Išrinkta vieta dr. Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje

Šiandien sostinės Taryba galutinai nusprendė – paminklas Dr. Jonui Basanavičiui Vilniuje turi būti pastatytas naujai formuojamoje aikštė...


Šiandien sostinės Taryba galutinai nusprendė – paminklas Dr. Jonui Basanavičiui Vilniuje turi būti pastatytas naujai formuojamoje aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos.

„Šiandien užbaigėme dešimtmečius trukusias diskusijas – šalies sostinėje susitarta dėl tinkamiausios  vietos paminklui vienam iškiliausių Lietuvos veikėjų.  Simboliška, kad miesto Taryba priėmė sprendimą šiemet, kai sukanka 165–eri metai nuo Dr. J. Basanavičiaus gimimo.  Tikiu, kad estetiškai sutvarkyta nauja miesto aikštė su tautos patriarcho paminklu pačioje Senamiesčio širdyje bus labai mėgstama ir lankoma tiek vilniečių, tiek miesto svečių“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Mero R. Šimašiaus pavedimu savivaldybėje buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė Tarybai argumentuotus pasiūlymus dėl tinkamiausios paminklui vietos parinkimo ir darbų grafiko sudarymo. Atsižvelgusi į diskusijose dalyvavusių vilniečių, Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos dailininkų sąjungos atstovų argumentus, darbo grupė pasiūlė paminklą Dr. Jonui Basanavičiui statyti istorinėje Vilniaus dalyje, senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, –  nes ši miesto erdvė tiek istoriniu, kultūriniu, tiek ir urbanistiniu, architektūriniu požiūriu yra glaudžiausiai susijusi su visuomenine ir politine Jono Basanavičiaus veikla.  

Paminklas stovės ypatingos svarbos istorinėje Vilniaus erdvėje, priešais buvusius Miesto salės rūmus, kuriuose 1905 metų gruodžio 4-5 dienomis posėdžiavo Didysis Vilniaus seimas. Būtent Jonas Basanavičius buvo Lietuvių suvažiavimo Vilniuje idėjos autorius, šio suvažiavimo pagrindinis organizatorius. Didysis Vilniaus seimas, deklaravęs politinės lietuvių tautos tęstinumą, davė pradžią moderniai Lietuvos valstybei ir šiuolaikiniam mūsų parlamentarizmui.

Tai ypatingai reikšminga senamiesčio gatvių sankirtos vieta, esanti šalia sakralios erdvės – Aušros vartų. Šią vietą supa Šv. Teresės, Šv. Kazimiero, Visų Šventųjų bažnyčios, Bazilijonų vartai. Daugumos architektų nuomone, ši erdvė yra optimalių parametrų paminklui statyti, o Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro siūlytas K. Sirvydo skveras akivaizdžiai stokoja urbanistinio ir architektūrinio pagrindimo. 

Susipažinusi su darbo grupės išvadomis, Taryba šiandien priėmė galutinį sprendimą ir  paskyrė vietą dr. Jono Basanavičiaus paminklui pastatyti priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros Vartų gatvėje. Po šio sprendimo bus skelbiamas atviras konkursas ir sutelktos geriausios skulptorių ir architektų pajėgos paminklo architektūriniams ir skulptūriniams sprendiniams kurti.

Susiję

Jonathon van Maren. Pornografija ir gėjų paradai

Kai tenka keliauti skaitant paskaitas, žmonės vis manęs klausia: Kaip padėtis tapo tokia bloga? Kaip mūsų visuomenė per tokį trumpą laiką galėjo tiesiog išmesti lauk mūsų judėjiškas-krikščioniškas...

Vincentas Vobolevičius. Raktas į valstybės saugumą

Pastarųjų metų neramumai Lietuvos pašonėje – nuo Rusijos agresijos iki Šengeno erdvės atrofijos – į politikų darbotvarkės viršų iškėlė valstybės saugumo klausimus. Kol kas šie klausimai sprendžiam...

Seimas svarsto pataisas, kurios girtaujantiems naikintų socialines pašalpas

Seimas pradeda svarstyti įstatymų pataisas, kuriomis girtaujantiems asmenims nebūtų skiriamos piniginės socialinės paramos ir nedarbo išmokos. Tuo siekiama, kad valstybės paramą gaunantys žmonės n...

Rašyti komentarą

1 komentaras

žara rašė...

Mano galva tokiam veikėjui reiktų platesnės erdvės. P. Cvirka, pavyzdžiui, galėtų vietą užleisti.

NAUJAUSI

NAUJAUSI

V. Sinica siūlo Birželio sukilimo deklaraciją pripažinti Lietuvos valstybės teisės aktu

Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica penktadienį užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma 1941 metų birželio 23 dieną Kaune per radiją perskaitytą pareiškimą „Lietuvo...

Nacionalinis susivienijimas. Dėl 1941 m. Birželio sukilimo įprasminimo

1941 m. Birželio sukilimas – tai lietuvių ginkluotas pasipriešinimas Sovietų Sąjungos okupacijai, prasidėjęs Vokietijai užpuolus SSRS. Sukilimą organizavo Lietuvių aktyvistų frontas, siekęs atkurti ne...

Vidmantas Valiušaitis. Kieno įgaliotas buvo Tautos sukilimas?

Šiandien kai kas klausia, įskaitant ir išeivijos liberalus, kieno įgalioti ir "kokia politine logika" sukilėliai 1941 metais drįso skelbti atstatantys paneigtą valstybingumą ir atkuriantys Lietuvos ne...

Dr. Asta Katutė. Antisovietinė rezistencija: nuo pogrindžio užuomazgų iki 1941 m. Birželio sukilimo

 „1941 m. sukilime ne pavieniai vadai yra gerbtini, o visa tauta, pogrindyje slaptai susiorganizavusi ir sukilusi prieš pavergėjus, prieš Maskvą ir prieš Hitlerį“, –  Pilypas Žukauskas-Narut...

Pusšimtis parlamentarų: partnerystės klausimą turi spręsti Seimas, o ne teismai

Ketvirtadienį Seime vykusioje Seimo narių Ligitos Girskienės, Vytauto Sinicos ir Kazio Starkevičiaus spaudos konferencijoje „Kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą dėl partnerystės?“ buvo kalb...

item