Raimondas Kuodis. „Imigrantai nėra išsigelbėjimas senstančiai Europai“

DELFI (K. Čachovskio) nuotr. Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Išsigelbėjimas senstančiai Europai yra pensinio amžiaus didinimas. Taip ...

DELFI (K. Čachovskio) nuotr.
Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt

Išsigelbėjimas senstančiai Europai yra pensinio amžiaus didinimas. Taip LRT.lt sako ekonomistas prof. Raimondas Kuodis, nors dalis politikų ir analitikų tikina, kad imigrantai, pabėgėliai gali spręsti darbo jėgos trūkumo bei Europos visuomenių senėjimo problemą. „Imigracijos klausimus galima nagrinėti pasitelkiant kaštų ir naudos analizę. Kai tai nedaroma, atsiranda daug painiavos galvose, mintyse ir veiksmuose. [...] Dar viena problema yra ta, kad šalto proto analizė sunkai įmanoma sąlygomis, kai viena iš politinių srovių, turiu mintyje kairiuosius, a priori nenori skaičiavimais ir logika paremtos diskusijos“, – kalba pašnekovas.

Nors daugybė analitikų, Europos politikos lyderių teigia, kad imigrantai, pabėgėliai yra išsigelbėjimas senstančiai ir darbo jėgos stokojančiai Europai, Varšuvos instituto analitikai liepą pasirodžiusiame jų tekste „Klaidingas moralinis imperatyvas“ pastebėjo, kad beveik dviejų trečdalių imigrantų iš Sirijos žinios ir įgūdžiai neatitinka net minimalių Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos reikalavimų. Daugelis jų daugiausiai po šešių mėnesių nustoja lankyti jiems skirtus mokymus ir imasi ieškoti darbo (kad ir menkai apmokamo), kad galėtų grąžinti skolas juos į Europą atgabenusiems nusikaltėliams ir paremtų gimtinėje likusias šeimas. Kiti tiesiog nesupranta, kam apskritai reikalingas išsilavinimas.

Bavarijos ekonomikos ministro teigimu, darbui tinkamas tik vienas iš dešimties pabėgėlių. Skaičiuojama, kad, jei imigrantų nepavyks integruoti į Vokietijos darbo rinką, tai šaliai kainuos net 400 mlrd. eurų per ateinančius 20 metų. O pabėgėlių išlaikymas kainuoja daugiau nei surenkama pinigų į biudžetą iš jų sumokamų mokesčių.

Ekonomistas R. Kuodis sako, kad politikos lyderiai turėtų nuspręsti, ar jie rūpinasi savo šalių gyventojų, ar viso pasaulio gyventojų gerove, kas yra sunkiai suderinama su nacionalinės valstybės egzistavimu. Be to, pasak jo, užsienio politikos, migracijos klausimus privalu spręsti remiantis kaštų ir naudos analize, antraip atsiranda pernelyg daug chaoso.

– Kuri stovykla teisi – ta, kuri sako, kad imigrantai, pabėgėliai yra potenciali darbo jėga ir išsigelbėjimas Europai, ar ta, kuri teigia pastebinti, jog jų išlaikymas kainuoja daugiau nei iš jų sumokamų mokesčių galima sulaukti grąžos ir tai nėra joks išsigelbėjimas Europai?

– Imigracijos klausimus galima nagrinėti pasitelkiant kaštų ir naudos analizę. Kai tai nėra daroma, atsiranda daug painiavos galvose, mintyse ir veiksmuose, ką turbūt Vokietijos pavyzdys ir parodė. Kaštų ir naudos analizė struktūrizuoja mąstymą, liepdama atsakyti į esminius klausimus, susijusius su nagrinėjama tema. Na, pavyzdžiui, ką šalis maksimizuoja, – BVP ar BVP vienam gyventojui. Jei šalis maksimizuoja BVP, tuomet kuo daugiau imigrantų, kuo daugiau darbuotojų, tuo potencialiai didesnis BVP. Tai galėtų būti Vokietijos pramonininkų tikslas – daugiau darbo jėgos, daugiau eksporto, daugiau pelno. Tačiau jei šalis nori maksimizuoti BVP vienam gyventojui, gyventojų skaičiaus augimas šalyje gali sumažinti šį rodiklį.

