Italijai griežtinant migrantų priėmimą šiemet jūroje žuvo perpus mažiau žmonių

propatria.lt nuotrauka 

Italija užfiksavo ryškų atvykstančių migrantų kiekio kritimą 2018 metais. Per pirmą šių metų pusmetį imigrantų skaičius 80 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu 2017 metais.

Remiantis statistika, kurią paskelbė Jungtinių Tautų imigracijos tarnyba (UNHCR), iš viso 16 919 migrantų pasiekė Italijos krantus iki šių metų liepos 8 dienos, kai tokiu pat periodu 2017 metais atvyko 85 197 migrantai.

Reikšminga, jog ir nuskendusių žmonių kiekis Viduržemio jūroje sumažėjo daugiau nei perpus – nuo 2258 iki 1058 per tą patį šešių mėnesių periodą. Toks žuvusių migrantų skaičiaus sumažėjimas yra griežtesnės imigracijos politikos rezultatas, kuris įrodo, jog stipresnis imigracijos reguliavimas padeda išsaugoti gyvybes, priešingai nei atvirkštiniu atveju. 

Žuvusių arba dingusių migrantų jūroje kiekis pasiekė aukščiausią tašką 2016 metais, kai prarastos 4578 gyvybės. Tais pačiais metais buvo užfiksuotas ir rekordinis Italijos paplūdimiuose išsilaipinusių migrantų skaičius – 181 436.

2014 metais Italijos socialistų vyriausybė itin liberalizavo patekimo į šalį procedūras ir faktiškai priėmė visus į šalį fiziškai patenkančius asmenis. 2017 metų vasarą - būtent po pusmečio, su kuriuo lyginami naujausi skaičiai - dėl visuomenės nepasitenkinimo ir neigiamų socialinių pasekmių artėjant parlamento rinkimams priimti reikšmingi migracijos politikos sugriežtinimai, praminti Minnito-Orlando dekretu, be kita ko numatę daugiau jų apgyvendinimo centrų (neišleidžiant pradingsti šalies teritorijoje), mažesnes apeliavimo galimybes, griežtesnes patikros procedūras ir mažesnį sprendimo priėmimo laiką. Taip pat tuo metu pasirašyta visa eilė dvišalių susitarimų su Libijos merais ir vietiniais lyderiais, siekiant užtikrinti migrantų pasilikimą Libijos teritorijoje. Kairieji aktyvistai aršiai kritikavo šiuos susitarimus kaip pražūtingus migrantams ir nesuderinamus su globaliu socialiniu teisingumu.

Stebima akivaizdi tendencija, jog griežtėjant imigrantų priėmimą reguliuojantiems įstatymams, mažėja ir migracijos aukų skaičius, o migracijos politikai liberalėjant - aukų skaičius auga. Migrantų atbaidymas nuo leidimosi į pavojingą kelione jūra pasirodė veiksmingiausia priemonė mažinant aukų skaičių. Tai svarbu, ypač turint omenyje popiežiaus Pranciškaus išsakytas mintis, jog Viduramžių jūra tampa „dideliu migrantų kapinynu“.

Neseniai Maltos vyskupai pareiškė, jog Maltos uostų uždarymas „nevyriausybininkų keltų paslaugoms“ potencialiai padidintų jūroje žuvusiųjų migrantų skaičių.“ Tai nuoroda į faktą, kad būtent nevyriausybinės organizacijos deda dideles pastangas padėti nelegaliems migrantams įveikti jūrą ir atsidurti Italijoje, o naujoji Italijos vyriausybė užkerta kelią šiai veiklai. 

Deja, vis didesnis dvasininkų įsitraukimas į politinius klausimus, kuriais Bažnyčios mokymas nepateikia vienos privalomos pozicijos, tik silpnina Bažnyčios autoritetą. Minėtu atveju Maltos vyskupai kaip tik pademonstravo visišką neišmanymą politiniu klausimu, kuriuo ėmėsi viešai auklėti tikinčiuosius. Italijoje vyksta panašūs procesai – Vyskupų konferencija pasmerkė naujosios Vyriausybės politiką. Liepos pradžioje kunigui Federico Pompei centrinėje Italijoje per pamokslą pradėjus kritikuoti M. Salvini migracijos politiką kaip „antikatalikišką“ didelė dalis tikinčiųjų tiesiog atsistojo ir išėjo iš Mišių. Bažnyčia švaisto savo moralinį kapitalą ties leftistinės „globalaus socialinio teisingumo“ retorikos riba politikuodama klausimu, kuriame faktai akivaizdžiai rodo, kad bendro pobūdžio humanistinis principas „reikia priimti visus“ nėra naudingas net patiems nelegalams.“

Drastiškas atvykėlių sumažėjimas prasidėjo kai praeitą vasarą Italijos ir Libijos pakrantės apsaugos tarnybos ėmėsi iniciatyvos stabdant įvairias nevyriausybines organizacijas nuo migrantų surinkimo tos šalies paplūdimiuose ir juos plukdant į Europą. Ši iniciatyva toliau buvo vykdoma ir stiprinama naujosios Italijos „populistinės“ vyriausybės, žadėjusios griežtą imigracijos politiką. 

Imigraciją sugriežtinęs vidaus reikalų ministras Matteo Salvini, remiantis neseniai atliktomis apklausomis, yra didžiausią visuomenės pasitikėjimą turintis Italijos politikas. Jis dalyvavo parlamento rinkimuose praeitą kovą su kampanija, pastatyta ant nacionalinio suvereniteto atstatymo ir masinės imigracijos problemos sprendimo.  

Dar birželį Salvinis paskelbė trijų žingsnių imigracijos reformos programą, kurioje nurodomas tikslas steigti daugiau repatriacijos centrų, kuriuose būtų apgyvendinami imigrantai, mažinti atvykėlių skaičių griežtesne sienų kontrole ir supaprastinti deportacijos procesą tiems, kurie neturi teisės būti Italijoje. 

Praeitais metais ministras šią migrantų krizę pavadino „invazija“, kurią organizuoja Briuselis, po to kai ES remiamos nevyriausybinės organizacijos buvo apkaltintos dirbant kartu su žmonių kontrabandininkais.

„Nebegalima ilgiau kalbėti apie imigraciją, kitaip nei apie invaziją, kurią organizuoja, apmoka ir planuoja Briuselis su Romos [tuometės M. Renzi socialistų vyriausybės] prisidėjimu“, – teigė Matteo Salvini 2017-ųjų gegužę.

Keletas nevyriausybinių ir ne pelno siekiančių organizacijų buvo tiriamos, dėl įtarimo išnaudojant migrantus  ir bendradarbiaujant su prekiautojais žmonėmis bei nusikalstamosiomis grupuotėmis. Taip pat keletas organizacijų buvo apkaltintos dėl nelegalių susitarimų sutikti migrantų laivus vos už kelių mylių nuo Afrikos krantų  ir juos atgabenti į Italiją, taip pat priimant kyšius iš nusikaltėlių. 

parengta pagal užsienio spaudą