Tyrimas: švedų požiūris į imigraciją blogėja greičiausiai

Tarptautinės tyrimų kompanijos IPSOS atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip keičiasi požiūris į imigraciją 25 skirtingose šal...

Tarptautinės tyrimų kompanijos IPSOS atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip keičiasi požiūris į imigraciją 25 skirtingose šalyse, parodė, jog vertinimai prastėja.

Pasak šio tyrimo, daugiau nei keturi iš dešimties apklaustųjų mano, kad imigracija pakeitė šalį, kurioje jie gyvena, ir šie pokyčiai jiems nepatinka, o dvigubai daugiau respondentų yra įsitikinę, kad imigracija turėjo bendrai neigiamą poveikį.

Kad imigracija padarė teigiamą įtaką šaliai, manė vienas iš penkių (21 proc.) apklaustųjų, tačiau du iš penkių (42 proc.) yra įsitikinę priešingai. Labiausiai pozityvios šiuo klausimu yra Saudo Arabija, Indija ir Didžioji Britanija, o labiausiai negatyvios – Turkija, Italija, Vengrija ir Serbija.

Didžiausią pokytį teigiama kryptimi parodė britai ir amerikiečiai, o didžiausias pokytis neigiama kryptimi užfiksuotas Švedijoje – čia tik 25 proc. dabar mano, kad imigracija turi teigiamą poveikį, o prieš šešerius metus tokių būta 37 proc.

Maždaug pusė, arba 48 proc., iš visų apklaustųjų mano, kad atitinkamoje šalyje yra per daug imigrantų. Beveik tokia pat dalis, 49 procentai, jaudinasi, kad imigracija sukelia per didelį spaudimą socialinėms sistemoms. Pagal šį punktą ir vėl išsiskiria Švedija, kur dabar dėl to nerimauja 56 proc., o ankstesniame tyrime tokių buvo 40 proc.

Tik trys iš dešimties mano, kad imigracija daro atitinkamą šalį įdomesne vieta gyventi.

Požiūris į prieglobsčio prašytojus irgi keičiasi: 39 proc. apklaustųjų norėtų visai jiems uždaryti sienas, o 59 proc. yra įsitikinę, jog šiais srautais naudojasi ir teroristai, norintys pakliūti į Vakarus. 53 proc. netiki, kad dauguma atvykstančiųjų iš viso yra pabėgėliai ir laiko juos ekonominiais migrantais.

Pagal samnytt.se parengė  Daiva Jakubonienė


Susiję

„Deutsche Welle“: migrantų krizės sprendimas rodo A. Merkel vokišką pasipūtimą

Kilus migracijos krizei, Vokietijos kanclerė Angela Merkel priima sprendimus, kurie sulaukia įnirtingos kritikos tiek šalyje, tiek Europos Sąjungoje, rašo savo komentaruose „Deutsche Welle“. Iš...

Vokietija skuba imtis naujų priemonių, padėsiančių susidoroti su migrantų srautu

Penktadienį Vokietijos vyriausybės pareigūnai pranešė, kad šalis priemonių, padėsiančių susidoroti su pabėgėlių antplūdžiu, imsis anksčiau nei tikėtasi. Tai leis nuo kitos savaitės pradėti migrantų...

Slovėnijos valdžia: dėl didelio migrantų srauto situacija tampa labai sudėtinga

Slovėnijos valdžia sako, kad dėl didelio pabėgėlių srauto situacija šalyje yra labai sudėtinga, tad mobilizuotos visos pajėgas, armijai suteikti specialūs įgaliojimai, o vien pastarąją parą sieną ...

Rašyti komentarą

6 komentarai

Ozas Aris rašė...

Milijonai negali/neturėtų būti pabėgėliai. Milijonai galėtų ir apsiginti... O jei faktas yra toks skaitlingas, tai čia turim reikalą su organizuota invazija - kitokia Trojos arklio forma. Europa apsnūdo nuo gero gyvenimo, pasidarė apatiška ir naivia. Tuo ir naudojasi priešai-okupantai siųsdami savo armiją aprengtą "pabėgėlių" maskaradais. Ir jiems pasitarnauja suabsoliūtinta demokratija; pirmiau savo statytinius prastuma kancleriais, prezidentais.., o jau tie vėliau kviečiasi priešus, neva, pabėgėlius.

Pikc rašė...

"Tik trys iš dešimties mano, kad imigracija daro atitinkamą šalį įdomesne vieta gyventi." - trečdalis kiaurų besmegenių - čia ne "tik", o NET.

Anonimiškas rašė...

Tačiau, kas gi tie priešai - okupantai tokioje šalyje,kaip Švedija? Juk tikriausia tai ne kažkokie elfai ar fejos nusileidę iš eterio aukštumų...

