Advento apmąstymai: III advento savaitės šeštadienis

Toliau skelbiame kun. Roberto Urbonavičiaus parengtą kasdienių adventinių apmąstymų ciklą. Tikimės, kad šie apmąstymai kiekvienam iš mūsų padės prasmingiau praleisti šį Viešpaties laukimo laiką ir dar džiugiau sutikti Jo Gimimo šventę.

Praeitos dienos apmąstymą rasite čia.

***

O Išmintie, 

išėjusi iš Aukščiausiojo lūpų,

 siekianti nuo vieno žemės krašto iki kito, 

veiksmingai visa valdanti; 

ateik ir išmokyk mus eiti suvokimo keliu. 

(antifona O Sapientia)

Liturginiai skaitiniai:

Pr 49, 2. 8–12 – Patriarcho Jokūbo pranašystė: iš Judo kils Karalių Karalius.

Mt 1, 1–17 – Kristaus kilmės knyga.

Antroji advento dalis – pasiruošimas Kristaus Užgimimo minėjimui

Paskutinės advento dienos (nuo gruodžio 17 iki gruodžio 23 d.) turi savitą ir ypač gražią bei turtingą liturginę praktiką – tai taip vadinamieji didieji „O“ priegiesmiai – tai yra Vakarinės liturginės valandos (Vesperae) Švč. Mergelės Marijos giesmės (Magnificat) antifonos. Kiekvieną vakarą ši antifona, visada prasidedanti kreipiniu „O“, šaukiasi ateinančio Viešpaties vis skirtingu titulu. Šios liturginės praktikos ištakos yra judėjų liturgijoje, kur į VIEŠPATĮ kasdien kreipiamasi 18 „O“ priegiesmių malda.  Krikščioniškoje liturgijoje šie priegiesmiai atsirado turbūt V–VI a., Romos liturgijoje. Juos mini penktasis Toledo susirinkimas (636 m.). Priegiesmiai buvo giedami per Apreiškimo Mergelei Marijai oktavą, kuri tuo metu buvo švenčiama 8 dienas prieš Kalėdas. Maždaug VIII a. jie pasiekė Milaną, vėliau Galiją. Nuo XI a. juos giedoti jau privaloma Magnificat metu.

Bažnyčios žodis:

Kitados prie Ievos prisiartino blogasis angelas, kad per ją žmogus, kurį Dievas buvo sukūręs, būtų atskirtas nuo Dievo; dabar gerasis angelas ateina pas Mariją, kad joje viengimis Dievas susivienytų su žmogiškąja prigimtimi. Atėjo pas Ievą velnias, kad nelabasis iš mūsų atimtų gyvenimą; ateina pas Mariją Gabrielius, kad praneštų apie žmonėms sugrąžinamą gyvenimą. Dėl pirmojo žmogaus kaltės pradėjo velnias viešpatauti žmogui, o per antrojo žmogaus malonę žmogus pradėjo velnią nugalėti. Jis buvo prieš pirmąjį pasipūtęs, o tapo antrojo belaisvis. Per aną Adomą jis mus laikė nelaisvėje, o per šį Adomą jis mus išlaisvintus prarado. Pirmasis Adomas mums nupelnė kaltę, o paskutinysis Adomas išliejo mums malonę. Anas, nulipdytas iš purvo, gimdė žemiškuosius, o šis, gimęs iš Šventosios Dvasios, mus padarė dangiškus. Per aną mes praradome pirmąją malonę, per šį atgavome ją daug gausesnę. Anas mums perteikė nuodėmės dėmę, su kuria gimstame pasmerkti amžinai kankynei; o šis mums priartino nuteisinimo malonę, kad atgimtume Karalystei. Per aną kūniškas gimimas padarė mus šio pasaulio vaikais, o per šį dvasinis gimimas mus padarė Dievo vaikais. Anas mus pajungė ydoms, o šis padarė, kad žydėtume dorybėmis. Anas Adomas per ydas mus panardino ten, kur pats pirmas nupuolė, o šis per dorybes mus iškelia ten, kur pats pirmas užkopė. Išties, anas Adomas pirmas nupuolė į pragarus, o šis – pirmas įžengė į dangų. Tačiau, o broliai, yra verta, jog Viešpaties gimimo dieną jūs iškilmingai išgirstumėte paminint ir Viešpaties prisikėlimo dieną. Nes Viengimis Dievas, kaip teikėsi mums gimti, taip teikėsi ir už mus numirti kūnu, teikėsi taip pat ir prisikelti. Ana jo gimimo diena yra mūsų aplankymo diena, o ši prisikėlimo – mūsų atpirkimo diena. Nes darbą malonės, kuria Viengimis Dievas mus išgelbėjo, jis pradėjo pradėtas įsčiose ir tą patį darbą užbaigė prikeltas iš kapo. Pradėtas įsčiose jis tapo mūsų mirties dalyviu, o prisikeldamas iš kapo jis mus padarė savo gyvenimo dalyviais.

Šv. Fulgencijus Ruspietis 

Melskimės

Prisimink mus, šventasis Juozapai, ir savo malda užtark pas savo globotinį Sūnų. Padaryk, kad mums maloninga būtų ir Švenčiausioji Mergelė, tavo Sužadėtinė, Motina tojo, kuris su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per nesibaigiančius amžių amžius. Amen.

Kalėdų novena – 2 diena

„Išėjau iš Aukščiausiojo burnos ir tarsi migla apdengiau žemę. Gyvenau dangaus aukštybėse, ir mano sostas buvo debesies stulpe.“ (Sir 24,3-4)

„Iš Išajo kelmo išaugs atžala, iš jo šaknies pražys pumpuras. Ant jo ilsėsis VIEŠPATIES dvasia: dvasia išminties ir įžvalgos, dvasia patarimo ir narsumo, dvasia pažinimo ir VIEŠPATIES baimės – jo džiugesys bus VIEŠPATIES baimė.“ (Iz 11, 2-3)

Meilusis Kūdikėli Jėzau, su savo Mergele Motina aplankęs Elzbietą, Tavo Pirmtaką Joną Krikštytoją pripildęs Šventąja Dvasia ir pašventinęs dar jo motinos įsčiose, pasigailėk mūsų!