Lietuvos tėvų forumas. Lenkijos patirtis rodo abstrakčios smurto sampratos žalą
propatria.lt nuotrauka Kviečiame skaitytojus susipažinti su abstrakčios smurto sampratos ir lengvo vaiko paėmimo iš šeimos įteisinimo p...
https://www.propatria.lt/2017/01/lietuvos-tevu-forumas-lenkijos-patirtis.html
propatria.lt nuotrauka |
Kviečiame skaitytojus susipažinti su abstrakčios smurto sampratos ir lengvo vaiko paėmimo iš šeimos įteisinimo padarinius Lenkijoje apžvelgiančiu Lietuvos tėvų forumo raštu, adresuotu Lietuvos Respublikos Seimo nariams. Laiškas siųstas, reaguojant į D. Šakalienės ir M. Majausko siūlymus itin plačiai apibrėžti smurto prieš vaikus sampratą.
Lietuvos tėvų forumas, vykdydamas teisės aktų projektų stebėseną, šiuo raštu nori atkreipti LR Seimo narių dėmesį į tai, kad Lietuvoje reformuojama vaiko apsaugos sistema įgaus Skandinavijoje veikiančios tėvų kontrolės ir Didžiojoje Britanijoje vykdomo prievartinio įvaikinimo formą. Esame laisvos Lietuvos Respublikos piliečiai, ir bet kokius mėginimus abstrakčia smurto sąvoka teisiškai panaikinti tėvų nekaltumo prezumpciją, traktuoti vaikus kaip valstybės išteklius (kai tėvai tampa tik vaikų auginimo paslaugos teikėjais) su galimybe juos atiduoti prievartiniam įvaikinimui dėl nepriežiūros, vertiname kaip pavojingus nacionaliniam saugumui, kadangi tai yra šeimos, kaip valstybės pamato griovimas. Klausiame, ar tikrai esate pasirengę prisiimti atsakomybę už šią reformą? Ar kaip ir Didžiojoje Britanijoje ketinate įvesti draudimą kritikuoti sistemą, įteisinant įkalinimo bausmę tėvams ir žurnalistams, viešinantiems vaikų atėmimą po teismo sprendimo?
Raginame pasimokyti iš svetimų klaidų ir pateikiame kelis pavyzdžius Lenkijos praktikos:
1. Septyniolikmetis Sebastianas, sužinojęs, kad jis su trimis kitais vienišos mamos vaikais iš jos atimamas ir bus patalpintas vaikų namuose, bei pamatęs, kaip jo jauniausią, vos dvimetę sesutę išsiveža profesionali globėja, pasikorė. Socialiniams darbuotojams jis jau anksčiau sakė, kad sau ką nors pasidarys, jeigu bus atskirtas nuo savo šeimos. Vaikų motina - neturtinga ir ne krištolinės reputacijos, tačiau Lenkijos vaiko teisių ombudsmenas Marek Michalak įsitikinęs, kad socialiniai darbuotojai privalėjo dirbti su šeima, o ne lengva ranka atimti vaikus. Kad istorija galėjo baigtis kitaip, įrodo vėlesnis motinos gyvenimas, kai ji susigrąžino dukras. Tada į pagalbą atėjo vadinamoji šeimos asistentė. Mama sako, kad jeigu toks geras ir profesionalus žmogus būtų atsiradęs anksčiau, jos sūnus šiandien turbūt būtų gyvas.
2. Vroclave iš vienišos motinos buvo paimtos ir į vaikų namus patalpintos dvynukės, mat teismas nutarė, kad mama yra per stora pakankamai gerai prižiūrėti savo dukras. Jo neįtikino Vaiko teisių ombudsmeno argumentai, kad dvynukėms geriausia augti biologinėje šeimoje, o socialinių darbuotojų pareiga – padėti mamai, o ne atimti iš jos vaikus.
3. Neskurstanti ir išsilavinusi Bajkowskių šeima iš Krokuvos neteko dešimties ir trylikos metų sūnų po to, kai patys kreipėsi į Krokuvos psichoterapijos institutą konsultacijos dėl jų auklėjimo, mat berniukai nenorėjo eiti į mokyklą, nors mokėsi gerai.
