Romas Lazutka. Progresiniai mokesčiai - įprastas ir seniai patikrintas būdas nelygybei mažinti
E. Levin nuotrauka Progresinis pajamų mokesčio tarifas – norma, egzistuojanti visose civilizuotose šalyse, ir tiesioginis įrankis pajam...
https://www.propatria.lt/2017/07/romas-lazutka-progresiniai-mokesciai.html
 |
| E. Levin nuotrauka |
Progresinis pajamų mokesčio tarifas – norma, egzistuojanti visose civilizuotose šalyse, ir tiesioginis įrankis pajamų nelygybei mažinti, portalui LRT.lt sako Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka. „Tai – vienas mokesčių technikos elementų, kuris yra įprastas ir seniai patikrintas. Žinoma, jo reikia ir Lietuvoje“, – tikina jis.
Praėjusią savaitę Latvijos vyriausybė pritarė diferencijuoto pajamų mokesčio įvedimui. Nuo 2018-ųjų iki 20 tūkst. eurų per metus uždirbantys Latvijos gyventojai mokės 20 proc. nuo gautų pajamų, uždirbantys tarp 20 ir 55 tūkst. eurų – 23 proc., o 55 tūkst. eurų per metus perkopiančioms pajamoms bus taikomas 31,4 proc. tarifas.
Ligi šiol gyventojų pajamoms buvo taikomas vienas 23 proc. tarifas. Pakils ir mokesčiai pajamoms iš kapitalo bei jo prieaugio. Jie sieks 20 proc. (ligi šiol buvo atitinkamai 20 bei 15 proc.).
Latvijos ekonomikos mokslų daktarė Raita Karnite sako, jog iš pradžių buvo siūloma, kad pajamų mokestis tiesiog būtų sumažintas, tačiau, prasidėjus medikų streikui, vyriausybė pradėjo ieškoti šaltinių sveikatos apsaugos sistemai finansuoti.
„Darbdaviai galų gale nepalaikė šitos mokesčių reformos, nes pažadai, kad pajamų mokesčiai bus mažesni, nebeatitiko tikrovės“, – portalui LRT.lt pasakojo R. Karnite, pridurdama, kad buvo 5–6 pasiūlymai, kaip rasti pinigų sveikatos sistemai bei mažinti pajamų nelygybei.
Progresiniai mokesčiai – vienas iš būsimos mokesčių reformos elementų. Latvijoje taip pat didinami socialinio draudimo mokesčių tarifai, akcizai, be to, keliamas neapmokestinamų pajamų minimumas pensininkams ir kt.
Išspręstų pajamų nelygybės problemą?
Apie galimybes įvesti progresinius mokesčius kalbama ir Lietuvoje. Gegužės pabaigoje portalas VZ.lt rašė, kad vyriausybės mokesčių sistemos pertvarkos gairėse atsirado vietos didesniam mokesčių progresyvumui.
2015 m. įvesti progresinius mokesčius siūlė socialdemokratas Algirdas Sysas, o 2007 m. buvo laukiama, kad Gedimino Kirkilo vadovaujama vyriausybė pateiks įstatymo pataisas, kurios nuo 2008 m. įvestų progresinius mokesčius.
2008 m. tuometinis finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad tokia mokesčių sistema galėtų įsigalioti nuo 2009 m. Jis tada taip pat tikino, kad apskritai apie šią idėją kalbama nuo 2002-ųjų. Tiesa, progresinius mokesčius yra siūlę ne tik socialdemokratai, bet ir krikščionys demokratai – šią idėją jie buvo įtraukę į savo Seimo rinkimų programą dar 2000-aisiais. Vis dėlto visos šios nevirto realybe.
VU profesorius ekonomistas, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas R. Lazutka sako, kad progresiniai mokesčiai yra įprastas ir seniai patikrintas įrankis pajamų nelygybei mažinti.
