Jolanta Miškinytė. Labai brangus „geriausias vaiko interesas“

Pastarojo mėnesio metu Lietuvoje paviešinta šokiruojanti statistika ir šeimų, nukentėjusių nuo nepagrįstų Valstybinės vaiko teisių apsaug...

Pastarojo mėnesio metu Lietuvoje paviešinta šokiruojanti statistika ir šeimų, nukentėjusių nuo nepagrįstų Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareigūnų veiksmų, liudijimai verčia klausti: kokie yra masinio vaikų atiminėjimo motyvai? Šis 2018 m. sausį publikuotas tekstas parodo, kad vienas esminių motyvų – pelnas: Norvegijoje įsteigta neoliberaliais principais grindžiama vaikų globos ir apsaugos politika yra ir itin pelningo verslo sritis. Siekiant atskleisti tikrąją Lietuvoje vykdomos vaikų atiminėjimo reformos prasmę, būtina remtis ir užsienio valstybių patirtimi: nedelsiant  turi būti pradėtas išsamus tyrimas ir nustatyti, viešai paskelbti ir atitinkamų tarnybų vertinimui perduoti iš Lietuvos vaikų atiminėjimo reformos besipelnantys konkretūs asmenys.

Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemoje, nuo kurios nukentėjo jau ne viena lietuvių emigrantų šeima, pastarosiomis dienomis kilo naujas skandalas. Šios šalies dienraštis „VG“ atskleidė, kad kai kurie liūdnai pasaulyje pagarsėjusios tarnybos „Barnevernet“ darbuotojai prie pagrindinio, iš valstybės biudžeto mokamo atlyginimo prisiduria pardavinėdami privačias paslaugas savo pačių organizacijai. 

Dalis jų tuo užsiima netgi toje pat savivaldybėje (komunoje), kurioje dirba arba savo aptarnaujamoje teritorijoje. Tad jie, galima sakyti, sėdi abiejose stalo, prie kurio pasirašomi kontraktai ir skirstomi valstybės pinigai, pusėse. 

Norvegijos partija SV (kairiųjų socialistų) ir Arbeiderpartiet (Darbo partija) pareikalavo, kad Vaikų ir lygių teisių ministrės Solveig Horne atvyktų į šalies parlamentą paaiškinti susidariusios šokiruojančios padėties. 

Šeimos ir kultūros ministras Andre Øvstegård pareiškė, kad dabar jau būtinas politinis vadovavimas atskleidžiant tokius dvigubus „Barnevernet“ vaidmenis. Prieš kurį laiką tas pats „VG“ rašė apie žmogų, dirbusį valstybės samdomu „Barnevernet“ darbuotoju. Tuo pat metu toje pačioje teritorijoje jis kaip privatus asmuo pardavė šiai tarnybai paslaugų už kelis milijonus kronų. 

Reikia paaiškinti, kad Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistema pasižymi dideliu privatizavimo laipsniu, tad privatūs asmenys tarnybai „Barnevernet“ teikia nemažai paslaugų – iš tėvų paimtų vaikų globos, naujų globėjų paieškų, jų apmokymo, pakaitinių namų kūrimo. Jie išlaiko namus, kuriuose vaikai gali praleisti savaitgalį, kuomet jų globėjai pasijunta pavargę.  Tokie privatūs paslaugų teikėjai dalyvauja tėvų susitikimuose su atimtais vaikais, stebi jų bendravimą ir rašo raportus. Paprastai jie turi savo įmones, per kurias ir užsiima su vaiko teisių apsauga susijusiu verslu. 

„VG“ žurnalistai jau kuris laikas gilinasi, kaip privačios naudos siekis susijęs su vis augančia iš tėvų atimamu ir atiduodamų svetimųjų globon vaikų kreive, aiškinant tai „geriausiu vaiko interesu“. Vienas iš pastarųjų redakcijos tyrimų pasakojo apie verslininką Peerą Salströmą-Leyhą, sugebėjusį įsteigti pakaitinių namų tinklą net septyniose Europos šalyse. Įkūręs fondą „Žiburys“ esą kaip ne pelno organizaciją, jis ne tik sugebėjo užsitikrinti pirmenybę Norvegijos viešojo sektoriaus konkursuose, tapti milijonieriumi valstybės biudžeto dėka, bet dar ir išvengti mokesčių. 

