Mirė signataras Kazimieras Uoka

Liepos 16 d. mirė Kovo 11-osios Akto signataras, žinomas Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Tautininkų sąjungos narys Kazimieras Uoka.

K. Uoka gimė 1951 m. kovo 4 d. Kaune. 1969 m. baigė Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą. 1969–1971 m. tarnavo sovietinėje armijoje. 1976 m. baigė Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Istorijos fakultetą. Dirbti mokytoju neleido tuometinė valdžia dėl pogrindinės veiklos, todėl 1971–1988 m. dirbo Kauno statybos treste ekskavatorininku, buldozerininku, kūrė nepriklausomas profesines sąjungas.

Nuo 1988 m. birželio mėn. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, LPS Kauno tarybos narys, LPS Seimo narys, 1989–1991 m. LPS atsakingasis sekretorius.

K. Uoka 1988 m. įkūrė Lietuvos darbininkų sąjungą (LDS) ir iki 1991 m. sausio 12 d. buvo jos pirmininkas. 1989 m. balandžio mėn. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atkūrimo iniciatyvinės grupės, nuo 1989 m. rugpjūčio mėn. organizacinio komiteto narys, 1989–1990 m. LSDP tarybos narys. 1989–1990 m. LDS pirmininkas. Nuo 1989 m. Lietuvos žaliųjų judėjimo narys. 2001 m. Nacionaldemokratų partijos narys, 2001–2002 m. partijos pirmininkas. 2004–2008 m. Lietuvių tautininkų sąjungos narys, valdybos narys. 2005 m. Doros ir Tautos sąjungos narys. 2006 m. įkūrė ir dalyvauja Piliečių sąšaukoje, kovojančioje su homoseksualų kultūros platinimu Lietuvoje. 2008–2010 m. TS-LKD Tautininkų frakcijos narys. 2011 m., atkūrus Tautininkų sąjungą, tapo jos nariu ir vicepirmininku.

1989 m. SSRS AT deputatas, 1990–1992 m. Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. 1990 m. birželio mėn. – 1992 m. lapkričio mėn. pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos valstybės kontrolierius. 1992–1996 m. ir 2008–2012 m.  kadencijų Seimo narys.

1992 m. apdovanotas JAV profesinių sąjungų AFL-CIO premija, yra šios organizacijos garbės narys. 2000 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Dėl K. Uokos mirties užuojautas pareiškė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius  ir Tautininkų sąjungos pirmininkas, signataras Audrius Rudys.

„Amžinybėn iškeliavo šviesus, sąžiningas, Lietuvai atsidavęs žmogus. Signataras K. Uoka visą gyvenimą išliko ištikimas kovotojas už tiesą ir tautines vertybes. Dora ir tauta buvo svarbiausi jo veiklos prasmės orientyrai, tai jis brangino ir saugojo, negailėdamas nei laiko, nei jėgų“, – sakoma Seimo pirmininkės užuojautoje ir linkima stiprybės bei  paguodos velionio artimiesiems ir visiems jį pažinojusiems.

A. Butkevičiaus užuojautoje rašoma: „Netekome žmogaus, galvojusio apie Lietuvą ir dirbusio jos labui, Kovo 11-osios akto signataro, Seimo nario. Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, visiems, pažinojusiems velionį. Linkiu stiprybės šią netekties sunkią valandą“.

Tautininkų Sąjungos pirmininkas A. Rudys apie savo bendražygį sakė: „Kazimieras buvo tikras tautininkas. Tautos stiprybė ir gerovė buvo neabejotinas jo gyvenimo ir politinės veiklos prioritetas. Net jau sunkiai sirgdamas jis bandė įkvėpti savo bendražygius Tautininkų sąjungoje naujiems darbams ir naujiems žygiams. Jo pasiūlymai dėl Tautininkų sąjungos veiklos yra mūsų darbotvarkėje ir mes pasistengsime juos iki galo įgyvendinti. Tai ką Kazimieras įnešė į mūsų pastangas sutvirtinti Lietuvių tautą ir Lietuvos valstybę neprapuls. Šią sunkią netekties valandą reiškiu gilią užuojautą Kazimero artimiesiems, bendražygiams ir visiems kurie jį pažinojo“.

Signataras, Tautininkų sąjungos narys Leonas Milčius apie savo bendražygį sakė:

„Kazimieras buvo bendražygis, kuriuo galėjai ne tik pasitikėti, bet ir atsiremti, pasitikrinti savo moralines, idėjines vertybes, ypač tautiškas. Juk 1992-1996 metų Seime jis buvo Lietuvių Tautininkų Sąjungos frakcijos narys. Dažnai tekdavo iš Vilniaus į Kauną ir atgal važiuoti kartu. Jis vis man sakydavo: “Leonai, tik neskubėk važiuoti, nemažink Lietuvos, pasižiūrėk, kokia ji graži”. Kartu sodinom ąžuolus Dūkšte, Ožkabaliuose, Žalgirio Pergalės parke prie Cinkiškių. Rytoj ten teks būti, tada jau tik vienas galėsiu pastovėti prie kartu pasodintų ąžuolų. Ateityje Signatarų klubas jo atminimui išleis knygą, bet į jokia knygą nesutalpinti tos meilės ir ištikimybės, kurią jis skyrė Lietuvai, jos laisvei. Jis neišėjo, jis lieka artimųjų ir bendražygių atmintyje, širdyse. Jis lieka Lietuvoje, jos gražiausiuose istorijos puslapiuose“.