Valstybė turi pasirūpinti, kad periodiniai leidiniai kaimo žmonėms būtų prieinami

Siekdama užtikrinti, kad periodiniai leidiniai kaimo žmonėms būtų kuo labiau prieinami, Susisiekimo ministerija siūlo 2019–2021 m. laikot...

Siekdama užtikrinti, kad periodiniai leidiniai kaimo žmonėms būtų kuo labiau prieinami, Susisiekimo ministerija siūlo 2019–2021 m. laikotarpiui nustatyti vidutiniškai 30 proc. mažesnius, nei galioja dabar, periodinių leidinių pristatymo kaimo vietovių prenumeratoriams tarifus. Šis siūlymas ir konkrečių tarifų sąrašas teikiamas svarstyti visuomenei.

„Analizuodami Lietuvos pašto duomenis matome, kad kaimo vietovėse pristatoma vis mažiau periodinių leidinių – kasmet jų sumažėja 5-9 proc. Viena iš svarbių šios tendencijos priežasčių žmonėms yra prenumeratos kaina, todėl mažindami pristatymo tarifus siekiame, kad periodiniai leidiniai kaimo vietovių prenumeratoriams būtų labiau prieinami, o informacijos sklaida būtų užtikrinta visoje Lietuvoje, įskaitant ir atokias vietoves“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Laikraščių ir žurnalų pristatymas kaimo vietovėse kainuoja kelis kartus brangiau nei mieste, todėl prenumeratos pristatymo tarifų sumažinimas ypač svarbus vietinių ir regioninių leidinių leidėjams. Tikimasi, kad palankesnės prenumeratos kainos leis pristabdyti periodinių leidinių prenumeratos mažėjimą kaime, užtikrinti galimybes informacijos sklaidai.

Be to, pristatant daugiau prenumeruojamų leidinių būtų geriau panaudojamas ir Lietuvos pašto tinklas.

Didžiausius leistinus periodinių leidinių pristatymo prenumeratoriams paslaugų tarifus nustato Vyriausybė. Tuo atveju, kai nustatyti tarifai yra mažesni nei paslaugų sąnaudos, susidarantys nuostoliai AB Lietuvos paštui, kaip universaliųjų pašto paslaugų teikėjui, yra padengiami iš valstybės biudžeto.

Dabartiniu 2016–2018 m. laikotarpiu vidutinis metinis nuostolis pristatant prenumeratą yra apie 6 mln. eurų. Skaičiuojama, kad nustačius siūlomus mažesnius prenumeratos pristatymo tarifus, 2019 m. nuostolis gali siekti 6,8 mln. eurų, o 2020–2021 m. laikotarpiu metinis nuostolis gali siekti apie 7,0–7,2 mln. eurų.

Susiję

Demokratija ir valdymas 6037903329327271633

Rašyti komentarą

1 komentaras

Anonimiškas rašė...

Ir dar valstybė turi pasirūpinti, kad Nacionalinė TV nerodytų internetu ekranų su užrašu „Transliacija internetu negalima dėl autorinių teisių ribojimo”. Kur dar esama tokios Nacionalinės TV, kuri rodytų žmonėms tuščią ekraną? Mūsų žmonių dauguma negali mokėti ir už interneto ryšį, ir už TV kabelį. Kadangi internetą tenka dėl vaikų, moksleivių pirkti, žmonės internete ieško filmų ir... randa. Rusiškų. Sočiai. Apie tai, kokie ten teisingi teismai ir šaunūs „mentai”. O valdžia skundžiasi, kad žmonės rusų ideologijos pripumpuoti, tačiau nepasirūpina kad nacionalinis i-kanalas visada rodytų geros kokybės filmus. Jei nerandame pinigų savame biudžete, pirkime susikooperavę su latviais ir estais. Bent keletą tokių filmų bei serialų per metus galima bendromis pajėgomis nupirkti? Kultūros mecenatai gali dar vienam kitam susimesti. Tada ir kitataučiai galės smagiai mokytis valstybinės kalbos - filmus žiūrėdami.

item