„Lietuvoje [pajamų nelygybė] yra didelė, tai – viena iš esminių problemų, ir dabar jau mažai kas dėl to ima ginčytis. Pajamų nelygybės sumažinimui progresiniai mokesčiai yra geriausias instrumentas, labai tiesioginis“, – portalui LRT.lt teigė ekonomistas.
Jis sakė, kad šiuo metu neturi skaičiavimų, kokie galėtų būti progresinių mokesčių laipteliai Lietuvoje. Jo manymu, Latvija numatomam įsivesti aukščiausiam (31,4 proc.) tarifui kartelė (nuo 55 tūkst. eurų per metus) pakelta gana aukštai ir palies tik nedidelę dalį žmonių. Anot R. Lazutkos, tai rodo latvių atsargumą.
„Jeigu žiūrėtume į kitas šalis, įvairovė yra nemaža, laiptelių būna daug, bet viršutinis tarifas būna nuo vidutinių pajamų, pavyzdžiui, gali būti nuo 1,5 iki 3 vidutinių algų. Reikia visą sistemą žiūrėti, derinti su socialinio draudimo įmokomis, kitais mokesčiais, žiūrėti, kokios pajamos yra apmokestinamos. Kitose šalyse yra gana tipiška, kad bet kokios gyventojų pajamos sudedamos į vieną sumą ir tada skaičiuojami tie laipteliai, o pajamų šaltinis nėra svarbus“, – kalbėjo VU profesorius.
R. Lazutkos nuomone, dažnai akcentuojamas neapmokestinamas pajamų dydis problemos iš esmės nesprendžia. „NPD reiškia, kad sumokėtų mokesčių skirtumas yra tarp to, kuris uždirba, tarkime 400, 800 ar 1000 eurų, bet virš tos sumos, kuriai nebetaikomas NPD, ar žmogus uždirba 1500 eurų, ar 15000 eurų, jau NPD nebeveikia“, – primena R. Lazutka.
„Pajamų nelygybė yra problema ne tarp tų, kurie uždirba labai mažai ir vidutiniokų, o tarp tų, kurie yra vidutiniokai, ir uždirbančių labai daug. Jeigu skirstome gyventojus, didžiulė nelygybė yra tarp pirmo penktadalio tų, kurie uždirba daugiausiai, ir tarp antro penktadalio gyventojų. O tarp antro, trečio, ketvirto ir penkto penktadalių nelygybė nėra didelė“, – tęsė pašnekovas.
„Tai čia yra rezervas, kur reikia kreipti dėmesį. Jeigu mes žiūrime į skirtumą tarp skurdžiausių penktadalių, tarp jų nelygybė yra nedidelė, todėl neapmokestinamu minimumu sukuriame solidarumą tarp vargšų ir dar didesnių vargšų“, – portalui LRT.lt kalbėjo R. Lazutka.
Progresiniai gyventojų pajamų mokesčiai, be Lietuvos, nėra įvesti tik keturiose ES narėse – Bulgarijoje, Estijoje, Čekijoje ir Vengrijoje.
