Eugenijus Stumbrys. Ar norėtume, kad Seimo nariais taptų Skwernelis, Qbilius ir Winqs?

Turbūt niekas nesiginčys, kad bet koks asmuo, mokantis lietuviškai skaityti, turėtų gebėti perskaityti Lietuvos Respublikos piliečio pase...

Turbūt niekas nesiginčys, kad bet koks asmuo, mokantis lietuviškai skaityti, turėtų gebėti perskaityti Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašytą pavardę. Pabrėžiu, kad ne kokiame nors Lietuvos įstaigos išduotame dokumente transkribuotą ar transliteruotą ne Lietuvos piliečio pavardę (jos gali ir nemokėti perskaityti), o Lietuvos Respublikos piliečio pase!

Iš tokio minimalaus noro kyla pareiga pradinukus supažindinti su lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis ir paaiškinti, kaip jos tariamos, netgi, tarkim, padarius išimtį, kad lietuvių kalbos abėcėlės raidės q, w ir x vartojamos tik pavardėms užrašyti.

Taigi ponai 70 Seimo narių, įregistravę Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo apibrėžiami atvejai, kada vardai ir pavardės gali būti rašomi naudojant lotyniškus rašmenis, įskaitant raides „q“, „w“ bei „x“, neapgaudinėkite savęs ir kalbininkų, lietuvių kalbos abėcėlę reikės papildyti ne tik trimis raidėmis, bet ir paaiškinti, kaip jos tariamos!

Žinant, kad lietuvių rašyba yra fonetinė arba paprasčiau tariant kiekvieną garsą atitinka raidė, mes per „nekaltą“ pavardžių rašymo galimybę dviem būdais kėsinamės į pačią kalbos sistemą. Sakysite, kad kelios pavardės nesugriaus sistemos. Galbūt, bet lietuvių kalba tuo ir ypatinga, kad aiškiai ištarus Lietuvos piliečio pavardę ar vardą nereikia prašyti pakartoti paraidžiui, kaip tai yra priimta, pavyzdžiui, angliškai kalbančiose šalyse. Dabar mes ta „nekalta“ įstatymo pataisa kėsinamės į kalbos sistemą.

Tarkime, kad 70 Seimo narių įregistruotas įstatymas priimtas ir įsigaliojęs. Tarkime, kad lietuvių kalbos specialistai yra nustatę ir išaiškinę, kad q reikia tarti kaip ku, w tariamas kaip v, o x – kaip ks (iš tikrųjų tarimas būtų žymiai komplikuotesnis ir painesnis, nes priklausytų nuo to, kokios raidės yra prieš ir po kiekvienu iš šių ženklų).

Tai kaip, priėmus pataisą, rašyti Kubiliaus pavardę – Kubilius ar Qbilius? Sakysite, kad aišku, jog Kubilius. O kaip tada Kubil? Jau nebeaišku – gal Kubil, o gal Qbil.

Tas pats ir su Akseliu – Akselis ar Axelis? Aišku, kad Akselis. O kaip su Aksel – Aksel ar Axel?

Peržiūrėjau dabartinių Seimo narių pavardžių sąrašą. Vien įvedus šias tris niekam nereikalingas q, w ir x raides mes 47 Seimo narių pavardes galėtume užrašyti dviem būdais, o vieno Seimo nario – net keturiais! Ar mes, Lietuvos piliečiai, norime tokio chaoso?

O gal mes taip siekiame būti šiuolaikiškais arba kaip dabar priimta sakyti – moderniais? Ir užrašant lietuvišką pavardę reikės prašyti tarti paraidžiui arba kaip dabar madinga – „spelinguoti“!

Ne veltui Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos būdu yra suteikiama asmenims, išlaikiusiems valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Tuo asmuo, siekiantis pilietybės, įrodo, kad jis bent minimaliai gali bendrauti valstybine kalba ir supranta bei įsipareigoja laikytis pagrindinio įstatymo nuostatų. Todėl visiškai nesuvokiama, kaip toks asmuo gali priešintis, kad pilietinės bendruomenės nariai galimai artimiau jo gimtajai kalbai tartų jo tapatybės atpažinimo ženklus – vardą ir pavardę. Nes priešingai, nei žiniasklaida yra sąmoningai ar tik iš neįsigilinimo suformavusi, kad piliečio vardas ir pavardė yra asmens nuosavybė, iš tikrųjų ji pirmiausiai yra asmens atpažinimo ženklas pilietinėje bendruomenėje. Jei vardas ir pavardė būtų asmens nuosavybė, tai jai galiotų ir kiti nematerialiajai nuosavybei būdingi požymiai, ko dabar nėra.

Pabaigai pabrėžiu, kad straipsnyje paminėtų pavardžių sutapimas su trijų Seimo narių pavardėmis yra atsitiktinis. Taip pat aš nemanau, kad lietuvių kalbos abėcėlę papildžius trimis raidėmis šie Seimo nariai skubės keisti savo pavardes, kurios būtų užrašytos panaudojant naujai įvestąsias raides.

Susiję

Politika 2458247755042462527
item