Anonimiškas rašė...

joo,man šita frazė irgi patiko-kad dabar Europoje,darosi "įdomiau" gyventi tai faktas :) .O galvojant rimčiau,tai vis tik dar per mažas procentas skeptiškai žiūri į visą tą tautų ir rasių košę.

Anonimiškas rašė...

Šioje svetainėje naudojami slapukai iš „Google“, kad būtų galima teikti paslaugas, suasmeninti skelbimus ir analizuoti srautą. Informacija apie šios svetainės naudojimą bendrinama su „Google“. Naudodami šią svetainę sutinkate, kad joje gali būti naudojami slapukai.

Anonimiškas rašė...

Užvaldyti klasta - apsimetant laisvės nešėju - yra kur kas efektyviau ir saugiau, nei užkariauti tankais ir raketom. Įsiveržus jėga, visiems aišku, kas tas priešas, todėl kiltų grėsmė būti nugalėtam/sunaikintam ar išvytam. Kai klasta užvaldoma, aukos tiki, neva, čia draugai laisvę dovanoti atėjo... Tai gi, pats okupacijos metodas (klasta) nedaleidžia įvardyti tikrųjų tikslų, ir galimas tik deklaruojant tai, ko norėtų aukos. Be to, Pirma. - Neįmanoma sukčiauti, jei visiems žinoma, kas ir kaip sukčiaus. Antra. - Už tikrai egzistuojančius dalykus mes linkę laikyti tik tuos, kurie nuolat stebimi - reiškiasi dėsningai, kuriuos gali pakartotinai pamatyti ir kiti. Labai sunku įtikinti kitus stebėjus vienkartinį įvykį, ypač jei nepavyko užfiksuoti jo bent kokia forma. Todėl sukčiai menamus tikslus kartoja nuolat, ir visokiausiais būdais slepia/nutyli tikruosius. - Kas nesuvokia, kaip įmanoma sukčiauti, niekada nepatikės, jog yra apgaudinėjamas. O jei yra susidariusios sąlygos sukčiauti, neišvengiamai rasis tokie, kurie naudosis tuo. Faktas, kad apie anonimiškai veikiančius sukčius vos tik užsimynus, akimirksniu pasipila pasipyktinimų bangos, ko praktiškai negalėtų būti, jei kažkas neturėtų tikslo išlikti ne dėmesyje. Kas gi tada būtų suinteresuotas tikinti, jog to, neva, tikrai nėra? Trečia. - Sukčiavimas globaliu mastu, ne bobutės prievartavimas. Todėl tam būtina ir atitinkama - globali - struktūra su pakankamasis - kosminio masto - resursais. Kam gali būti neaišku, kokia realiai veikianti struktūra viršvalstybiniu lygiu gali sau leisti skolinti, skolinti.., kad kiti vykdytų šios struktūros savininkams naudingus projektus, ir vis vien liktų skolingi? Galite nevargti ir neieškoti internete, sukčiai patys apie save nepateiks įrodymų, AKIVAIZDIEMS faktams patvirtinti. Ir suprantama, nedaleis, kad kiti tai viešintų. Todėl šitas komentaras nedelsiant bus ištrintas, kaip ir visi panašūs į jį.

NAUJAUSI

NAUJAUSI

Italijos premjerė kalbėjosi su popiežiumi dėl taikos Ukrainoje derybų

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį, gegužės 20 d., telefonu kalbėjosi su popiežiumi Leonu XIV apie tolesnius veiksmus, kurių reikia imtis siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos Uk...

Dominykas Vanhara. Dėl nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimų

Kaip žinia, vakar valdantieji, stūmę buldozeriu nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais drastiškai būtų didinamas nekilnojamojo turto apmokestinimas, vakar Seime sulaukė antausio, ka...

Pirmasis Popiežiaus paskyrimas: pakeistas skandalais pagarsėjęs Jono Pauliaus II instituto vadovas

Vienu pirmųjų svarbių savo pontifikato paskyrimų popiežius Leonas XIV pakeitė Popiežiškojo Jono Pauliaus II instituto prezidentą, kurį 2019 m. paskyrė popiežius Pranciškus.Kaip šiandien paskelbė Švent...

Leonas XIV – kas jis? Išsami apžvalga

Katalikiškos svetainės Rorate caeli parengta apžvalga.Robertas Pranciškus Prevostas tapo popiežiumi Leonu XIV. Iki 2025 m. gegužės 8 d. dauguma žmonių nežinojo Prevosto vardo, tačiau dabar jis yra vyr...

Vaidotas Vaičaitis. Dėl 2025 m. balandžio 17 d. Konstitucinio Teismo nutarimo

Kaip žinia, šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, jog tai, kad Seimas iki šiol nėra priėmęs partnerystės įregistravimo tvarką reguliuojančio įstatymo, prieštarauja konstituciniams teisinės v...

item