21 komentaras
Prancuzija su tuo iprastu ir seniai patikrintu budu po paskutinio prezidento Hollando reformu nuejo sunims seko pjauti. Jau kosti ir spjaudosi. Tas pat buvo su Svedija pries 30 metu. Visi tikrai turtingi zmones savo verslus iskele uzsienin, o progresiniai mokesciai liko smaugti visai neturtinga viduriniaja klase. Kuri pas mus ir taip vos gyva. Ka Lazutka laiko progresiniais mokesciais ir kam juos ketina taikyti? Sekti Latvijos pavyzdziu? Akivaizdu, kad Latvija imituoja progresinius mokescius - 3 procentu skirtumas nera progresija tikraja prasme. Ir tokiu valstybiu daug. Rimtas zingsnis butu diferencijuotai apmokestinti visas pajamas, o ne vargana samdomu darbuotoju uzdarbi. Ar dabar uzdirbantis 2000 eur iki mokesciu jau laikomas turtingu pakankamai, kad butu progresyviai apmokestintas? Juk tai vargsas, netgi jeigu gali sau leisti daugiau, negu gaunantis minimuma (ir tai ne visada, nes jeigu turi nedirbancia sutuoktine ir tris vaikus, o gaunantis minimuma yra vienas arba dviese abu gauna minimumus, tai kuris yra turtingesnis?). Popsinis bla bla bla. Lietuvoje yra mazytis sluoksnis turtingu zmoniu, kuriuos noretusi apmokestinti labiau. Tik vargu ar bus is ko imti, nes Numaviciaus pavyzdys rodo, kad turtingieji nesiruosia laukti apmokestinimu Lietuvoje. Ir ziurekime, kas yra turtingiausias Lietuvoje ir kiek yra turtingu. Turtingiausiuju dvidesimtukas prasideda nuo Samuolio su 120 mln eur. Olandijoje ar Svedijoje su tiek turto gal i tukstantuka ir patektu.. Progresiniai mokesciai skirti turtingoms valstybems su daug turtuoliu, ne ubagu.
joo,pritariu.Ir brangaus nekilnojamo turto apmokestinimas, man kvepia tik pretekstu vėliau įvesti VISUOTINĄ NT apmokestinimą.
Lietuviškame ES pakraštyje, prie šiek tiek didesnio nei MMA dydžio, mokesčiai socialiniam draudimui yra 440 litų.
Vakariniame ES pakraštyje, prie bemaž keturis kartus didesnio nei lietuviško MMA dydžio, mokesčiai socialiniam draudimui yra 225 litai.
(2015 lapkričio skaičiai)
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) yra neliečiamybė ir laikytinas kaip skurdo ribos dydis. Kodėl lietuviškame ES pakraštyje NPD=541 litas, o vakariniame ES pakraštyje NPD=4284 litai???
(2015 lapkričio skaičiai)
************************************************
Lietuviškame ES pakraštyje ir vakariniame ES pakraštyje maisto ir daiktų kainos panašios.
Išvada - paliekam viską, kaip yra ir toliau džiaugiamės "globalėjančia Lietuva" (t.y. kad vis daugiau lietuvių gyvena NE Lietuvoj)? O gal būtų kokių alternatyvių pasiūlymų?
Yra vienas - pasiųsti kremlinius šunims šėko pjauti. Jeigu Lietuva būtų įsivedusi progresinius mokesčius kartu su nacionaline valiuta, šiandienos Lietuvos ekonominės išklotinės atrodytų visiškai kitaip. 1992 - 1996 metasi socdemai skubiai pradėjo diegti įvairius skaitliukus, kurti butų ūkius ir taip toliau - susikūrė sau patikimą pajamų šaltinį. Iš kur jie gavo pinigų tokioms investicijoms? Kokias kriterijais vadovaujantis buvo nustatytos elektros, vandens ir šildymo kainos, iki šiol taip ir yra paslaptis. 