Rimantas Jonas Dagys. Darbo kodekso pataisos – po dūmų uždanga?

Propatria.lt nuotr.

Girdint premjero ir kitų valdančiųjų kalbas apie naująjį Darbo kodeksą, galima susipainioti, kas vis dėlto vyksta.

Primenu, kad anksčiau Seimas atidėjo, daugelio vertinimu, darbuotojams nepalankaus dokumento įsigaliojimą iki šių metų liepos 1 dienos. Tačiau jeigu Seimas nebalsuos dėl tam tikrų pataisų, įsigalios nepataisytas Darbo kodeksas.

Seimas turės vertinti projektą, kuriame – Trišalės tarybos susitarimas dėl prezidentės ir Seimo narių pateiktų pasiūlymų. Apmaudžiausia, kad Trišalė taryba susitarė tik dėl mažesnės jų dalies. Gana keistai skamba raminimai, esą pasiūlymų svarstymas Trišalėje taryboje bus tęsiamas. Kas iš to?

Svarstyti galima nors ir visą kadenciją, bet juk tuo metu jau galios darbuotojams nepalankus įstatymas. Tik įsivaizduokime, kiek bus linkę leistis į kompromisus kai kurie darbdavių organizacijų atstovai, kai įsigalios jiems palankus Darbo kodeksas, jei net dabar, visuomenei stebint, kas vyksta, Trišalė taryba, pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko, „pritarė nedidelei daliai prezidentės veto iškeltų klausimų, nes kitiems nepritarė darbdaviai“.

Tai nesunku buvo prognozuoti, todėl valdantieji privalėjo apsvarstyti visus teiktus pasiūlymus ir tik tuomet daryti išvadas. Žinoma, jeigu nuoširdžiai norėjo pataisyti Darbo kodeksą.

Girdimos kai kurių politikų idėjos siekti alternatyvių (nenumatytų) geranoriškų susitarimų su darbdaviais yra fantastika dvelkiančios politinės deklaracijos. Ar turime bent vieną pavyzdį pasaulyje, kai darbdaviai savanoriškai susitelkė ir iš geros širdies labiau pakėlė atlyginimus?

Lietuvoje tokiems įpareigojantiems susitarimams nėra teisinio pagrindo. Galėtume rimčiau klausytis kalbų apie vadinamąjį profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimą dėl atlyginimų didinimo, jeigu jis turėtų įstatymo galią. Tačiau dabar tai neįmanoma, nes tokio mechanizmo nėra.

O sukti darbdavių atstovų teiginiai, neva „Darbo kodeksas įsigalioja ir galime tartis dėl atlyginimų“, tik iliustruoja, jog organizacijos nėra subrendusios geranoriškiems susitarimams, todėl tai tebūtų palinkėjimų vieni kitiems dalybos.

Grįžtant prie Trišalės tarybos svarstytų pasiūlymų, reikėtų pasakyti, kad jai pavyko susitarti dėl kai kurių pataisų, kurios pagerins įsigaliosiantį Darbo kodeksą. Vis dėlto Trišalėje taryboje rastas kompromisas tik dėl mažesnės dalies nuostatų.

Dauguma pasiūlymų dėl darbuotojams itin nepalankių nuostatų liko. Tai reiškia, kad jei Seimo nariai per balsavimus jų nepataisys, netrukus įsigalios darbuotojams nepalankus įstatymas. Ir čia kalbama ne apie detales, o apie esminius dalykus. Nenuostabu, kad Trišalėje taryboje būtent dėl jų ir nesusitarta.

Kas liks būsimame Darbo kodekse, jeigu jo nepataisys Seimo nariai? Pavyzdžiui, darbuotojai bus įpareigoti vengti interesų konflikto, o tai galbūt reikš jų teisės dirbti keliose vietose suvaržymą (pavyzdžiui, gydytojui dirbti keliose gydymo įstaigose, nes jos – konkurentės), kurio neketinama kompensuoti.

Kita nuostata skelbia, kad darbo sutartimi, kuria numatytas bent 2 vidutinių algų dydžio darbo užmokestis, bus galima nukrypti nuo Darbo kodekso ir kitų imperatyvių taisyklių (su išimtimis). Ši kartelė – per žema. Minėta nuostata turėtų būti taikoma tik itin gerai mokamiems darbuotojams, galintiems solidžiai sau atstovauti. Kodeksas taip pat suteiktų laisvę sudaryti terminuotas darbo sutartis dėl neterminuoto pobūdžio darbo, nors pagal jas dirbančių žmonių garantijos yra kur kas mažesnės.

Trišalė taryba nepasiekė susitarimo nei dėl laikinojo įdarbinimo įmonių licencijavimo, nei dėl apmokėjimo kaip už visą darbo laiką darbuotojams, dirbantiems trumpiau (pavyzdžiui, dėl kenksmingų sąlygų).

Nesusitarta ir dėl, sakyčiau, įžūlios nuostatos, kad darbdavys privalės išmokėti daugiausia 3 mėnesių algos dydžio netesybas, nors reali neatsiskaitymo su darbuotoju už atliktą darbą suma gali būti gerokai didesnė. Galiausiai nepajudintos nuostatos dėl darbdavio pareigų per streikus ir lokautus – dėl to darbdaviai galės imtis tokių priemonių kaip naujų darbuotojų įdarbinimas ir pan.

Akivaizdu, kad darbo sąlygų sritis taps minų lauku, jeigu minėtos nuostatos bus nepakeistos. Todėl visiškai nekukliai skamba premjero nuomonė, esą procesas Trišalėje taryboje įrodė, kad Vyriausybės padedami socialiniai partneriai sugebėjo rasti bendrus sprendimus. Juk didesnė dalis klausimų neišspręsta.

Taigi Trišalė taryba susitarė dėl kuklesnės dalies darbuotojų teises turėjusių pagerinti pasiūlymų. Negana to, aiškėja, jog Vyriausybė, nors ir buvo įpareigota Seimo, Trišalei tarybai perdavė svarstyti ne visus teiktus pasiūlymus. Galiausiai iki Seimo sesijos vidurio užvilkintos derybos gali lemti, kad Darbo kodeksas liepos 1 dieną įsigalios taip ir neištaisius esminių jo trūkumų. Vyriausybė savo darbą atliko atsainiai, daugelio pažadų neištesėjo, todėl vienintelė proga ką nors pakeisti liko Seime.