Tėvai norėjo susitvarkyti su problemomis, lankėsi psichologinėse konsultacijose, tačiau neliko jomis patenkinti ir atsisakė. Tada prasidėjo jų pragaras – minėto instituto darbuotojai apskundė tėvus socialiniams darbuotojams. Vaikai buvo jėga paimti iš mokyklos, nors nenorėjo palikti savo šeimos ir priešinosi.
Teisme tėvai išgirdo, kad jie nepajėgs užtikrinti savo vaikams tinkamos emocinės raidos. Tik kilus dideliam triukšmui žiniasklaidoje ir visuomenėje, prasidėjus protestams visuomenėje vaikai Bajkowskiams buvo sugrąžinti.
4. Socialiniai darbuotojai nutarė, kad neįgali mama negalės rūpintis savo penkerių metų dukrele, todėl ją reikia atiduoti profesionaliems globėjams. Nors jauna moteris juda vežimėlyje, tačiau turi darbą, yra kompiuterinio dizaino specialistė. Taipogi turi butą, pati geba apsipirkti, susitvarko namus ir reikalus mieste. Lenkijos žmogaus teisių ombudsmenas Marek Michalak ir žmogaus teisių gynėjai sako, kad toks sprendimas pažeidžia neįgalių žmonių teises ir kad turi būti sukurta pagalbos jiems sistema, o ne atiminėjami vaikai. Įsikišus aukščiausios valdžios žmonėms, mergaitė buvo palikta pas mamą, tačiau patirto streso jai niekas nekompensuos.
5. Pora, auginusi keturis vaikus, kreipėsi socialinės pagalbos, ir tai jiems baigėsi vaikų atėmimu, nors šeimą lankę specialistai pripažino, kad ji tvarkinga, tik neturtinga. Tėvai aiškino, kad jiems trūko tik vežimėlio, visus kitus būtinus vaikams daiktus jie turėjo. Paimti vaikai buvo išskirti. Susitikimuose su tėvais buvo akivaizdu, kad jie kenčia ir ilgisi savo šeimos.
6. Trys broliukai paimti iš šeimos, būdami atitinkamai 7, 13 ir 14 metų. Teismo argumentai – vaikai nepaklusnūs mokykloje, kartais nelanko pamokų, vienas iš brolių prašė bendraklasių valgyti, motina nemoka savo įnašo tėvų komitetui, namuose nešvaru. Šeimą globojęs socialinis kuratorius su tokiu teismo sprendimu nesutiko, teigdamas, kad nors šeimoje yra problemų, ji su vaikais susitvarko, o iš jos atimti broliai veržiasi pas tėvus.
7. Teismas Lodzėje priėmė sprendimą paimti šešis vaikus iš vienišo tėvo. Vaikų motina šeimą paliko. Tačiau tėvas sako, kad vaikai jam svarbesni už gyvenimą, dirba dviejuose darbuose. Toks teismo sprendimas, papiktinęs vietos bendruomenę, vyro kaimynus, buvo sustabdytas tik įsikišus Teisingumo ministerijai, kuri pavadino tokį teismo sprendimą skandalingu.
Kas vyksta ir kodėl
Iš biologinės šeimos paimamų vaikų skaičius Lenkijoje pastaraisiais metais taip grėsmingai augo, kad buvo įkurtas Tėvų paramos fondas ir atidaryta speciali pagalbos nukentėjusioms šeimoms telefono linija. Fondas teikia tėvams juridinę, psichologinę pagalbą bei visą būtiną informaciją, padeda išvengti vaikų atėmimo arba kovoti dėl jų atsiėmimo.
Kodėl taip šoko vaikų atiminėjimo rodikliai? Fondo aktyvistė, šeimos psichoterapeutė Aleksandra Januszkiewicz sako, jog tai nulėmė ydingas smurto šeimoje įstatymas, kurio jau pats pavadinimas perša nuostatą, kad šeima yra smurto šaltinis.
Tuo tarpu smurtas, specialistės nuomone, yra ne šeimos, o visuomeninė problema. Nuo jo galime nukentėti kiekvienas iš mūsų įvairiose vietose – gatvėje, troleibuse, darbe ir pan.