1996 m., Seimo rinkimus laimėjus konservatoriams, socdemų apetitas buvo kiek apmažintas, tačiau 2000 - 2008 m. prasidėjo neregėtas mokesčių kilimas ir infliacija, tai ekonominiu požiūriu buvo kritiškas periodas, paskatinęs naujas emigracijos iš Lietuvos bangas. Šiandien taip pat nėra aišku, kokiomis proporcijomis nustatomos šilumos kainos - iš jų pirmiausia lobsta įvairiausios tarpinės firmos, firmelės ir firmukės. Galima prielaida, kad 1992 - 1996 per Lietuva nuvilnijusi bankrotų banga gali būti susijusi kaip tik su ivariausių skaitliukų ir tarpininkavimo firmų steigimu - pinigai buvo tiesiog pavogti; tačiau šią prielaidą dar reikia patikrinti. Kadangi tarpininkavimo grandžių, kurių verikla - energetinių resursų perpardavinėjimas ir tiekimas, niekas nekontroliuoja, todėl šiandien ir turime galimai neproporcingai dideles energetinių išteklių, elektros ir šalto vandens kainas. Atkreipkite dėmesį: LŽVS braižas yra lygiai tas pats - mokesčiai, mokesčiai ir dar kartą mokesčiai. Tačiau kaip įsitikinti, kad energetinių resursų mokesčiai yra adekvatūs jų savikainai ir jų techniniam tiekimo arsenalui bei aptarnavimo darbuotojų atlyginimams? Mano manymu, vyksta tikras atviras plėšimas, energetinių resursų kainos turi būti žymiai mažesnės, turint omeny, kad Lietuva turi palyginti didelius natūralius hidrologinius išteklius. Ar kada kas nors girdėjote, kad kuri nors politinė partija savo programoje ketintų revizuoti energetinių resursų aptarnavimą ir tiekimą? Todėl ir buvo sabotuotas ,,Hitachi'' atominės jėgainės projektas, nes naujoji atominė elektrinė įvairias neaiškios kilmės elektros tarpininkų firmukes būtų nušlavusi nuo žemės paviršiaus negrįžtamai. Tęsti?
O, taip - tęskite, tęskite. Kol kas išsiaiškinom, kad socialinės nelygybės, didžiulio atotrūkio tarp visuomenės sluoksnių priežastis - tai, kad atominės nepastatė. Ir, jei neklystu, libkonai turėtų viską išgelbėti, ne? Nes, nabagai, iki šiol vis neturėjo progų. ;)
komentatorius retoriškai klausia:" Tačiau kaip įsitikinti, kad energetinių resursų mokesčiai yra adekvatūs jų savikainai ir jų techniniam tiekimo arsenalui bei aptarnavimo darbuotojų atlyginimams..?".Atsakymas : sąžiningiems srities specialistams toks nustatymas yra vieni niekai.O ir nespecialistui aišku,kad daugiabučiai už naudojamą šilumą permoka mažiausiai dvigubai.Kaip tai paaiškinti? Ogi loginiu individualaus namo ir daugiabučio sąlyginio kv.m. apšildymo kainų palyginimu.Juk duomenų apie individualaus namo apšildymo kaštus interneto diskusijose daugiau nei reikia. Tuo remiantis belieka pradėt vertinimą sulyginant kad ir nuo liberalų labai pamėgto masto ekonomikos rodiklio - juk ir arkliui aišku,kad centralizuotai perkamas kuras tiesiog privalo būti daug pigesnis nei užperkant individuoaliam namui. Taupesnis daugiabutis yra ir pačia savo persidengiančių butų konstrukcija,leidžiančia žymiai taupesnį šildymą iš principo,lyginant su pačiais pačiais individualiais namais visomis plokštumomis atvirais žiemos speigui ,vėjams,darganai ,kas tiesiogiai didina apšildymo kaštus. Ta pačia logika remiantis kaip "ant delno" tampa aiški ir valdžios stumiama daugiabučių apklijavimo putplasčiu,įvardinant tai garsiu "renovacijos" brendu afera. Afera,nes daugiabučių gyventojus dėl minėtų priežasčių pradėt diskriminuot idijotiškomis "renovacijos" baudomis.
