Vytautas Sinica. Rinkėjo vadovo klausimu

Domanto Pipo nuotrauka Paskelbus Rinkėjo vadovą , netruko pasirodyti įvairios pastabos ir kritika. Į konceptualesnius klausimus savo pl...

Domanto Pipo nuotrauka
Paskelbus Rinkėjo vadovą, netruko pasirodyti įvairios pastabos ir kritika. Į konceptualesnius klausimus savo plačiai nuskambėjusiame interviu atsakė prof. Vytautas Radžvilas. Tačiau prasminga atsakyti ir į kitus į dažniausiai viešai ir tiesiogiai Vilniaus forumo nariams užduodamus klausimus ir kritiką. 

Pirma, kodėl rinkėjo vadovo išskirtuose kriterijuose taip mažai ekonomikos? 

Klausimas paprastai motyvuojamas tuo, kad žmonių gyvenime svarbiausia yra ekonomika, jie pagal tai balsuoja. Vilniaus forumo vertinimu, būtent tai ir yra problema. Vyrauja absoliučiai ekonominis mąstymas, valstybė suvokiama kaip darbo ir gėrybių rinka, partijos siūlo daugiausiai ekonominius pažadus, o rinkėjai renkasi pagal ekonomines nuostatas, dar tiksliau, pagal tai, ką iš partijų gaus kiekvienas rinkėjas asmeniškai. Rinkėjo vadovo tikslas yra išjudinti šias žalingas žaidimo taisykles ir paskatinti mąstyti politiškai ir valstybiškai. Tai yra, mąstyti apie valstybės ir tautos likimą, o ne vien savo materialinį gerbūvį. Mąstyti, kas yra valstybė, kas sudaro jos pagrindus, kas reikalinga jos išlikimui ir t.t. Galima sakyti, savo klausimais grįžome prie Konstitucijos svarbesniųjų nuostatų apmąstymo. 

Antra, kaip galima pasirinkus subjektyvius kriterijus, kurie daug kam yra iš pažiūros konservatyvūs, vertinti partijas iš vienos pažiūrų stovyklos? 

Galima, nes politinio vertinimo kriterijai visada yra neišvengiamai subjektyvūs. Ypač pozityvistiniuose politikos moksluose labai populiarus ir aktyviai ugdomas mąstymas, jog įmanomi kažkokie nešališki kriterijai, leidžiantys pažiūrėti į vertybinius klausimus objektyviai. Vilniaus forumo pozicija tokia, kad Rinkėjo vadovas yra nešališkas partijų atžvilgiu, bet ne vertybiškai neutralus. Klasikinės politinės teorijos aksioma, kad būtina angažuotis gėriui. Tad klausimas tik kokį atskaitos tašką pasirinksime, kaip suprasime gėrį. Vilniaus forumas atskaitos tašku pasirinko nacionalinės valstybės ir lietuvių tautos išlikimą ir tai deklaravo. Teigiama, kad tai objektyviai visiems piliečiams svarbūs, nes valstybės ateitį lemiantys klausimai. Akivaizdu, kad tai nebuvo konservatoriški kriterijai, nes konservatorių partija Rinkėjo vadove pasirodė tikrai prastai.

Trečia, kodėl partijos Rinkėjo vadove atrodo taip vienodai? 

Taip yra, nes jos yra vienodos, kai pasižiūri iš platesnės, konkrečiai, valstybės ir tautos subjektiškumo ir išlikimo siekio, perspektyvos. Lietuvos politiniam gyvenimui būdingas visų partijų sutarimas svarbiausias klausimais. Vien per pastarąją kadenciją matėte įvairiausius to pavyzdžius. Visuomenė pritarė referendumų rengimo supaprastinimui. Seimas tarė ne. Visuomenė nepritarė eurui. Seimas pritarė ir dar visi mokėjome virš 10 mln. eurų už jo reklamos kampaniją. Visai neseniai, visuomenė absoliučiai nepritarė darbo kodeksui. Seimas beveik vieningai jį priėmė. Pusė visuomenės nepritaria dvigubai pilietybei, bet kone visos partijos žada ją įteisinti. Visuomenė kategoriškai priešiška vienalytėms partnerystės, tačiau beveik visų partijų lyderiai rinkimuose žada įteisinti ir ją. Sąrašą būtų galima tęsti. Kaip priimami sprendimai, taip ir nutylimi esminiai klausimai. Puikus pavyzdys - visi svarsto kaip pakelti algas, bet visų partijų atsakymas – užsienio investicijos. Visi nutyli, kad pagal BVP vienam gyventojui esame ES vidutiniokai, o pagal atlyginimus – autsaideriai. Šis santykis - vadinamasis išnaudojimo koeficientas. Kad turime milžinišką nelygybę ir ją užtikrinančius ir įtvirtinančius regresinius mokesčius, nors 18 metų Lietuvą valdė socialdemokratai, tariami kairieji. Taigi, iš esmės nutylima, kad turime didelius vidinius resursus užtikrinti žmonėms geresnį gyvenimą, tačiau jų nenaudojame, kad nebūtų paliesti turtingiausios klasės interesai. Kai politologai ar programų autoriai kalba apie investicijų pritraukimą kaip tariamai objektyvų kriterijų, iš tiesų jie elementariai angažuojasi verslo interesams – esamoje mokesčių sistemoje tiesioginių investicijų skatinimas tikrai padidins BVP, bet dirbantieji iš to gaus mažiausiai, darbdaviai – daugiausiai. Lygiai kaip yra dabar, nes tokia gėrybių paskirstymo struktūra. Todėl kalba apie investicijas, tylint apie gėrybių perskirstymą, yra blefas ir partijos tą daro unisonu ir atrodo vienodai. 

