Kun. Brian Harrison. 6 priežastys, kodėl „interkomunija“ su liuteronais yra neįmanoma

Popiežiaus Pranciškaus ir Pasaulio liuteronų federacijos (kuriai priklausančios bažnyčios, beje, pripažįsta teisę į abortą ir tos pačios lyties „santuokas“) prezidento spalio 31 d. Lunde, Švedijoje, pasirašyta bendra deklaracija su pasiūlymu darbuotis, kad būtų galima kartu priimti eucharistinę Komuniją, kelia didžiulį nerimą. Turime prisiminti šiuos faktus:

1) Liuteronai netiki šv. Mišių auka (pats Liuteris ją nuolat tulžingai koneveikė kaip velnišką šlykštybę). Šį netikėjimą neklaidingai pasmerkė Tridento Susirinkimas (DS 1751-1759 = Dz 948-956). Jo sprendimą iškilmingai patvirtino pop. Paulius VI savo 1968 m. „Dievo tautos Credo“.

2) Taip pat liuteronai netiki duonos ir vyno perkeitimu į Kristaus Kūną ir Kraują. Šią jų klaidą neklaidingai pasmerkė Tridento Susirinkimas (DS 1652 = Dz 884). Minėtą tikėjimo tiesą iškilmingai patvirtino pop. Paulius VI savo 1965 m. enciklikoje „Mysterium Fidei“ ir 1968 m. „Credo“.

3) Jie tiki, kad Kristaus Kūnas ir Kraujas atsiranda duonoje ir vyne, tačiau mano, kad tokio pobūdžio buvimas, šiaip ar taip, liaujasi išdalijus Komuniją. Ši nuomonė pasmerkta Tridento Susirinkimo (DS 1654 = Dz 886) ir Pauliaus VI enciklikoje „Mysterium Fidei“ bei 1968 m. „Credo“.

4) Logiškai sekdami minėta nuomone, liuteronai nepritaria po Mišių likusių Ostijų saugojimui tabernakulyje. Pasmerkta Tridento Susirinkimo (DS 1657 = Dz 889) ir Pauliaus VI enciklikoje „Mysterium Fidei“ bei 1968 m. „Credo“.

5) Lygiai taip pat logiškai liuteronai nepripažįsta eucharistinės adoracijos ir eucharistinių procesijų. Pasmerkta Tridento Susirinkimo (DS 1656 = Dz 888) ir minėtuose Pauliaus VI dokumentuose.

Paskelbdamas mažiausiai penkias anatemas prieš liuteronų erezijas, susijusias su Eucharistija, Tridento Susirinkimas vis dėlto nepasmerkė interkomunijos su šiais atsiskyrusiais broliais. Tiesiog ši idėja atrodė tokia keista ir neįsivaizduojama, jog tuo metu nė viena pusė apie tai nepagalvojo ir juo labiau nesiūlė.

Vis dėlto bendrą eucharistinę Komuniją su liuteronais (ir kitais protestantais) griežtai draudžia dabartinis Kanonų teisės kodeksas. Aiškiai remdamasis Dievišku įstatymu, liepiančiu vertai priimti Kristaus Kūną (Kor 11, 27–30), 844.4 kanonas nustato, kad netgi mirties pavojuje šventosios Komunijos negalima duoti pakrikštytam nekatalikui, nebent jis „išreikštų katalikų tikėjimą šiuo Sakramentu“.

Todėl pop. Pranciškaus žodžiai ir veiksmai Švedijoje kelia labai rimtus klausimus. Man jie visiškai nesuprantami. Kaip galima Šventojo Tėvo neapkaltinti tikėjimo esmine katalikų liturgijos paslaptimi išdavimu?

www.fsspx.lt