinta.

Dabartinę Europos masinės migracijos politiką Kamiu pavadino didžiausia tautų ir jų vertybių perkaita nuo barbarų invazijos trečiajame amžiuje, sukėlusios Vakarų Romos imperijos griūtį.

– Gal galėtumėte apibūdinti „Didžiojo perkeitimo“ sąvoką?

– O, tai labai paprasta: štai gyvuoja tauta ir kone iškart, nepraėjus nė vienai kartai, jos vietoje randasi viena ar kelios kitos tautos. Tai įgyvendinimas tikrovėje to, kas Brechtui atrodė juokai – tautų sukeitimas. Didžioji perkaita, tautų perkeitimas, kurį daro įmanomą tik Didžioji dekultūracija, yra per amžius ir galbūt dabar svarbiausias Prancūzijos istorijos reiškinys. 

Iš Reno Kamiu interviu savaitraščiui Le Nouvel Observateur.

[2] Roberas Menaras, einantis Bezjė miesto mero pareigas, gavo 2000 eurų baudą už komentarą Tviteryje 2016 m. rugsėjį. Nepriklausomasis meras, palaikomas „Nacionalinio fronto“, tuomet vietos televizijos stočiai „LCI“ kelias dienas po įrašo sakė: „Mano miesto centre esančioje klasėje 91 procentas vaikų yra musulmonai. Tai yra akivaizdi problema. Tolerancija turi ribas.“

Teisėjas byloje prieš Menarą skyrė tūkstančio eurų baudą už neapykantos kalbą ir dar tūkstantį eurų septynių antirasistinių organizacijų, apskundusių Menarą teismui, išlaidoms padengti, tarp jų „Žmogaus teisių lyga“ ir „SOS rasizmui“ – dvi organizacijos, praeityje gavusios kairiojo milijonieriaus Džordžo Soroso „Atviros visuomenės fondo“ paramą. 

[3] Strasbūro arkivyskupas Lukas Ravelis pasisakė prieš vyraujančią politiškai korektišką Prancūzijos Bažnyčios lyderių laikyseną šalyje vykstančių demografinių pokyčių atžvilgiu. Jis pasakė: „Musulmonai labai gerai žino, jog jų gimstamumo rodikliai yra tokie, kad šiandien jie vadina tai <…> Didžiuoju perkeitimu; jie labai ramiai, su labai teigiama nuostata sako, kad „vieną dieną visa tai bus mūsų“.

[4] Nikola Diupon-Enanas – politikas, parlamentaras, dešiniosios partijos „Kelkis, Prancūzija“ kūrėjas. 2017 m. rinkimų į Prancūzijos prezidentus kandidatas (gavo 4,7 proc. rinkėjų balsų). Antrajame rinkimų rate laimėjus Le Pen, jam buvo pažadėtos ministro pirmininko pareigos. 2017 m. savaitraštyje Valeurs actuelles paskelbė straipsnį „Imigracija: link „Didžiojo perkeitimo“?“.

[5] Majotas – Prancūzijos sala prie rytinės Afrikos pakrantės (netoli Madagaskaro), priklausanti Komorų salynui.

Iš 'Author Explains Paris Protests: Deplorables Reacting Against ‘Davocracy’ Elite' vertė ir paaiškinimus parinko Artūras Judžentis.