Antras klausimas kaštų ir naudos analizėje – kieno kaštus ir naudą mes matuojame. Jei maksimizuojame esamų, pavyzdžiui, Vokietijos gyventojų gerovę, turime jų paklausti, ar jie nori didesnės imigracijos, ar ne. Daug vokiečių natūraliai yra nepatenkinti didele imigracija todėl, kad tai sukelia saugumo problemų, vaikus baisu vienus išleisti į mokyklą, reikia juos vežti, o tai jau susiję ir su kaštais.

Jei mes rūpinamės viso pasaulio gyventojais (įsivaizduokite, jūs esate Angela Merkel ir jums tokia dilema iškyla), toks rūpestis viso pasaulio gyventojais implikuoja, kad iš esmės mes turime jiems nevaržomai leisti keliauti iš neturtingų regionų į turtingesnius. Ši kosmopolitiška, humaniška vizija yra įmanoma. Tai yra libertarų mėgstama vizija ir pasiūlymas leisti visiems po pasaulį keliauti laisvai, kaip tai darė žmonės tuomet, kai dar išvis nebuvo valstybių, sienų.

Tačiau tokia kosmopolitiško tikslo funkcija – maksimizuoti viso pasaulio žmonių gerovę – sunkiai suderinama su nacionalinės valstybės egzistavimu.

Man tas eklektiškas Europos požiūris į migraciją rodo, kad politikai netaiko kaštų ir naudos analizės šiam klausimui, neaišku, ką jie maksimizuoja, ar jie nori maksimizuoti Vokietijos pramonininkų, ar esamų Vokietijos gyventojų gerovę. Neaišku, koks jų požiūris į valstybę kaip tokią. Dėl to kyla daug painiavos, nors atsakius į du mano minėtus klausimus, taptų aiškiau, ką politiniai lyderiai atstovauja ir ar tai daro deramai.

– Ką tuomet labiau verta maksimizuoti – BVP ar BVP vienam gyventojui? Pastarojo, beje, turbūt sunkiai galima tikėtis, turint mintyje, kad imigrantai (pabėgėliai) labai kvalifikuotų, didelę pridėtinę vertę kuriančių darbų dažniausiai nedirba.

– Apskritai nėra protinga maksimizuoti BVP ar BVP vienam gyventojui: tai yra gana siauras gerovės mastas. Yra dar gausybė kitų klausimų. Jau minėjau, žmonės vertina saugumą, kai kurie vertina santykinį tautos homogeniškumą. Žmonės norėtų, kad greta nebūtų didelių socialinių getų, kurių yra nemažoje dalyje Europos. O tai kelia papildomas problemas – didėja taikaus visuomenės išlaikymo kaštai. Padidėja emociniai kaštai žmonių, kurie jaučiasi nesaugiai, gyvendami šalia kultūriškai, religiškai ar kitais požymiais gerokai besiskiriančios žmonių grupės.

Dar viena problema yra ta, kad šalto proto analizė yra sunkai įmanoma sąlygomis, kai viena iš politinių srovių, turiu mintyje kairiuosius, a priori nenori skaičiavimais ir logika paremtos diskusijos. Žmonėms, kurie bando tai daryti, jie ima lipdyti homofobų, fašistų etiketes, o tai užkerta kelią normaliai diskusijai, jai nespėjus prasidėti.

– Bavarijos ekonomikos ministro teigimu, tik vienas iš 10 pabėgėlių yra tinkamas darbui. Ar tai nemuša pagrindo iš po kojų teiginiams tų, kurie sako, kad imigrantai, pabėgėliai, yra  išsigelbėjimas senstančiai Europai, stingančiai darbo jėgos?