Kol kas dar nieko neišsiaiškinom, o kalbamės apie faktus ir prielaidas. Apie ,,Hitachi‘‘ projektą užsiminiau todėl, kad Lietuvai yra svarbu turėti savo energetinius resursus, apie elektros energijos svarbą daug aiškinti nereikia. Ir ne vien todėl, kad tai, be vietinių poreikių, kartu yra ir prekė, kurią visada galima gerai parduoti. Esmė – kad ji Lietuvai reikalinga beveik taip pat, kaip ir progresinė mokesčių sistema. Toks svarbus ūkio subjektas yra ne tik ekonomiškai būtinos energijos šaltinis bei daug grandininės reakcijos principu sukurtų darbo vietų, bet taip pat ir stambus mokesčių mokėtojas. Ir ne tiek svarbu, kas ją statys – TS-LKD ar kas nors kitas; esmė ta, kad ji Lietuvai yra būtina. Įdomu, kad konservatoriai daugiau anei žodžiu neužsimena apie ,,Hitachi projektą – ar tik čia nebus Eurosąjungos biurokratų direktyva apie tai nutilti? Be to, šitokio masto projektams nepakaktų pavienės grupuotės nuostatos, turi dirbti konsoliduotos valstybės pajėgos vyriausybiniu lygiu. Tačiau kol kas atidėkime šią temą – kai bus pateiktas moksline faktologija pagrįstas straipsnis apie branduolinę energetiką ir jos alternatyvas, tada bus galima padiskutuoti. Skurdą ir nelygybę lėmė ilgalaikė kadrų strategija, pagrįsta nepotizmu ir favoritizmu. Fiksuoto procento mokestinė sistema – taip pat. Buvo leidžiama formuotis tik keletui stambaus verslo piramidžių, tačiau buvo visiškai ignoruojamas smulkus ir vidutinis verslas provincijose. Iškart po Lietuvos Nepriklausimybės atkūrimo vykdyta žemės reforma irgi neatrodo labai sėkminga. Kaip pastebėjau, Vakaruose startiniam verslui yra labai palanki kreditavimo sistema, pirmus du metus taikomos įvairiausios mokestinės lengvatos, tačiau griežtai kontroliuojamas atlyginimų mokėjimas darbuotojams. Jei neklystu, Skandinavijoje, kuriant savo veslą, atsižvelgiama ir į geografines sąlygas - kaip toli nuo didmiesčių, kaip toli nuo pagrindinių transporto magistralių ir panašiai. Ir tokią praktiką reikėjo taikyti Lietuvoje iškart, kai tik, kaip jau sakiau, buvo įvesta nacionalinė valiuta. Todėl šiandien ir turime tokį atotrūkį tarp Vilniaus ir kitų miestų bei provincijos. Beje, ir Vilniuje bei Kaune socialiniai skirtumai yra akivaizdūs. Ir tai dar ne viskas, tik nedrįstu tęsti.
Nematau priežasčių nedrįsti.
apsimesti socdemais ir toliau varyti giminiu ir svogeriu politika - senas patikrintas budas visoje former USSR
Beje, to Hitachi projekto sužlugdymas - didele dalimi libkonų "nuopelnas". Kiek prisimenu, oficiali politika buvo "duskit, runkelei - valdže žino gereu! O valdže sako, kad če neabejotinas gėris - kas abejoja, tie rusū agentaj!" Kitaip tariant, gryna agresyvi propaganda, bet kokias diskusijas iškart "nugesinant" kaip "Kremleus ytakos agentū provokacijas". O "užviršavo" viską Čekuolis, akivaizdžiai nusišnekėdamas savo propagandinėje laidelėje. Geresnės atbaidymo politikos norėdamas nesugalvosi.