 „VG“ atskleidė, kaip Norvegijos mokesčių mokėtojų pinigais buvo išmokamos įspūdingos algos, kaip jais buvo finansuojama verslininko veikla užsienyje, įskaitant ir Lietuvą. 

„Barnevernet“ visada siekė, kad vaikai kuo greičiau paliktų valstybės globos namus ir apsigyventų vadinamųjų profesionalių globėjų šeimose. Prasidėjus tokių pakaitinių namų kūrimo vajui (2011-ieji netgi buvo vadinami didžiaisiais pakaitinių namų metais) išmušė ir Peero Salströmo-Leyho aukso valanda.

2011m. gegužės 6 d. pirmą kartą paskelbtas viešojo sektoriaus konkursas šešerių metų sutartims, kurių vertė siekė apie 1,5 milijardo kronų. Pagal reikalavimus jame galėjo dalyvauti tik pelno nesiekiančios organizacijos. Jos turėjo suteikti laikinus namus vaikams. Trūkstamas vietas apsispręsta pirkti iš komercinių paslaugų tiekėjų. 2012 m. valstybė nupirko pakaitinių namų paslaugų už 371 mln. kronų, o 2016 m. suma šoktelėjo iki 753 mln. kronų. Skaičiuojama, jog daugiau nei septintadalis šių pinigų nukeliavo pas P. Salströmą-Leyhą ir jo organizaciją „Žiburys“. 

Kai „Barnevernet“ nutaria paimti vaiką iš biologinės šeimos ir apgyvendinti pakaitinėje, šią turi surasti savivaldybė. Jei neranda, tuomet Vaikų, jaunimo ir šeimos direktoratas „Bufetat“ kreipiasi į privatų sektorių. Privatininkas pasiūlo pakaitinę šeimą, kurią pats suieškojo ir apmokė globoti vaikus. Privatus paslaugos tiekėjas jau būna pasirašęs sutartį su „Bufetat“, kurioje atsispindi sutartinės kainos. Tačiau kiek bus mokama pakaitinei šeimai, privatininkas nusprendžia pats. 

„Žiburiui“ sutartys su Norvegijos „Barnevernet“ pasirodė labai pelningos. Trumpai tariant, P. Salströmo-Leyho „ne pelno organizacijoje“  pajamos netruko išaugti net 573 proc., atlyginimai - 80 proc. Fondas trejus metus pardavinėjo savo paslaugas viešajam sektoriui, kol nebuvo susigriebta pasidomėti, kodėl pelno nesiekianti organizacija staiga pradėjo skaičiuoti dešimčių milijonų perteklių ir kur jis pasideda.

Viena svarbiausių Norvegijos žiniasklaidos priemonių „Aftenposten“ taipogi atliko žurnalistinį tyrimą, parodantį, kokiu mastu privataus verslo interesai įsigalėjo tokioje iš pirmo žvilgsnio nekomercinėje sferoje kaip vaiko teisių apsauga. Iš pradžių humanitariniais pagrindais susikūrusios ne pelno įmonės ilgainiui virto uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, iš kurių valstybė ėmė pirkti įvairių vaiko teisių apsaugos sistemai reikalingų paslaugų. Paprastai tariant, pelno pradėjusios siekti bendrovės steigė vaikų prieglaudas, internatus, išlaikė vadinamųjų profesionalių globėjų šeimas. Jų paslaugas pirko ne tik valstybė, bet ir vietos savivalda, t.y., komunos. 

