Sigitas Tamkevičius. Marijos žemė - Lietuva

Visoje Lietuvoje vyksta Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio renginiai. Šis Valstybės atkūrimo jubiliejus yra mūsų laisvės šventė, kai...

Visoje Lietuvoje vyksta Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio renginiai. Šis Valstybės atkūrimo jubiliejus yra mūsų laisvės šventė, kai po ilgos carinės priespaudos atkūrėme laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ne visada prisimename, kokią svarbią vietą mūsų laisvės kelyje turi mūsų Gelbėtojo, mūsų Išlaisvintojo Jėzaus Kristaus Motina Marija. Nazarete ištardama „tebūnie“ Dievo valiai, ji tapo ir mūsų laisvės Motina.

Lietuvos istorija labai artimai surišta su Švč. Mergelės Marijos ypatinga globa. Lietuva jau beveik 400 metų vadinama Marijos žeme. Šį titulą ji įgijo Lvove 1656 m. balandžio 1 d., kada Lietuvos ir Lenkijos karalius Jonas Kazimieras dvasininkų, senatorių bei vietinių žmonių akivaizdoje atsiklaupęs prieš altorių, sukalbėjo Lietuvos ir Lenkijos paaukojimo Marijai aktą.

„Popiežius Pijus XI mus gerai pažino ir visiškai neperdėjo, sakydamas, kad Lietuva — Marijos žemė (1927 m.). Lietuvio prisirišimas prie Marijos prasideda su didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Šis valdovas nebuvo sentimentalus, bet Mariją jis laikė didžiąja savo valstybės ir savo žygių Globėja. Jis jai statė šventoves Trakuose, Kaune, Veliuonoj, Raseiniuose, Krekenavoj, Darsūniškyje ir kitur. Jos paveikslą, gautą dovanų iš Konstantinopolio imperatoriaus, vežiojosi su savimi visur, kur tik keliaudavo imtis atsakingų žygių. Net savo vainikavimo iškilmes jis paskyrė Marijos gimimo dieną — rugsėjo aštuntąją“ (Stasys Yla).

Lietuvos vyskupai tremtyje – arkivysk. J. Skvireckas, vysk. Per. Būčys, vysk. V. Brizgys ir vysk. V. Padolskis 1951 m. gegužės 13 d. minėdami Lietuvos bažnytinės provincijos 25 – metį Romoje, šv. Kazimiero kolegijos koplyčioje paaukojo Lietuvą Nekalčiausiai Marijos širdžiai: „Tau Švč. M. Marija aukojame <...> Lietuvos sūnus ir dukteris – tuos, kurie neša sunkų jungą svetimųjų pavergtoje tėvynėje, tuos, kurie yra žiauriai kalinami ir ištremti į svetimas šalis, kur jie neturi jokios dvasinės paguodos, ir visus kitus lietuvius, išsisklaidžiusius kone visuose pasaulio kraštuose aukojame Tau, Nekalčiausiai Tavo Širdžiai, kad Tavo meilė ir užtarimas pagreitintų Dievo karalystės pergalę“. Greitai mirė Stalinas ir tremtiniai bei politiniai kaliniai pradėjo grįžti į Lietuvą. Prasidėjo politinis atšilimas ir liovėsi fizinis Lietuvos naikinimas.

1954 m. Romoje gyvenantys lietuviai įsigijo Dievo Motinos statulą, popiežius Pijaus XII ją pašventino, prie jos Lietuva buvo paaukota Nekalčiausiai Marijos Širdžiai ir paskui nuvežta į Ameriką. Per trejus metus Švč. M. Marijos statula apkeliavo visas Amerikos ir Kanados lietuvių parapijas: tūkstančiai žmonių prie jos meldėsi už Lietuvos laisvę. Ši statula turėjo grįžti į Lietuvą tuomet, kai ji bus laisva. 1990 m. Švč. Mergelė Marija padarė stebuklą: be karo pradėjo byrėti sovietinė imperija ir buvo paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė. Po trejų metų 1993 m. rugsėjo 7 d. Švč. Mergelės Marijos statula buvo atvežta į Šiluvą. Popiežius Jonas Paulius II savo rankomis uždėjo ant jos galvos pergalės karūną. Šią Marijos statulą galime vertai vadinti Lietuvos laisvės Karalienės vardu.

Šv. popiežius Jonas Paulius II 1987 m. Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejaus proga taip meldėsi už Lietuvą: „Kreipiuosi į tave, o maloningoji Dievo Motina, savo malda jungdamas su tavo vaikų lietuvių malda, kuria jie kupini pasitikėjimo šaukiasi tavo pagalbos. Ši tauta skuba pas tave, pasivesdama tavo globai: neatmesk jos maldavo didžioje negandoje, gelbėk ją nuo pavojų, vesk ją pas savo Sūnų. Tu, o Motina, esi tarytum Bažnyčios atmintis. Tu visada atmeni ir saugai savo širdyje atskirų žmonių ir ištisų tautų rūpesčius. Tau pavedu Lietuvos brolių ir seserų per šešis šimtmečius sutelktą ir išsaugotą paveldą. Prašau tave padėk jiems visada išlikti ištikimiems Kristui ir Bažnyčiai“. Greitai po to pradėjo braškėti sovietinės imperijos pamatai ir mes išėjome į laisvės kelią.

1991 m. rugsėjo 8 d. Šiluvoje kardinolas Vincentas Sladkevičius su 10 Lietuvos vyskupų atnaujino Lietuvos pasiaukojimą Šv. M. Marijai. Po šiuo pasiaukojimo aktu pasirašė ir tuometinis Lietuvos vadovas prof. Vyt. Landsbergis. Greitai po to Rusijos kariuomenė paliko Lietuvos žemę ir mes pradėjome eiti laisvės keliu. Tik gaila, kad daugelis užmiršo, kad pasiaukojimas turi būti ne vienkartinis, bet pastovus mūsų širdžių aktas.

Vasario 11 d. Lietuvos vyskupai Trakuose vėl atnaujino Lietuvos pasiaukojimą Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai. Šis pasiaukojimas ypač reikšmingas, nes išgyvename Lietuvos mirimą dėl skandalingos demografijos, emigracijos ir ideologinės kolonizacijos per genderizmo ideologijos skverbimąsi į Lietuvos švietimo sistemą. Jau pradinukai pratinami kaip natūralų reiškinį priimti du besimylinčius princus. Mums beveik nepastebint ir nereaguojant griaunama tautos pamatinė ląstelė - šeima. Daug kas kalba apie grėsmes iš Rytų, bet apie didžiausią grėsmę pačios Lietuvos viduje tylima, o kurie drįsta kalbėti žiniasklaidos apšaukiami atsilikusiais ir homofobais. Tačiau nusiminti neverta, nes „Dievui nėra negalimų dalykų“, Reikalinga didelė maldos akcija, nes be Dievo pagalbos mes jau nepajėgūs planuoti ir kurti Lietuvos ateitį.

Dievo Motina, globok Lietuvą, pasirinkusią Tave savo Globėja. Išvesk ją per modernaus gyvenimo dvasines sutemas. Apsaugok mūsų šeimas, jaunimą ir vaikus, kad jų nesuklaidintų naujųjų laikų dvasinę mirtį skleidžiančios ideologijos. Amen.


Susiję

Sigitas Tamkevičius 7278935763752723861
item