Santa Kančytė. Dirbtinio apvaisinimo įstatymas: vaikas teisės augti stabilioje šeimoje nebeturės

Birželio 26 d. Vyriausybė nutarė pritarti Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomiems Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto taisymams. ...


Birželio 26 d. Vyriausybė nutarė pritarti Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomiems Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto taisymams. Rimantės Šalaševičiūtės vadovaujamos ministerijos pateiktose pastabose nuskamba siūlymai iš valstybės biudžeto finansuoti dirbtinio apvaisinimo procedūrą ne tik santuokoje gyvenančioms poroms, neriboti vieno apvaisinimo metu sukuriamų embrionų skaičiaus ir leisti juos šaldyti bei pašalinti iš įstatymo projekto embrionų redukcijos draudimą, nes šis esąs diskriminacinis.

Pagal esamą projektą valstybė finansuotų dirbtinio apvaisinimo procedūrą tik santuokoje ar teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotoje partnerystėje gyvenančioms moterims. Tačiau SAM atkreipia dėmesį, jog šiuo metu partnerystės įstatymas dar nėra priimtas, todėl tokia nuostata esą diskriminuotų nesusituokusias poras, t. y. sugyventinius. Iš tiesų keičiant įstatymą SAM nurodyta kryptimi vaikų gimdymas ir auginimas taptų ne natūralia šeimos santykių pasekme, o verčiau niekur neegzistuojančios teisės į vaiką užtikrinimu. Nuostata iš biudžeto finansuoti tik tas apvaisinimo procedūras, po kurių gimęs vaikas augtų viešą įsipareigojimą vienas kitam išreiškusių vyro ir moters šeimoje, anot SAM, esanti diskriminacinė, nes kaipgi su tomis šeimomis, kurios tokio įsipareigojimo nėra išreiškę? Bet vadovaujantis tokia teisės turėti vaiką (o ne teisės vaikui augti stabilioje aplinkoje bei turėti mamą ir tėtį) logika, finansuoti tik skirtingų lyčių sugyventinių poras irgi yra diskriminacija. Arba – kodėl valstybė neturėtų finansuoti vienišų nevaisingų moterų noro turėti vaikų? Juk taip būtų diskriminuojamos vienišos būsimos mamos. Iš esmės tokie SAM siūlymai labiausiai naudingi dirbtinio apvaisinimo verslams, kurie iš valstybės biudžeto semtųsi tuo didesnes lėšas, kuo platesniam žmonių ratui būtų pripažinta tariama teisė į vaiką.

Esą susirūpinimas moters sveikata paskatino įtraukti nuostatą neriboti vienos apvaisinimo procedūros metu sukuriamų embrionų skaičiaus bei leisti juos šaldyti. Iki šiol įstatymo projektas numatė, kad sukurti galima tik tiek embrionų, kiek vienu metu jų galima įkelti į gimdą, t. y. 2-3. Jei procedūra nepavyktų, prieš kuriant naujus embrionus moteriai vėl tektų gerti vaistus, be to – kuo daugiau embrionų būtų sukuriama tuo didesnis pasirinkimas, siekiant atrinkti „geriausios kokybės embrioną“.

Pagrindinis klausimas, kas nutiktų su nepanaudotais apvaisinimo procedūros metu sukurtais embrionais? Paprastai tariant, jie būtų nužudomi. Tą patvirtina ir tolimesnis siūlymas panaikinti embrionų redukcijos draudimą. Embrionų redukciją, t. y. sunaikinimą, SAM siūlo laikyti abortu – jei jis leidžiamas natūraliai pastojusioms poroms, būtų diskriminacija drausti naikinti apvaisinimo metu sukuriamus embrionus. Auksinė logika ir tolerancijos viršūnė. Gal SAM dar norėtų atrasti embriono teisę į abortą? Kiekvieno embriono žūtis yra ne abstrakčios, bet konkretaus, unikalaus žmogaus gyvybės sunaikinimas. SAM siūlo neriboti dirbtinio apvaisinimo metu sukuriamų embrionų skaičiaus, atrinkti iš šių embrionų geriausią, o likusius – sunaikinti, taip pažeidžiant kiekvieno žmogaus prigimtinę teisę į gyvybę. Tokiu būdu vaikas gimtų, nes pasirodė geriausias iš tikrų savo brolių ir seserų, kurie taip pat buvo pradėti procedūros metu.

Embrionų šaldymas šio klausimo niekaip neišsprendžia, tik atideda. Viena vertus, pats embrionų šaldymas dažnai gali būti jų žūties priežastis, kita vertus – tai daug svarbiau – vis tiek lieka klausimas, ką reiks daryti, jei užšaldytas embrionas taip ir liks nepanaudotas apvaisinimui.

Planuotos tėvystės organizacija JAV rado kaip užsidirbti iš abortuotų kūdikių kūno dalių. Galbūt SAM galėtų pasiūlyti dirbtinio apvaisinimo verslams, kaip uždirbti iš nepanaudotų embrionų. Juk, anot SAM, būtų diskriminacija leisti naikinti natūraliai užsimezgusią gyvybę, tačiau neleisti naikinti dirbtinio apvaisinimo metu sukuriamų embrionų. Tik ar neima siaubas nuo tokio ciniško požiūrio į gyvybę? Viena ranka rūpinasi dirbtiniu apvaisinimu, suvokdama, kokia didžiulė dovana šeimai yra nauja gyvybė, o kita – naikina visus nepanaudotus šios naujos gyvybės, konkretaus ir unikalaus žmogaus, brolius ir seseris.

Susiję

Šeimos politika 4437958886076137142
item