V. Valiušaičio paskaita „Lietuva ir „mūsiškiai“ per Holokaustą: kas lėmė 1940-1941 m. katastrofą?“ (audio)
Neseniai pasirodžiusi Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ iš naujo atgaivino diskusijas apie lietuvių tautos vaidmenį Holokauste ir kolekt...
https://www.propatria.lt/2016/03/v-valiusaicio-paskaita-lietuva-ir.html
Neseniai pasirodžiusi Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ iš naujo atgaivino diskusijas apie lietuvių tautos vaidmenį Holokauste ir kolektyvinę atsakomybę už žydų tautybės bendrapiliečių žudynes. Knyga ne tik iškėlė daug klausimų, bet ir susilaukė daug kritikos, kurią neretai mėginta nurašyti kaip savo praeities nepripažįstančios visuomenės gynybinę reakciją. Į pastaraisiais metais viešojoje erdvėje keltus, o minimos knygos tik atgaivintus klausimus iki šiol trūksta suprantamų ir nuoseklių atsakymų.
- Kokia nacių okupacijos metais buvo lietuvių laikysena žydų tautybės bendrapiliečių atžvilgiu?
- Kas ją lėmė?
- Kas ir kaip prisidėjo prie Holokausto Lietuvoje?
- Ką darė ir ką galėjo padaryti J. Brazaičio vadovaujama Laikinoji vyriausybė?
- Kokios buvo 1940-1941 m. katastrofos priežastys?
- Kas tie „mūsiškiai“?
- Ar lietuvių tauta iš tiesų baidosi jai kaip politinei bendruomenei pelnytai metamo kaltės šešėlio?
Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškojome kartu su žurnalistu, filologu, Adolfo Damušio demokratijos studijų centro direktoriumi ir knygos „Kalbėkime patys, girdėkime kitus. Tragiškieji istorijos 1940-1941 metai“ autoriumi Vidmantu Valiušaičiu.
Kviečiame pasiklausyti paskaitos garso įrašo:
4 komentarai
Holokaustas berods reiškia deginamąją auką. O kas čia ką degino?!
Tikriausia prasme holokaustą patyrė Drezdenas (didesnių žudynių per tokį trumpą laiką pasaulyje nebuvo), kiti vokiečių miestai užmėtyti tonomis padegamųjų bombų
http://www.rense.com/general19/flame.htm
Taip pat Hirošima ir Nagasakis - du krikščioniški miestai. Argi tai tik šiaip sau?
Tas žodis daugiau reiškia "visko sudeginimą". Ir ne, jis nėra tinkamas. :)
P.S. Japonų miestus vadinti "krikščioniškais" - įdomus variantas. :)
Beje, Tokijo bombardavimas civilių aukomis "perspjauna" visus kitus "terror bombing'us" - padegamosios bombos, numestos ant gyvenamųjų kvartalų, pastatytų iš medžio ir popieriaus, yra LABAI veiksmingos.
Miestas, kuriame tuo metu gyveno (ir, numetus atominę bombą, žuvo) daugiausia krikščionių, buvo Nagasakis. Hirošima tikrai nebuvo krikščioniškas miestas, ir dar klausimas, ar Nagasakyje tuo metu gyventojų dauguma irgi buvo krikščionys. Bet kad Nagasakyje žuvo labai daug Japonijos krikščionių, tai - tikras faktas.
Vadinti tiesiog krikščioniškais gal ir perspausta, bet abiejuose miestuose buvo dižiausios krikščioniškos (katalikų) bendruomenės Japonijoje.
O Nagasakyje atominė bomba sprogo praktiškai virš katedros - didžiausios katalikiškos šventovės Rytų pasaulyje.
http://www.aasc.ucla.edu/cab/200708160003.html
Bombikė (ar bent lėktuvas) buvo papuošta tokia pačia penkiakampe kaip ir dabartinė ES vėliava, taip pat ir ant kas antro (ypač vaikų) rūbo šitą ženkliuką rasi...
Rašyti komentarą