Semeliškių valsčiuje kovoję ir 1944-1946 m. žuvę partizanai (IV)

voruta.lt Pagerbdami žuvusiuosius partizanus, pateikiame istorinę archyvinę medžiagą apie Didžiosios Kovos apygardos Trakų aps. Semel...


Pagerbdami žuvusiuosius partizanus, pateikiame istorinę archyvinę medžiagą apie Didžiosios Kovos apygardos Trakų aps. Semeliškių valsčiuje kovojusius ir 1944-1946 m. tragiškai žuvusius partizanus. (Pirmoji dalis – ČIA, antroji – ČIA, trečioji – ČIA). Parengė Jovita Lesienė, LGGRTC GRTD vyriausioji specialistė.

ALBINAS BLIUJUS – DON KICHOTAS

Trakų aps. Semeliškių vls. Peliūnų k., 1945 m. gegužės 26/28 d., vykdant karinę – čekistinę operaciją, buvo nukauti šeši Antano Galinio–Juodosios Kaukės bataliono partizanai, suimtas sužeistas partizanas – būrio vadas Albinas Bliujus–Don Kichotas ir partizanų ryšininkai Tomas Bliujus, Tomo ir Pranas Bliujus, Kazimiero.

Albinas Bliujus, Tomo, g. 1919 m., gimė ir gyveno Semeliškių vls. Peliūnų k., 1944 m. įstojo į partizanų būrį.

Karo tribunolas, 1945 m. rugsėjo 9 d. pritaikius RSFSR BK str. 58-1 „a“ ir 58-11, jį nuteisė mirties bausme – sušaudyti. Operatyviniuose dokumentuose rašoma, kad parodomasis teismas vyko Semeliškių mstl., iš aplinkinių kaimų susirinko apie tūkstantis gyventojų, po proceso organizuotame mitinge pasisakė 11 žmonių, kurie kvietė negailestingai kovoti su partizanais ir jų rėmėjais. Siekiant galutinai sunaikinti Žaliojo Velnio būrį, konfiskuoti 36 partizanų ir jų rėmėjų ūkiai.

Albinui Bliujui  1945 m. spalio 31 d. bausmė pakeista, jam paskirta 20 metų kalėti lageryje. Iš Ozernij lagerio paleistas 1959 m. rugsėjo 24 d., pažymima, kad išvyko į Irkutsko sritį.

1945 m. gegužės 26–28 dienomis Trakų aps. Semeliškių vls. Peliūnų k. vykdytos karinės-čekistinės operacijos metu buvo nukauti 6 Antano Galinio–Juodosios Kaukės bataliono partizanai. Tikslių duomenų apie žuvusiuosius nėra. Pagrindinis šaltinis, nustatant žuvusiuosius, yra minėtos operacijos metu sužeisto ir vėliau suimto partizano Albino Bliujaus–Don Kichoto bei suimtų partizanų ryšininkų Tomo Bliujaus ir Prano Bliujaus pateikti parodymai.

1945 m. birželio 7 d. tardymo metu Tomas Bliujus, Tomo, g. 1879 m. Semeliškių vls. Peliūnų k., teigė, kad jo sūnus PRANAS BLIUJUS žuvo 1945 m. gegužės 28 d. kartu su BRONIUMI DAUKSEVIČIUMI, JONO. Pasak T. Bliujaus, jo sūnus Pranas Bliujus po gegužės 27 d. įvykusio susišaudymo su kareiviais nuvyko į mišką parsivežti sužeisto brolio Albino Bliujaus. Pastarajam P. Bliujus atidavė savo karinį bilietą ir išleido gydytis į Vilnių. 1945 m. gegužės 28 d. Pranas Bliujus ir Bronius Dauksevičius pateko į kareivių pasalą ir buvo nušauti.

Pats Bliujus Tomas 1945 m. rugsėjo 9 d. Karo tribunolo buvo nuteistas pagal RSFSR BK 17-58-1„a“ str. 8-iems m. lagerio ir 5-iems m. tremties,  1945 m. spalio 10 d. jis kalėjime mirė.

Kitas po šios karinės operacijos suimtas partizanų rėmėjas Pranas Bliujus, Kazimiero, g. 1902 m. Semeliškių vls. Peliūnų k., tardymo metu išvardino jam žinomus partizanus. Tarp jų buvo paminėti ir žuvę 1945 m. gegužės mėn.:

MOTIEJUS ČESONIS–PERKŪNAS gyv. Semeliškių vls. Peliūnų k.;

 DOMINAS BLIUJUS, PRANO–MEŠKĖNAS gyv. Peliūnų k.;

JONAS BLIUJUS, ANDRIAUS gyv. Peliūnų k.;

ANTANAS MALECKAS–ŽVIRBLIS gyv. Klenaukos k.;


BRONIUS DAUKSEVIČIUS–MEŠKA gyv. Vindžiulių k.;

PRANAS KAZLAUSKAS, gyv. Peliūnų k.

Be jau išvardintų 1945 m. gegužės mėn. žuvusiųjų partizanų, Pranas Bliujus paminėjo ir žuvusiuosius 1945 m. žiemą:

PRANĄ RAMANECKĄ, MIKO gyv. Peliūnų k.;

VLADĄ ČESONĮ, MIKO gyv. Peliūnų k.;

KAJETONĄ ČESONĮ, MIKO gyv. Peliūnų k.

BERNARDĄ LEONAVIČIŲ, MOTIEJAUS, g. 1905 m. Peliūnų k.