Gerb. Pikc, ačiū už paramą. Dėl ,,Hiatchi'' sutinku - be to, manua, kad tarptautinėje arenoje Lietuva pasirodė ne kaip. Dabar apie gamybinį sektorių Lietuvoje. Tai dar vienas neapdairus – arba, galbūt Lietuvos priešų pasufleruotas sprendimas – nepakankamai įvertinti Lietuvos gamybinio sektoriaus pajėgumą ir imtis greitos prekybos. Visų pirma, K.Prunskienės vyriausybė paskelbė Lietuvos nepriklausomybės moratoriumą – nereikia nė sakyti, koks tai buvo stiprus Lietuvos priešų smūgis, kurio pasekmes galima justi iki šiol. Lietuva labai susikompromitavo tarptautiniu lygiu, o patriotinės Lietuvos jėgos dar nebuvo pakankamai mobilizuotos ir patyrusios, kad įvertintų susidariusias grėsmes tiek politiniu požiūriu, tiek ir Lietuvos ekonomikai. Apskritai tuomet buvo tokie laikai – investicijos į Artimuosius Rytus, Afriką, Lotynų šalis – tokiame kontekste galbūt ir nebuvo lengva suprasti, kaip svarbu apsaugoti vietinius gamintojus ir vidaus vartojimo rinką. Tačiau investicijos į minėtus regionus -atskira, plati ir sudėtinga tema, apie tai - kitą kartą. Ir tik dabar pradedama palaipsniui atsigręžti į vietinius gamintojus – tai ne tik Lietuvoje. Kiekviena išsivysčiusi valstybė visada labai saugo savo vidaus vartojimo rinką ir savo gamintojus, ir čia geriausias pavyzdys yra Japonija – būtų įdomu pasidomėti, kokie pramonės gaminiai yra importuojami - jiegu išvis importuojami - į Japoniją. Logika paprasta: vietinai gamintojai aprūpina žmones darbu, kurie yra mokesčių mokėtojai, kaip ir juos darbu aprūpinantys gamybiniai subjektai. Vietiniai gaminiai užpildo vidaus vartojimo rinką, stabilizuodami vartojimą. Svarbu išlaikyti konkurencinę gaminių kokybę, o šiandinė praktika rodo, kad Lietuvos gamybinis sektorius, nors ir pavėluotai, tačiau palaipsniui atsigauna. Bet to negana: turi būti gaminama tokia produkcija, kuri yra paklausi ir konkurencinga ne tik vidaus vartojime, bet ir tarptautiniu lygiu. Čia toliaregiškiausiai pasielgė vokiečiai, kurių buitinė technika dominuoja beveik visose pasaulio rinkose – akivaizdu, kad šią rinkos dalį Vokietijos gamintojai tvirtai kontroliuoja beveik visoje Europoje. O kodėl gi patiems nesukurti tokių pramonės gaminių, kurie būtų paklausūs vidaus rinkoje? – lietuviai tikrai gali puikiai pagaminti ir šaldytuvą, ir televizorių, ir skalbimo mašiną. Dabartinėje situacijoje reikės gerai pasistengti, reikia suteikti galimybę dirbti geriausiems inžinieriams ir talentingiausiems dizaineriams - o tokių žmonių Lietuvoje tikrai yra. Lietuvos gamybiniam sektoriui pakenkė ir stambiųjų (Lietuvos mastu) prekybos konglomeratų veikla – čia taip pat daug klausimų, ar jie nebuvo papildomai proteguojami ir kokiu būdų į miesto pakraščius buvo iškeldintos autobusų stotys (Marijampolėje ir Alytuje), nugriauta mokykla (Marijampolėje, jos vietoje stovi ,,Maxima‘‘), o ,,Maximos‘‘ reklaminis šūkis buvo -,,Remiame švietimą‘‘. Kontrastinga, argi ne taip? Savaime aišku, pradėjo dominuoti įvežtinė produkcija – o vyriausybės turėjo visaip skatinti vietinius gamintojus; importas turėjo būti ribojamas protekciniais tarifais ir papildomu apmokestinimu. Štai dabar JAV pamažu susigrąžina kompanijas ir firmas į savo teritoriją, kad amerikiečiai vėl dirbtų – ir jie dirbs, užsidirbs pensijas: tai puikus pavyzdys, kuriuo nedelsiant turi pasekti Lietuva. Kiekvienas ūkio subjektas – gamybinio profilio firma taip pat – yra mokesčių mokėtojai; tai dar viena priežastis, kodėl progresinė mokesčių sistema yra būtina. Gali būti diferencijuota mokesčių sistema gamintojams ir prekybininkams, kurie prekiauja importine produkcija. Dar būtų galima parašyti apie tiesiog nuskalstamą aplaidumą dėl žemės ukio produkcijos – Lietuvos maisto gamybos sektorius iki šiol yra labai stiprus – ir dėl infrastruktūros: pastarojoje akivaizdus aplaidumas ir neitikėtinas ES lėšų (ne)valdymas yra sunkiai įsivaizduojamo masto. Nežinau, ar rašyti toliau, ar ne.