„Aftenposten" tyrimas taipogi parodė, kad pastaraisiais metais Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemą apraizgė didžiulis užsienio įmonių tinklas. Mat kai kurios iš buvusių humanitarinio pobūdžio bendrovių buvo parduotos didžiuliams užsienio koncernams, kurie lobsta teikdami paslaugas Norvegijos tarnybai „Barnevernet“. Tarp jų – Švedijos turtuolių Wallenbergų šeimos valdoma įmonė „Aleris Ungplan & Boi“. Jos metinė apyvarta yra apie milijardas kronų, o du trečdaliai bendrovės veiklos susiję su „Barnevernet“.

Jokia naujiena, kad kai kurios nevyriausybinės Lietuvos organizacijos, veikiančios vaiko teisių apsaugos srityje, ne tik aktyviai bendradarbiauja su atitinkamomis Norvegijos institucijomis, bet ir neslepia šios šalies vaiko teisių apsaugos modelį laikančios pavyzdžiu. Tokio vaiko teisių apsaugos modelio diegimas mūsų šalyje gresia didesniu ar mažesniu sistemos privatizavimu. 

Kaip rodo norvegiška patirtis, valstybinių vaikų namų reforma gali baigtis privačių įmonių, gerovę užtikrinančių ne vaikams, bet tokių įmonių valdytojams, kūrimu. Nepamirškime, kad Norvegijos biudžetą įspūdingai sausinęs P. Salströmo-Leyho „Žiburys“ veikia ir Lietuvoje, o ne itin paruošta, bet itin forsuojama valstybinių globos namų reforma labai jau primena norvegiškus „didžiuosius pakaitinių namų metus“.

Norvegijos žurnalistų tyrimų rezultatai nori nenori perša atsakymą, kodėl taip retai vaikų netekę tėvai laimi teismus prieš „Barnevernet“, kodėl iš biologinės šeimos paimti vaikai atiduodami ne artimųjų globai, bet patenka pas svetimus žmones, kodėl užsienio šalių piliečių vaikai negrąžinami į savo kilmės šalis, tačiau auginami norvegais. Kiekvienas vaikas yra pinigai...

Ar tik ne todėl niekam neįdomi Norvegijos lesbiečių šeimoje augančio Jonuko Ramoškos svajonė išskristi kartu su mama lėktuvu ir augti kartu su neseniai gimusia sesute. Ar ne todėl Daivos ir Bjorno Vinje šeima, iš kurios „Barnevernet“ atėmė dar mamos pienu maitintą sūnų Viliuką, per skirtus retus pasimatymus su vaiku nuolat gundoma atvežti į Norvegiją jau kitoje šalyje gimusį Viliuko brolį. Ir ar ne todėl Gabrielius Bumbulis svetimų suaugusiųjų norvegiškai prigąsdintas, kad jei grįžtų pas mamą, būtų išvežtas – kaip baisu! – į Lietuvą. 


Susiję

Šeimos politika 1613466399833470979

Rašyti komentarą

13 komentarų

Anonimiškas rašė...

Kažką su tuo daryti tikrai reikia. Bet, žinoma, beprotybė yra važiuoti į Norvegiją su vaikais. Maždaug tas pat, kas vienai merginai su kokiu nors trumpu sijonu ir apsikarsčius brangenybėmis eiti vakare pasivaikščioti po banditų rajoną. Žinoma, tai nesuverčia kaltės patiems nukentėjusiems, bet vis dėlto sveikas protas niekada neturėtų imti išeiginių.

Anonimiškas rašė...

joo,dėkui p.Miškinyte,kad keliate visą tą norvegišką melą ir mėšlą į viešumą.Tik deja,bet lietuviai nenori suprasti,kad Lietuvoje diegiamas toks pat, Norvegijos,vaikų atiminėjimo medelis.Jie vis dar naiviai įsivaizduoja,kad vaikus atiminės tik iš (kaip jie patys sako) "degradų".Labai daug vilčių dėjau į K.Paulikę,bet ji,atsitūpusi į šiltą SADMO kėdę,kažkaip labai greitai pamiršo visas norvegijas,barnevernus ir atimtus lietuviukus .Kai žurnalistas uždavė klausimą Kukuraičiui,kaip jis vertina K.Paulikės pasisakymus PRIEŠ vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisas?.Kukuraitis atsakė,kad taip jo patarėja (Paulikė) kabėjo PRIEŠ tapdama patarėja.Neblogai ,ane? Bet gi,ar čia pirmas kartas,kai atėjus į valdžią skūros verčiamos.