Minimas įstatymas į savo lauką įtraukia daugybę žmonių – policininkų, mokytojų, medikų, socialinių darbuotojų, valdininkų, kurie įpareigoti pranešti apie kiekvieną signalą, nesvarbu – tikrą ar be jokio pagrindo. Kuomet vertinama ne kiekybė, o kokybė, tampa įprasta skųsti „dėl visa ko“.
Lenkijos vaiko teisių ombudsmenas Marek Michalak, skirtingai nuo mūsų Editos Žiobienės, yra ganėtinai kritiškas vaikų atiminėjimo iš tėvų klausimu. Jis teigia, kad šioje sferoje veikiantiems darbuotojams, įskaitant ir teisėjus, neretai trūksta reikiamų psichologijos, pedagogikos, medicinos bei socialinių žinių, kas ir nulemia situacijas, kuomet priiminėjami sprendimai, tolimi nuo vaiko gerovės.
Be to, labai trūksta ir pačių socialinių darbuotojų, šeimos kuratorių, apskritai – sustyguotos ir efektyvios pagalbos šeimai infrastruktūros. Einama lengviausiu keliu – atimti vaiką.
Apie įstatymus
Lenkijos Šeimos ir globos įstatymo (Kodeks rodzinny i opiekuńczy) 96 straipsnis po pataisų jau tik lakoniškai nustato, kad fizinės bausmės vaikams yra draudžiamos. Jokių „vaiko individualumo nepripažinimų“, jokių „pozityvios socializacijos trikdymų“, jokių „kito asmens nuolatinio nepakankamo pagrindinių vaiko fizinių, emocinių, socialinių poreikių tenkinimo ar netenkinimo, keliančio grėsmę vaiko sveikatai, raidai ir/ arba orumui“, jokių „kito asmens nuolatinių neigiamų nuostatų dėl vaiko“ ir kt., kurios kriminalizuoja tėvus, verčia šeimą vaikui pavojinga vieta bei atveria neribotas erdves socialinių tarnybų fantazijai.
Praėjusiais metais Lenkijos Šeimos ir globos kodeksas buvo pakoreguotas. Pataisomis uždrausta atimti vaikus iš tėvų dėl jų skurdo. Pradėjo veikti šeimos rėmimo programa „500+”, pagal kurią šeimoms, susilaukusioms antrojo vaiko, pradedama mokėti po pusę tūkstančio zlotų per mėnesį; vargingos šeimos tą sumą gauna jau ir už pirmąjį vaiką, o auginančioms neįgalius vaikus ji yra dviguba. Šeimoms, kurios kelia abejonių dėl gebėjimo teisingai naudoti pinigus, vaikų reikmėms išduodami atitinkamos vertės kuponai.
5 komentarai
Dėl sąmoningo ir akiplėšiško inicijavimo įteisinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio (apie šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą) pažeidimus - „mėginant abstrakčia smurto sąvoka teisiškai panaikinti tėvų nekaltumo prezumpciją ir vaikus traktuoti kaip valstybės išteklius (kai tėvai tampa tik vaikų auginimo paslaugos teikėjais) su galimybe juos atiduoti prievartiniam įvaikinimui dėl nepriežiūros“ ir tokiu įteisinimu sukelti grėsmę nacionaliniam saugumui, siūlau, Lietuvos Respublikos Seimo nariams: D. Šakalienei ir M. Majauskui pareikšti Lietuvoje gyvenančių šeimų nepasitikėjimą ir pareikalauti, šalinti juos iš Seimo narių.
Teisingai Tomas K. už tokius darbus juos vyt iš Seimo, kaip pavojingus, Valstybes egzistavimo principams.
Majauskas yra neadekvatus, vertinant šeimos situaciją. Nori, kad būtų taip, kaip Lenkijoje. Skaitant ima siaubas - atimti vaiką, kad mama per stora. Absurdas.
Visiškai pritariu Tomui.Tokie žmonės negali dirbti seime.Ir ar nevertėtų jais pasidomėti specialioms tarnyboms.
Iš visko matosi kad šį įstatymą priėmė neadekvatus, arba labai suinteresuoti, todėl jį reikia būtinai taisyti, gal ne visas Seimas yra išprotėjęs, laikas atsibusti iš beprotybės, atsiradusios po vadinamos ,,smurto prieš vaikus'', psichozes savokos.
Rašyti komentarą