Kodėl ne? Aišku, rašykit. Įdomios mintys. Beje, turiu atsiprašyti - iš vieno tamstos komentaro (2017-07-22 01:00) susidariau klaidingą įspūdi ir parašiau gana sarkastišką komentarą. Pripažįstu, kad paskubėjau su išvadomis. :)
Gerb. Pikc, tai jau seniausiai pamiršau, tad pamirškite ir Jūs. Kažkada Bethovenas Rosiniui pareiškė, kad ,,rimtoji opera- ne italams’’, Volteras fortepijoną pavadino ,,puodmušių instrumentu’’, Žemė buvo plokščia ir apie ją sukosi Saulė – kam gi nepasitaiko?.. Dabar apie nesėkmingą žemės reformą. Prieš pradedant grąžinti žemę buvusiems savininkams, turėjo būti padaryti tikslūs geodeziniai išmatavimai ir numatyta pespektyva. Čia – ūkinės paskirties žemė, čia – miestų plėtrai, čia – Lietuvos armijai, čia – būsimoms magistralėms, geležinkeliams ir taip toliau. Pirma turėjo būti padarytas tikslus žemės su joje esančiu nekilnojamuoju turtu registras ir tik tada pradėtas grąžinimo procesas. Lengva suprasti, kad taip būtų buvė išvengta daugybės bylų dėl žemės nuosavybės ir jos panaudojimo valstybės reimėms. Ir po Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo iškart reikėjo pradėti ieškoti naujų rinkų mūsų žemės ukio produkcijai, kartu saugant ir maksimaliai išnaudojant jau esamas. Apie infrastruktūros plėtrą – štai Via Baltic air Rail Baltica statomos ir niekaip nepastatomos jau daug metų, o iš Lietuvos emigravo apie 800 000 žmonių – na argi tai nėra tikrai nusikalstamas aplaidumas ir visiškas valdžios nesugebėjimas dirbti? Pabandykime įsivaizduoti dirbant, sakykime, kad ir 20 000 kelininkų – aišku, kad su tokias darbo jėgos resursais ir pati moderniausia magistralė būtų pastatyta per du – tris metus. O kiek ES lėšų jau išnaudota? Ir kaip jos panaudotos? Pnaašu, kad Via Balticai imamos didelės ES lėšų išmokos, o darbai vykdomi tik dėl akių - reikalingas auditas, kuriame dalyvautų STT, FNTT ir Gen. prokuratūra. Jau 1991 – 1992 metais vairuotojai tiesai sakydavo, kad ,,čia verkiant reikia magistralės’’ – ir tai tiesa. Pagaliau kaip į mus žiūri lenkai ir kiti mūsų sąjungininkai, kai mato tokius nesugebėjimo dirbti pavyzdžius? Beje, vairuotojų pastebėjimas pasirodė teisinga įžvalga, todėl, pries pradedant vieną arba kitą projektą, būtų pravartu surengti apklausą – tačiau ji turi būti objektyvi, reikia stengtis vengti bet kokio išankstinio angažamento. Štai dabar dar vienas absurdas: diskutuojama, ar reikia Vilniui metro, ar nereikia. Iš šalies žiūrint, toks betikslis plepėjimas laba piktina, nes aiškiau nei aiškiai matyti, kad metro reikia ne tik Vilniui, bet ir Kaunui, o lengvasis antžeminis geležinkelis praverstų ir Klaipėdai – tam užtenka vien pažvelgti į žemėlapį ir į transporto kamščius Vilniuje ir Kaune. Jau senų seniausiai turėjo būti padaryti landšafto tyrimai ir turėjo būti parengta keletas projektų – štai ir