– Tikrasis išsigelbėjimas senstančiai Europai yra pensinio amžiaus didinimas. Jei žmonės gyvena ilgiau, tai reiškia, kad jie ilgiau išlieka sveiki, sveiko proto, gebantys kurti. „The Economist“ neseniai paskelbė straipsnį apie tai, kad reikia sukurti pavadinimą naujai kohortai 65-75 metų amžiaus žmonių, kurie šiais laikais yra pakankamai sveiki, kad dirbtų fizinių jėgų nereikalaujančius darbus. Tokių darbų, tiesa, šiais laikais yra mažai dėl robotizacijos ir paslaugų sektoriaus vyravimo.

Gąsdinti senėjimu, darbo jėgos trūkumu, aišku, yra populiaru tarp pensijų fondų, netoliaregiškų politikierių, kurie pensinį 60-65 metų amžių laiko kažkokia akmenyje iškalta konstanta. Taip neturėtų būti.

Ateitis bus tokia, kad visuomenė bus sena, bet joje 70-mečiai padės slaugyti 90-mečius ar suteiks kažkokias kitas socialines paslaugas, ir tai bus normalu. Išsivysčiusiame pasaulyje bus normalu sveikatos apsaugai skirti 30 proc. BVP. Ir tai įvyks labai greitai, nes dabar gimstantys vaikai turi 50 proc. tikimybę sulaukti 100 metų. Turime mąstyti apie tokią ekonomiką, kur 70-mečiai turės dar dirbti, todėl, kad jie gyvens iki 100. Ir jokie imigrantai neišspręs senėjimo klausimo, jei turėsime žmonių, kurie kone pusę gyvenimo praleis pensijoje.

– Tuomet galima sakyti, kad tas mitas, jog imigrantai yra išsigelbėjimas, yra labiau palaikomas ne ekonominės o politinės, kairiosios politikos logikos?

– Politikai, apimant ir kairiuosius, ir dešiniuosius, paprastai maksimizuoja savo tikslo funkciją – perrinkimo tikimybę. Jie formuoja savo identitetą pagal tai, ką kiti pagalvos apie juos. Politikai yra komunikacinis žaidimas, iš esmės nebeturintis rimtų idėjų, o šalto proto dalis politikos mažėja katastrofiškai. Vien ką parodo politikų susirašinėjimai „Facebooke“, pavyzdžiui, apie natrio chlorido tirpalą akių lęšiams.

Baimė būti apšauktiems fašistais ar homofobais išsyk verčia elgtis kaip minia arba kaip politikos kairė. Bėda su politikos kaire yra ta, kad ji kažkada atstovavo darbo žmonių interesams kapitalistinėje sistemoje, dabar ji vis daugiau pereina prie identiteto politikos – klausimų, susijusių su imigracija, mažumų teisėmis, genderizmu. Šie klausimai svarbūs, bet ne tiek, kiek didžiosios dalies darbo klasės interesų gynimas. Jis buvo numestas, o tuo metu didžiulė dalis darbo klasės kenčia nuo nedarbo, didėjančio našumo ir stagnuojančių algų, kas verčia lįsti į skolas, idant palaikytų savo gyvenimo lygį.

Tai yra didžioji politinės kairės tragedija – kad ji pametė savo pamatines vertybes dėl identiteto politikos. Tuo metu visi kiti turi prie to prisitaikyti, priešingu atveju rizikuoja būti išmesti iš politinių barščių, prikabinant kažkokias etiketes.


Susiję

Raimondas Kuodis 1641713941948269450

Rašyti komentarą

17 komentarų

Nežiniukas rašė...

Nelendant į imigrantų problemą, noriu pasisakyti dėl autoriaus siūlymo didinti pensinį amžių.

Gal kur kitoje šalyje, kur vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra ilga, gal ir verta didinti tą pensinį amžių.

Bet Lietuvoje, kur bent vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 69 metai, o į pensiją išeinama 65 metų, manau, kad Kuodžiui, kaip ekonomistui nesunku būtų apskaičiuoti, kiek toks siūlymas naudingas. Ekonomistui aišku, kad mokėti nuo priskaičiuotos algos 40 procentų Sodrai per 40 metų vien tam, kad po to vidutiniškai išgyvendamas 4 metus per juos gauti mizerną pensiją paprasčiausiai neapsimoka dirbti legaliai. Jau geriau gauti pinigus vokelyje ir juos pačiam atidėti senatvės pensijai.

