Užsienio reikalų komitetas siūlo kompromisinį pasiūlymą dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose

Mindaugas Puidokas

Seimo Užsienio reikalų komitetas birželio 28 d. kaip papildomas komitetas posėdyje svarstė du Seimui pateiktus alternatyvius įstatymų projektus, numatančius asmens vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose pagrindinius reikalavimus.

Užsienio reikalų komitetas posėdyje išklausęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Teisingumo ministerijos, kaip Vyriausybės nuomonės rengėjos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir kitų posėdyje dalyvaujančių institucijų atstovų pozicijas, priėmė vieno iš klausimų kuratoriaus komiteto nario Mindaugo Puidoko pasiūlytą sprendimą sujungti iniciatorių pateiktus vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektus ir pateikti Seimui svarstyti patobulintą kompromisinį įstatymo projektą su Užsienio reikalų komiteto siūlymais.

Komitetas, septyniems nariams balsavus už kompromisinį sprendimą ir vienam susilaikius, išvadoje teikiamais siūlymais laikėsi 2014 m. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotų pagrindų, numatančių, kad įstatymų leidėjas, spręsdamas kaip piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias lietuvių kalbos specialistų, įskaitant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK), išvadas. VLKK savo paskutiniąją nuomonę dėl svarstomų įstatymų projektų pateikė 2017 m. gegužės 23 d.: bendras principas – Lietuvos piliečių vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus tris galimas išimtis – dėl su užsieniečiais susituokusių piliečių, perėmusių užsieniečio pavardę, dėl tokiose santuokose gimusių vaikų ir dėl Lietuvos Respublikos piliečiais tapusių užsieniečių vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose. Vadinasi, leidžiama šiems asmenims vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis su Q, W, X raidėmis. 

Komitetas pasiūlė patobulintą įstatymo projektą papildyti nauja dalimi ir joje numatyti galimybę Lietuvos Respublikos piliečiui kitų kalbų savo vardą ir pavardę jo prašymu papildomai įrašyti Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje lotyniško pagrindo rašmenimis, o tai reiškia – su visais diakritiniais ženklais. Asmuo kitų kalbų savo vardo ir pavardės rašybą turėtų pagrįsti dokumento šaltinio ar kito rašytinio šaltinio įrašais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Toks įrašas neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba ir tai nesukurtų antros tapatybės, kadangi, kaip pasisakė Konstitucinis Teismas, tik „asmens vardo ir pavardės įrašas valstybine kalba yra oficialus to asmens tapatybės patvirtinimas, sukeliantis atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime“.

Įstatymų projektus iki svarstymo Seimo posėdyje dar turės apsvarstyti pagrindinis komitetas.