galimybė kartu su profesionalais pasireikšti talentingam jaunimui. Delsti negalima, nes šiandienės infliacijos tempai tokie, kad darbų savikaina auga ne dienomis, o valandomis. O vykdant tokius darbus, ir žmonės turėtų ka dirbti bei užsidirbtų, ir būtų žmonėms patogu keliauti, miestai iškart pasidarytu patrauklesni investuotojams, pagaliau ir metro yra darbo vietos bei ūkio subjektas, t.y. – mokesčių mokėtojas. Kuomet po karų su persais Antikos Graikijoje, Atėnuose buvo numatyta statyti Partenoną, dalis miesto piliečių ir netgi Aeropago narių prieštaravo tokiam sumanymui motyvuodami tuo, kad vertėtų dar labiau sustiprinti Atėnų karinę parengtį. Periklis visiems prieštaraujantiems atsakė taip: ,,Miestas yra pakankamai aprūpintas karui reikalingais dalykais. Tad vykdykime darbus, kurie vykdomi piliečiams suteiks gerbūvį, o pabaigti - nemirtingą šlovę.’’
Ačiū už komentarą - atsiprašau, kad pavėluotai perskaičiau. Kad su žemės grąžinimu buvo visiškas "bardakas" - sutinku, bet dėl metro, turiu pripažinti, kad negaliu ginčytis, nes paprasčiausiai nelabai ką žinau šitoj srity. :)
Apie metro nelabai ir yra ką žinoti - tai nedidelis požeminis traukinys. Labai patogus dalykas dideliame mieste. Ir vėlgi panašiai - daug darbo vietų ir tuo pačiu mokesčių mokėtojas; turiu omeny metro valdantį juridinį subjektą.
O, ačiū, kad apšvietėte - išties nežinojau, kas yra metro. :D:D:D
O jei rimtai - norėjau pasakyti, kad nesijaučiu kompetentingas spręsti apie metro įrengimo tikslingumą ar prognozuoti jo rentabilumą.
Gerb. Pikc, atsiprašau, neabejoju, kad tai žinote, na tiesiog pasakiau be jokių užslėptų insinuacijų - gal būt nuovargis po darbo. Aš irgi nesijaučiu kompetentingas, tačiau man atrodo, kad metro statyba padėtų žmonėms užsidirbti, o pabaigtas metro pagerintų Vilniaus ir Kauno infrastruktūras - o tai iškart pliusas tiek patiems miestams, tiek ir visai valstybei. Neabejoju, kad tai būtų pastebėta ir gerai įvertinta tarptautiniu lygiu. O metro aprūpinti elektra kaip tik ir galėtu lietuviška atominė elektrinė - reikia turėti omeny, kad Lietuvos fizikai ir inžinieriai yra labai stiprūs, o kur dar talentingas jaunimas - darbai padėtų sulaikyti žmones nuo emigracijos. Be to, stambaus masto projektai visada veikia kaip visą valstybę vienijanti pozityvi idėja.
Taigi aš kaip bajerį priėmiau - viskas tvarkoj. :)
O rašydamas turėjau omenyje, kad negaliu spręsti, ar tas metro atsipirktų (o jei taip - per kiek laiko), nes jo įrengimo sąnaudos būtų didžiulės. Miglotai prisimenu, kad kažkur mačiau paskaičiavimus, nuo kokio populiacijos dydžio mieste jau apsimoka metro statyti - bet neprisimenu nei kur mačiau, nei kokie ten skaičiai buvo.
Sutinku, logiška. Alternatyva - lengvasis antžeminis geležinkelis, panašus į tramvajų, tik pastatytas ant estakadų.
Rašyti komentarą