Taigi, toks siūlymas būtų panašus į draudimo bendrovių siūlymą nemažinant kasko draudimo įmokos didinti frančizės dydį. Protingas žmogus, žinodamas vidutinį žalos dydį, kuris vidutinškai būtų tik kažkiek didesnis nei frančizė, paprasčiausiai gali nutarti, kad nemokėti kasko draudimo, o planuotas įmokas atsidėti galimam draudiminiam kasko įvykiui padengti.

P. Kuodis puikiausiai žino, kad ekonomika yra sistema, ir pakeitus vieną sistemos dalį, pradeda keistis visa sistema, kartais ne ta linkme, kur buvo prognozuota.

Taigi siūlymas didinti pensijinį amžių, tolygus šykštuolio ūkininko siūlymui kalbant apie melžiamas karves - reikia didinti karvių melžimo trukmę, ypatingai neleidžiant joms veršiuotis. Įdomu, ką pasakytų sveikas ūkininkas? O jis pasakytų - tam, kad klestėtų ferma, vienintelis teisingas kelias - didinti prieauglio skaičių.

Taigi, kodėl Kuolys siūlo didinti pensijinį amžių, bet nesiūlo didinti vaikų skaičiaus šeimoje? Ar todėl, kad tas jau beviltiška?

Beje, neribojnt imigrantų skaičiaus, o imigrantų šeimos yra gausios, bet skirtingos kultūros, ar Kuolys galėtų duoti garantiją, kad imigrantų vaikai stropiai laikysis dabartinių šeimininkų valios juos išlaikyti senatvėje, prieš tai jiems atidirbus laaabai ilgai? Imigrantai ateina į Europos šalis ne nukaršusių su bet kokia prailginta pensijinio amžiaus trukme dabartinių šeimininkų karšinti - jie ateina patys tapti šeimininkais su jų tvarka.

Pikc rašė...

Geras komentaras - o pabaiga puikiai parodo "progresyvistų" postringavimų apie tai, kaip nelegalai kels vietinių gerovę, idiotizmą (ir tai neprieštarauja R. Kuodžio požiūriui). Vis dėlto, kiek suprantu, R. Kuodis daugiau kalbėjo apie Vakarų Europos vykdomą politiką - ten su gyvenimo trukme kiek geriau, negu pas mus. Bet, iš kitos pusės - "mūsų" politikai orientuojasi į tą patį debilizmą, kuriuo kliedi "vakariečiai", o Vakarų Europai VIETINIŲ gyventojų gimstamumo skatinimas turėtų būti tiek pat aktualus, kiek ir mums. Bet nėra ir nebus, kol vyraujanti ideologija bus egocentrizmu ir egoizmu grįstas bei į visokias "mažumas" orientuotas liberal-neomarksizmas. Taigi, galiausiai, radikalūs pokyčiai BET KURIOJE srityje praktiškai reikalauja radikalių pokyčių IDEOLOGIJOJE.

Anonimiškas rašė...

Kad ir kaip keista, išgelbėti tikrai nieko neišgelbės, bet kuo jų bus daugiau, tuo greičiau užims, greit nykstančių, vietinių vietą, čia amžinas dėsnis.

Anonimiškas rašė...

nesiūlo didinti vaikų skaičiaus šeimoje?

Anonimiškas rašė...

Žiūrėkime tikrovei į akis - šiandieninė pensijų sistema artėja į A.Huxley dar 1932 m. "Brave New World" aprašytą išėjimą į pensiją - suleidžiami vaistai ir pensininkas iškeliauja pas Šv. Petrą.
Imigrantai ateina su islamizacija kaip eutanazijos katalizatorius - patinka ar ne, bet tokia realybė.

Pikc rašė...