Anonimiškas rašė...

Jau tikrai jauciama itaka Barnevernet Lietuvoje pradedant specialistu apmokymu ir kulversciais veciasi kad iskeptu kuo daugiau globeju, kurie toli grazu ima globoti vaikus noredam jiems padeti,va cia ir prasideda verslas vaikais...

Rasa rašė...


Esu pedagogė. Tiksliau – 20 metų patirtį turinti logopedė metodininkė. Norėčiau pasidalinti informacija, kuri buvo pateikta 2018 m. sausio vidury Všį Šeimos santykių instituto psichologės, mediatorės Eglės Kalinauskienės (el. paštu prisistačiusios kaip Eglės Kuodytės) pedagogams apie smurtą prieš vaikus. Nežinau, kiek seminaro metu buvo perteikta asmeninės lektorės nuomonės, bet manau svarbu sužinoti ir tėvams, kas buvo diegiama pedagogams. Apibendrinsiu pagrindinius teiginius:
1. Visiems žmonėms (ne tik pedagogams) reiktų pranešti Vaikų teisių tarnybai apie bet kokio bendravimo su vaiku atvejį, kuris galėtų būti panašus į smurtą. Tarkim, mama pasako savo dukrytei: ,,Čiauškute, tu vis čiauški ir čiauški, ar kada gali patylėti?“. Ir jei jums nėra aišku, ar tai buvo smurto atvejis, reiktų kreiptis į Vaikų teisių tarnybą. Ugdymo įstaigų pedagogams ar specialistams tėvų apie savo pastebėjimus įspėti nereikia, jiems konsultacijos suteikti nereikia. Tyliai pasiklausyti ir apskųsti. Skųsti reikia ir savo kolegas.
2. Tėvų savijauta visai nesvarbi. Lektorės nuomone nieko tokio, jei koks kerštingas kaimynas nuolat skųs kokią šeimą. Tai, kad atvažiuos Vaikų teisių darbuotojai ar policija ir kamantinės tėvus, lektorės nuomone jokios neigiamos įtakos vaiko savijautai nepadarys. Tai aiškinama požiūriu ,,svarbiausia, kad vaikas nenukentėtų“ ir grindžiama tuo, kad tėvų savijauta vaikui jokios įtakos nedaro.
3. Net jei vaikas nenori, kad būtų užsiundomos instancijos ant jo tėvų, reikia vaiką įkalbinėti, kad jam nuo to bus tik geriau, kad nieko tokio, jei jam teks pagyventi su svetimais žmonėmis. Šiuo atveju į vaiko norus visiškai nereikia atsižvelgti. Svarbu tik jį pagaliau įtikinti, kad jam bus tik geriau, kad ir kas benutiktų jam ir jo tėvams (broliams, sesėms) atvykus instancijų darbuotojams.
Viską vainikavo paskutinė užduotis, kurios metu turėjome surašyti, kokios baimės gali kilti prieš tėvų apskundimą Vaikų teisių tarnybai ir sugalvoti 5-6 tezes, kaip galėtume save nuraminti prieš skundimą. SUPER!

Pikc rašė...

O juk atsiras tokių, kurie tokius "mokymus" priims kaip sektinas rekomendacijas...

Anonimiškas rašė...

Beprotybė atžygiuoja septynmyliais žingsniais.

Anonimiškas rašė...