Paskutinių trijų partizanų žūtį tardymo metu patvirtino ir Albinas Bliujus.

1945-03-15/18 Trakų aps. Semeliškių vls. Peliūnų k. NKVD Semeliškių vls. poskyrio stribų vykdytos karinės – čekistinės operacijos metu savo namų slėptuvėje surastas DON KICHOTO būrio partizanas JONAS BLIUJUS, Motiejaus, g. 1914 m., gimęs ir gyvenęs Semeliškių vls. Peliūnų k. Vežamas į Trakus nušautas Semeliškių vls. Pagrendos miške.

2004-03-09 Jonui Bliujui suteiktas kario savanorio (KS) teisinis statusas (LGGRTC archyvas, b. K-1010).

ANTANAS GALINIS – JUODOJI KAUKĖ

1945 m. liepos 1 d. NKVD 33-asis pasienio pulkas Semeliškių vls. Jagelonių miške surengė karinę – čekistinę  operaciją, kurios metu buvo dalinai likviduoti „Juodosios kaukės“ ir „Gintaro“ partizanų būriai, kova vyko Semeliškių vls. Stančikų ir Poliesio kaimų apylinkėse. Suimti septyni partizanai (iš jų trys sužeisti), žuvo šeši partizanai, atpažinti:

ANTANAS GALINIS, Andriaus – JUODOJI KAUKĖ, 4-ojo bataliono vadas, g. 1910 m. Kaišiadorių vls. Miežonių k.; MOTIEJUS BLIUJUS; KAZAKEVIČIUS (dokumente – KAZAKEVIČ).

Nurodoma ir kita Antano Galinio žūties data: 1945 m. birželio 1 d. karinės – čekistinės  operacijos metu žuvo penki partizanai, vienas iš jų – būrio vadas Antanas Galinis – Juodoji Kaukė. Pažymima, kad Antano Galinio – Juodosios Kaukės būriui priklausė partizanai: Vincas Čižas-Česonis, Miko, g. Karkutėnų k.; Juozas Česonis ir kiti.

Albinas Bliujus, Tomo, 1945 m. birželio 11 d. tardymo metu išvardino JUODOSIOS KAUKĖS būrio partizanus: Motiejus Česonis, Motiejaus; Jonas Bliujus, Andriaus; Dominas Bliujus, Prano; Pranas Ramaneckas, Miko; broliai Vladas ir Kajetonas Česoniai, Miko; Pranas Kazlauskas (dokumente – Kozlovskij), Vinco; Bernardas Leonavičius (dokumente – Barnasius Levonovič), Motiejaus – jie visi gyveno Peliūnų k.; Antanas Maleckas, Bronius Dauksevičius, Juozas Kazakevičius, Kazys Mažylis, Adomas Urbonavičius – visi gyveno Vindžiulių k.

Bus daugiau

Voruta

Susiję

Jason Craig. Drausmės būtinybė

fsspx.ltMokykloje aš nekenčiau drausmės. Nemėgau daryti namų darbų. Man nepatiko anksti keltis. Atrodė, kad reikia laikytis drausmės tik tam, kad gautum gerus pažymius, įstotum į gerą koledžą, susiras...

Raimondas Pankevičius. Ar tikrai „Lietuvai negalima patikėti jų pačių istorijos“

Autorius yra Nacionalinio susivienijimo narys„Rakutis turi būti pašalintas iš Seimo, Genocido centras turi būti uždarytas, Lietuvai negalima patikėti jų pačių istorijos“, – skelbė Grantas A. Gochinas....

Aras Lukšas. 1989-ųjų rinkimai: užtvankų griūtis

luksas.blog1989-ųjų pavasaris buvo ankstyvas ir šiltas. Jei pirmą kartą oficialiai švęsta Vasario 16-oji dar pasitiko pilkais debesimis ir įkyraus bjauroko vėjo blaškomu šlapiu sniegu tai kovą skaidrė...

Rašyti komentarą

NAUJAUSI

NAUJAUSI

Vytautas Sinica. Svarbiausias metų politinis įvykis

Ne karas Artimuosiuose Rytuose, ne NATO viršūnių susitikimas ir ne joks įstatymas, kurį priėmė šis Seimas, yra svarbiausias šių metų politinis įvykis.Palyginti tyliai įvyko tikras politinis žemės dreb...

Romualdas Žekas. Nepykite pavadinti kurmiais. Verčiau susimąstykite.

Kartais taip pavadinu kai kuriuos savo kolegas gydytojus. Dažnai labai gerus specialistus. Net su mokslinėmis regalijomis. Protingi neužpyksta, nes tai darau be jokio pykčio ar nepagarbos. Taip kartai...

Valdas Sutkus. O tuo metu Amerikoje

Niujorko žydų Stokholmo sindromas - jie balsavo už antisemitąNiujorko Demokratų partijos pirminius kandidatų į mero postą rinkimus laimėjo atvirai antisionistinėmis nuostatomis garsėjantis iš Ugandos ...

Vytautas Sinica. Tautos atmintis ir tautinė savigarba

Tauta turi atmintį ir tauta turi savigarbą. Tiksliau, gali turėti. Dar tiksliau, privalo turėti. Yra įmanoma neturėti jų abiejų, nors kiekvienos sveikos ir išlikti siekiančios valstybės tikslas yra jų...

V. Sinica siūlo Birželio sukilimo deklaraciją pripažinti Lietuvos valstybės teisės aktu

Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica penktadienį užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma 1941 metų birželio 23 dieną Kaune per radiją perskaitytą pareiškimą „Lietuvo...

item