Na, "nenaudingųjų eliminavimą" liberastai visai neblogai vysto ir be nelegalų pagalbos - gi būti nugalabintam dabar yra viena iš "žmogaus teisių". Na, o imigrantai šita "teise" tikrai nesinaudos.

Pikc rašė...

Kas įdomu, tai kad tuose Jungtiniuose Europos Emyratuose liberastams su jų iškrypimais vietos tikrai nebus - ir vis dėlto jie per galvą verčiasi, kad tik tie Emyratai kuo greičiau susikurtų. Panašu, kad liberastai dar bukesni už savo pirmtakus komuniagas - anie nors svaigo apie visokius "šviesius komunizmo rytojus", o šitie užstrigę "pasaulį seną išardysim!" stadijoje, nesukdami galvos, kas bus paskui, nes juk svarbiausia - permanentinė revoliucija!

Unknown rašė...

vaukus gaminti investuoti i vaikus banali paprasta tiesa

Anonimiškas rašė...

Progresyvinis pajamų mokestis tam yra, kad nedaugėtų vaikų šeimose.

Anonimiškas rašė...

Liberastai tai bevaikiai, svarbu jiems tik linksmai leisti laiką ir valdyti žmones, kurių vaikai gyvens tuose JEE, ateities liberastai galės būti mulomis ir imamais.

Anonimiškas rašė...

Baigiasi jau strėlės,o priešai visada kažkur prie vartų

" Vaikai iš tikrųjų yra VIEŠPATIES dovana,
įsčių vaisius – palaiminimas.
Lyg strėlės galiūno rankoje
yra jaunystėje žmogui gimę sūnūs.
Laimingas žmogus, turintis daug tokių strėlių;
jis niekad nebus nugalėtas,
kai susikirs su priešais vartuose."
Ps127

Pikc rašė...

Dar vienas "varkšū persekiojamū pebėgėliū" gamybos būdas: http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/kad-gautu-prieglobsti-europoje-afganistanieciai-perka-suklastotus-grasinimu

Anonimiškas rašė...

Liberastas tai bakterija, kuri ėda savo gyvenamą aplinką ir nudvesia savo veiklos atliekose. Jokio supratimo apie ateitį ir savo veiklos pasekmes. Čia ir dabar, daugiau nieko.

Pikc Kažinkavičius rašė...

Piktai, bet taikliai. :)

ale, rašė...

Tai kad dabar čia ne Lietuvai siūlymas. Net jei Lietuvoje su pensijiniu amžiumi ir perlenkta, tai vakarams, kur gyvenimo trukmė ženkliai ilgesnė, tas būtų kaip šansas, kad Europa neištirptų islamo cunamyje.
Deja, ne ES "lyderiai" čia sprendžia. Jie juk statytiniai - matrioškės, kurias stumdo visiems gerai žinoma ranka, apie kurios realumą negalima niekam net išsižioti. O jau mūsų "patriotams" leista/įsakyta atkakliai neigti tokios buvimą ir aršiai kariauti su vėjais.

Anonimiškas rašė...

Tikrai idomus ir gilus straispnis. Autorius ne tik izvelgia ir ivardina problema bet ir siulo konkrescius budus kaip ja reiketu spresti. Vien tai nusipelna geriausiu zodziu.
Bet visgi kvieciu sugrizti prie pradzios. Prie bendriausio klasusimo. Tai kas gi atsitiko tam pasaulio kampui (centrui , civilizacijos puosmenai ir t. t.) kad jis nustojo auges kures ir atsigamines. Sustojo taip kad "venintele" iseitis brukama "ekspertu" - atvykeliai is kitu saliu ir kontinentu.
Atrodo mes nesuprantame kazkokiu esminiu zmogaus ir visuomenes buties desniu?!
O toks nesupratimas ar nesugebejimas paaiskinti vykstanciu kontinente procesu - labai pavojingas , mums visiems.
Tad pries optimizuodami vis tik gerai issiaiskinkime ka is tiesu mes optimizuojame !
Pagarba autoriui.
Aciu.

Padėkime pabėgeliams! rašė...

https://gogetfunding.com/successful-refugees-integration-in-lithuania/

item