Prezidentė pirmoji užsimojo panaikinti visus globos namus Lietuvoje - kas jau yra padaryta arba baigiama daryti. Drąskomi vaikų gerovės namai šalia Marijampolės, kuriuos pastatė šviesios atminties kunigas Kazlauskas savo iniciatyva iš savo lėšų ir labdaros fondų. Tai keliolika gerai įrengtų namų, kur kiekviename name gyvena vaikų šeimynos, kur prie kiekvieno namo jau užaugęs vaikų pasodintas sodas, daržas, kur vaikai yra mokomi darbinių įgūdžių...Daugelis šių globotinių jau užaugę ir tapę savarankiški. Deja, šiandien jau užsimota šiuos namus naikinti, uždaryti, o pastatus išpardavinėti. Kas leido L. Kukuraičiui taip elgtis - išpardavinėti kunigo dovanotus namus skirtus našlaičiams vaikams?
Belieka tik stebėtis tokiu ministro elgesiu.

Anonimiškas rašė...

"Nepamirškime, kad Norvegijos biudžetą įspūdingai sausinęs P. Salströmo-Leyho „Žiburys“ veikia ir Lietuvoje, o ne itin paruošta, bet itin forsuojama valstybinių globos namų reforma labai jau primena norvegiškus „didžiuosius pakaitinių namų metus“."----labai dėkoju autorei.Prašyčiau, jeigu galite ,pakedenkite ir to "Žiburio " Lietuvoje veiklą ir kieno nagai ten prikišti. Manau, net ir aklam iš pat pradžių buvo aišku, kad už šio "vaikų apsaugos" įstatymo slypi DIDELĖ KLĄSTA...ŠĖTONIŠKA KLĄSTA ...Ir, kaip nurodo autorė, -DIDELI PINIGAI...VAIKAI PAVERSTI PREKE...GEIDŽIAMA PREKE...Ką darysime, MAŽYTE TAUTA, šioje siaubo akivaizdoje? Gręžkimės į Dievą, krikščioniška tauta...Be Jo gelbėjančių ir saugančių Rankų mes būsime suryti be druskos...

Anonimiškas rašė...

Aš vis dar nematau, kokiame mieste bus šį šeštadienį mitingas ...Nejaugi nebus? nejaugi mes kažko dar lauksime?

Anonimiškas rašė...

Kreipiuosi į komentatorę- Rasa Dijokaitė. Platinkite,prašau, tai ką parašėte ir kitose svetainėse. Tegu žmonės pamato , kas vyksta Lietuvoje. Kokios niekšybės pasidarė priimtinos.

Anonimiškas rašė...

Mes jau bijome pasirašyti sutikimą mokyklose vykdomoms vaikų apklausoms. Kas anksčiau buvo normalu ir buvo skirta ugdymo tobulinimui, dabar kelia nepasitikėjimą-kas garantuos kad apklausos nebus panaudotos prieš mus? Bet tiesa liūdna-daugybė žmonių iš tiesų tiki, kad Norvegijos sistema vaikus atima tik iš blogų šeimų. Viešinkit info apie mokytojų mokymus ir tą žiburį.. bet man rodos, visuotinė dezinformacija jau padarė neatitaisomą žalą žmonių galvose.

tanas rašė...

Rasos Dijokaitės minimas VŠĮ Šeimos Santykių Institutas kaip tik ir yra ta įstaiga kuri apmoko ne tik tėvus bet ir specialistus kaip elgtis vienose ar kitose situacijose. Ir konkreciai Kauno m. ir aplinkiniuose rajonuose.
beje įdomus faktas apie pagrindinius remėjus:
http://ssinstitut.lt/apsaugokvaikyste/index.php?page=remejai
Kažkoks Islandijos,Lichtensteino ir Norvegijos grantas, kuriame pagrindiniu smuiku groja tikrai ne nykstukinės šalys.
Bendrai paėmus tokia įstaiga turi atlikti gerus darbus ir tikiuosi atlieka. Bet jei tam tikrose srityse dirba tokie specai kaip paminėta komentare tai šešėlis krenta ant visų...

Anonimiškas rašė...

Prekyba vergais nėra Lietuvoje įteisinta. Todėl vaikų grobikus dera patiems sutikti su mėšlinomis šakėmis.., jei jau valstybė užmerkia akis prieš prekybą žmonėmis.

item