Trys vyskupai viešai išreiškė paramą keturių kardinolų popiežiui įteiktam laiškui

Vyskupai A. Schneideris, J. Wrobelis ir J. Watroba

Jau trys vyskupai viešai išreiškė paramą prieš porą savaičių keturių kardinolų paviešintam laiškui popiežiui Pranciškui, kuriame popiežius prašomas atsakyti į 5 konkrečius klausimus, liečiančius apaštališkojo paraginimo Amoris Laetitia teiginius, susijusius su esminiais katalikų doktrinos klausimais.

Po laiško paviešinimo pirmasis viešą paramą jam išreiškė Liublino vyskupas Jozefas Wrobelis, pareiškęs, kad apaštališkasis paraginimas Amoris Laetitia yra „parašytas netinkamai“ ir todėl kardinolai gerai pasielgė, prašydami jame išsakytų teiginių patikslinimo.

Prie jo prisidėjo ir Kazachstano vyskupas Athanasiusas Schneideris, konstatavęs, jog kardinolai „tiesiog atliko savo esminę pareigą“, saugodami „apreiškimą, perduotą per apaštalus“, kad jis galėtų būti „interpretuojamas paklusniai“.

Galiausiai, savo paramą keturiems kardinolams išsakė ir Lenkijos vyskupų konferencijos tarybos šeimos reikalams prezidentas, vyskupas Janas Watroba. „Mane patį neramina daugybė panašių klausimų - kaip ir kitus vyskupus ir kunigus“, - vokiečių laikraščiui Die Tagespost teigė vyskupas.

Pasak jo, kardinolų laiškas popiežiui yra „atsidavimo ir rūpesčio teisingu Petro mokymu išraiška“. Jis apgailestavo dėl dviprasmybės, kurią sukėlė apaštališkasis paraginimas, ir teigė, kad renkasi aiškų popiežiaus Jono Pauliaus II mokymą.

„Labai blogai, kad neegzistuoja vieninga dokumento interpretacija ir aiški žinia, bei kad apskritai šiam dokumentui dar reikalingos papildomos interpretacijos. Asmeniškai aš - galbūt ir iš įpročio, bet taip pat ir įsitikinimo - renkuosi tokius dokumentus, kokius rašydavo Jonas Paulius II, kuriems papildomi komentarai ar interpretacijos dėl Petro mokymo nebuvo reikalingos“, - sakė jis.

Kardinolų laiške popiežiui užduodami 5 trumpi klausimai, reikalaujantys atsakymo „taip“ arba „ne“: 1) ar svetimautojai gali priimti šv. Komuniją; 2) ar egzistuoja absoliučios moralės normos, kurių turi būti laikomasi „be išimčių“; 3) ar nuolatinis svetimavimas (t.y. gyvenimas kartu kaip vyras ir žmona nesusituokus arba išsiskyrus ir sudarius civilinę sąjungą) yra „objektyvi sunkios nuolatinės nuodėmės būsena“; 4) ar savo esme blogas veiksmas gali būti paverstas „subjektyviai geru“, priklausomai nuo „aplinkybių ir intencijų“; 5) ar, remdamasis „sąžine“, žmogus gali elgtis priešingai žinomoms „absoliučioms moralės normoms, draudžiančioms savo esme blogus veiksmus“.

Iki šiol vyskupai visame pasaulyje skirtingai interpretavo klausimų keliančias Amoris Laetitia vietas, kai kurie iš jų net pradėjo skelbti eretiškus - katalikų doktrinai prieštaraujančius - teiginius.

Tai pirmasis toks atvejis per pastaruosius šimtmečius, kuomet popiežiui jo paties kardinolai oficialiai ir viešai užduoda klausimus, liečiančius svarbiausius katalikų doktrinos teiginius ir reikalaujančius tiesaus bei konkretaus atsakymo. Toks kreipimasis į popiežių vadinamas „dubia“ (lot. dubia - klausimai, abejonės).

Laišką pasirašė keturi kardinolai: Carlo Caffara, Raymondas Burke'as, Walteris Brandmulleris bei Joachimas Meisneris. Pirmiausia kardinolų grupė (teigiama, kad pirminėje grupėje jų buvo 6, bet viešintis panoro 4 kardinolai) laišką įteikė popiežiui asmeniškai ir įtraukė kard. Gerhardą Mullerį, Tikėjimo doktrinos kongregacijos vadovą, kaip liudininką. Popiežiui beveik du mėnesius nesutikus į laišką atsakyti, kardinolai nusprendė laišką paviešinti, kad visi katalikai galėtų su juo susipažinti.

Laiške pastebima po Amoris Laetitia pasirodymo tarp daugybės tikinčiųjų susidarusi „neaiškumo, sumišimo ir dezorientacijos būsena“. Kardinolai paaiškina, kad jie savo einamų pareigų yra įpareigoti su gilia pagarba Šventojo Tėvo institucijai kreiptis į popiežių Pranciškų, kad jis atsakytų į iškeltus klausimus ir prisimintų, kad kaip popiežius jis yra „pašauktas Prisikėlusiojo mokyti savo brolius tikėjime“ ir „išspręsti neaiškumus, skleidžiant aiškumą“.

Laiško autoriai teigia, kad kaip kardinolams jiems „patikėta užduotis padėti popiežiui rūpintis visuotine Bažnyčia“. Jie išreiškė viltį, kad tai nebus interpretuojama kaip „politikavimas Bažnyčioje“ bei nebus neteisingai apkaltinti „priešiškumu popiežiui ar gailestingumo trūkumu“. „Tai, ką mes padarėme ir vis dar darome, kyla iš gilios kolegialios meilės, vienijančios mus su popiežiumi, bei iš karšto susirūpinimo tikinčiųjų gerove“, - teigia kardinolai.

Dokumentas Šventajam Tėvui įteiktas praėjus dešimt dienų nuo pirmojo viešo įrodymo, kad popiežius pritaria atvirai eretiškai Amoris Laetitia interpretacijai, kuomet jis parašė laišką Buenos Airių vyskupams, kuriame išreiškia pritarimą kontroversiškai jų siūlomai interpretacijai.

Parengta pagal Lifesitenews.com informaciją