Ketvirta, kodėl vadovo tokia radikali retorika: partijos vadinamos antivalstybinėmis, antitautinėmis, antikrikščioniškomis.

Retorika radikali, nes tiksli. Epitetas „antikrikščioniškas“ apskritai neturėtų nieko stebinti, nes kas neigia Bažnyčios mokymą arba krikščionybės viešąją prigimtį, tas ir antikrikščioniška. Daug partijų atvirai deklaruoja tokias nuostatas. Sudėtingiau su antivalstybiniu ir antitautiniu vertinimu. Tiek politikai, tiek mokslininkai gali veikti prieš valstybę ir tautą, jeigu jų veikla ardo šiuos darinius. Aksioma, kad valstybė stipri tiek, kiek piliečiai tiki jos idėja ir nori dėl jos aukotis. Taip pat akivaizdu, kad tauta gyva tiek, kiek piliečiai turi stiprią tautinę savimonę. Be jos nėra ir visuomenę laikančių klijų, politinės bendruomenės. Taigi tiek mokslininkai, kurių tyrimai siekia dekonstruoti valstybę ar tautą, tiek ir politikai, kurių siūlymai arba - lygiai blogai - neveikimas leidžia nykti būtinoms patriotinėms ir valstybinėms nuostatoms, yra antivalstybiniai. Kosmopolitinis pasaulio piliečių ugdymas yra antivalstybinis ugdymas. Tai ne kaltinimas ir ne juodinimas, tiesiog loginė išvada.

Penkta, kodėl Rinkėjo vadove neįvertintas Drąsos kelias, Puteikio ir Krivicko bei S. Buškevičiaus ir tautininkų koalicijos?

Tai parašyta leidinuko įvade. N. Puteikis parengė lozungų rinktinę, kurios neįmanoma analizuoti. Drąsos kelias yra mirusi partija ir kitaip mums įrodys tik rinkimų rezultatai. Tautininkų partija dalyvauja koalicijos sudėtyje ir nepateikė jokios rinkimų – pabrėžiu rinkimų – programos. Tai yra apmaudu, nes akivaizdu, kad šios partijos programa kitų partijų fone būtų gerai atrodžiusi pagal rinkėjo vadovo kriterijus. Deja, nebuvo ką vertinti. Negalėjome daryti išimtis, kai vertinome visų kitų partijų rinkimų programas. Juo labiau, kai tautininkai turi derinti nuostatas su „Jaunąja Lietuva“ ir kai kitų partijų programos yra daug geresnės nei jų rinkimų programos, ko tobulas pavyzdys yra TS-LKD.

Šešta, pasigirdo dvejopi kaltinimai, kad Rinkėjo vadovas agituoja už Lietuvos Liaudies partiją ir kad ją juodina. Kodėl?

Abiem atvejais tai netiesa. 
A) Lietuvos liaudies partija rinkėjo vadove atrodo neblogai, bet yra už raudonos linijos – nepalaiko Ukrainos ir narystės NATO. Negalime nieko patarti rinkėjui, kuriam tai priimtina. Bet tikime, kad absoliuti dauguma žmonių prorusiškos partijos niekada nepalaikys. Patys vadove nurodome, kad požiūris į NATO ir agresiją prieš Ukrainą yra pirminės svarbos klausimas. 
B) dėl tariamo šios partijos juodinimo, tai dažniausiai argumentuojama kaltinimu, kad Rinkėjo vadove pažymėjome, jog ši partija nekovoja prieš genderizmo ideologiją. Kodėl? Kadangi absoliučioje daugumoje partijų šiuo klausimu tvyro visiška sumaištis, tarpusavyje prieštarauja partijos, rinkimų programa, vadovo elgesys ir narių balsavimai (kas ypač akivaizdu TS-LKD atveju, taip pat matoma valstiečių, Lietuvos sąrašo ir kituose sąrašuose), pasirinkome partijas vertinti pagal reakciją į birželį vykusias LGBT eitynes. Tai savotiškas pirmasis frontas šiame kultūriniame kare - jei oponuoji eitynėms, oponuoji pačiai propagandai už naują šeimos ir žmogaus sampratą, o niekas negali paneigti, kad vyksta aktyvios pastangos pakeisti vyraujantį visuomenės mąstymą apie žmogaus ir šeimos sampratą. Taigi čia drąsos pritrūko absoliučiai visoms parlamentinėms partijoms, įskaitant ir visas, kurios neturėjo aiškios pozicijos savo programose. Dėl tokio vertinimo nukentėjo dvi partijos - Lietuvos liaudies partija ir LLRA, kas rodo, kad vertinimas pagal reakciją į birželio LGBT eitynes yra gana taiklus ir adekvatus rodiklis. Rinkėjo vadove taip pat yra ir platesnės partijų programų apžvalgos ir Lietuvos liaudies partijos apžvalgoje jų programinės nuostatos pacituotos ir įvertintos. 

Septinta, ar Rinkėjo vadovu skatinama nebalsuoti?

Ne. Rinkėjo vadovas neskatina jokio konkretaus pasirinkimo per rinkimus. Nei už ką balsuoti, nei ar balsuoti. Suprantama, kad dėl prastų partijų vertinimų daliai rinkėjų gali kilti nusivylimas ir nenoras balsuoti. Iš esmės kiekvienas perskaitęs rinkėjo vadovą renkasi tarp dviejų strategijų. Jeigu jis laiko, kad esama valstybės raidos kryptis yra iš esmės patenkinama ir reikalauja tik korekcijų, to logiška tikėtis iš rinkimų dalyvių, todėl jis turėtų eiti ir pasirinkti mažiausią blogybę. Jeigu jis laiko, kad valstybės raidos kryptis yra iš esmės pražūtinga pačiai valstybei ir tautai, jis neturi jokio pagrindo dalyvauti rinkimuose, nes nė viena partija - tai akivaizdu vadove - negali ir nesiekia šios krypties pakeisti ir nesiūlo valstybingumo ir tautos išsaugojimo vizijos. Kurią strategiją rinktis - priklauso nuo žmogaus pasirinkto valstybės būklės vertinimo.

Tačiau Vilniaus forumas šiuo klausimu abejingas. Mūsų tikslas - paskatinti kitokį, reiklesnį, griežtesnį, valstybiškesnį požiūrį į partijas ir jų programas, raginti reikalauti daugiau nei algų ir pensijų kėlimo pažadų. Akivaizdu, kad šių metų rinkimai negali atnešti jokių apčiuopiamų pokyčių šia kryptimi. Tačiau nuoseklus darbas gali sukurti rinkiminės kovos pokyčius ateityje. Politinės tautos ugdymas, o ne kurios partijos pergalė arba didesnis rinkėjų aktyvumas, yra Vilniaus forumo veiklos tikslas. 

Galiausiai, norime atsiprašyti ir atkreipti dėmesį, kad spausdintame Rinkėjo vadovo variante įsivėlė korektūros klaida – pažymėta, jog Liberalų sąjūdis nepalaiko Ukrainos ir Lietuvos narystės NATO. Savaime suprantama, kad tai klaidingas teiginys. Nors vadove Liberalų sąjūdis griežtai ir pagrįstai kritikuojamas, jų nuosekli parama Ukrainai yra turbūt vienintelis teigiamai įvertintas programos punktas.

Pranešimas Vilniaus forumo parengto Rinkėjo vadovo pristatyme Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, 2016 m. rugsėjo 29 dieną. 


Susiję

Vytautas Sinica 8870670927102246410

Rašyti komentarą

7 komentarai

Anonimiškas rašė...

teisingos mintys,o aš darsyk pakartosiu-gaila,kad Tautininkai su jaunalietuviais susijungė,manau galėjo sėkmingai kandidatuoti ir vieni

Anonimiškas rašė...

Nesutinku. Balsuosiu ne todėl , kad dab. politikos kryptis patenkinama o todėl ,kad nebalsuojant ji bus dar blogiau negu dabar..

Nežinomas rašė...

kad nebalsuojant ji bus dar blogiau negu dabar..

Jei nebalsuotų didesnė dalis rinkėjų (ar sugadintų biuletenius), kaip tai įtakotų politinės krypties pablogėjimą???

Anonimiškas rašė...

Teisingas logiškas straipsnis, visada kritika reikalinga, nes neklystančių paprasčiausiai nėra, visada galima rast kažką naudingą kažko nenaudingo, tai padaryti lengviau, kada yra du oponentai, kada jų daugiau viskas komplikuojasi, analogija yra su rinkimais.

Anonimiškas rašė...

O kodėl Jūs neuždavėt tų klausimų tiesiogiai partijoms? Manau, kad daug naudingiau turėti argumentuotas partijų pozicijas ir palikti pačiam rinkėjui pasverti argumentus, nei apsimesti partijos atstovu ir pateikti subvektyvų „TAIP“ arba „NE“.

Pikc rašė...

Keistas kaltinimas, atsižvelgiant į tai, kad partijų įvertinimai paremti būtent jų programų (kurios ir turėtų būti ta "argumentuota pozicija") analize.

Anonimiškas rašė...

Manau, buvo bandymas pasufldfuoti liberalams, kas galegu juos isgelbeti - atpirkti visas ju nedorybes. Deja, deja - liberalai tikisi prastumti masems iliuzija, kad pacia didziausia ju nedorybe visi laikytu uz dorybe...

item