Jefferis Kent Peterson. Abortas - kairiųjų reikalas?

Legali galimybė moteriai pageidaujant atlikti abortą paprastai yra laikoma kairiųjų politikų siekiu. Judėjimas už aborto legalizavimą yra siejamas su moterų teisėmis lygiai taip pat kaip Pilietinių teisių judėjimas (JAV) yra siejamas su afroamerikiečių teisėmis.  Bet ar tikrai kova už abortą yra kairuoliškas reikalas?  Nuosekli aborto įteisinimo istorijos analizė šokiruotų net karščiausius moters „teisės rinktis“ šalininkus.  Šio judėjimo pradininkai, tiesą sakant, buvo rasistai, neapkentę vargšų ir ieškoję būdų kaip neleisti daugintis ne baltųjų rasių atstovams.  Užuot gynę vargingiausių piliečių teises, kaip yra būdinga kairiesiems, judėjimo už abortą pradininkai stengėsi išnaikinti vargšus, ypač juodaodžius, žydus, slavų bei italų imigrantus.  Vietoj to, kad padėtų skurstantiems per paramos programas, jie norėjo apskritai eliminuoti bet kokias labdaros ar gerovės valstybės institucijas. Šiandien dauguma kairiųjų būtų šokiruoti, sužinoję apie tokį rasistinį paveldą.  Judėjimas už abortus ne vien pasižymėjo rasistinėmis nuotaikomis; yra pagrindo teigti, kad jis siekė įgyvendinti tikrą rasinį genocidą.

Šiandieninis judėjimas už aborto prieinamumą prasidėjo 1921, įsteigus Amerikos gimstamumo kontrolės lygą. Keli iš jos steigėjų garsėjo savo rasistinėmis pažiūromis, o Margareta Sanger buvo pastovi rasistinių draugijų dalyvė.  Tiesą sakant, ji buvo kviestinė pranešėja Ku Kluks Klano susirinkime vykusiame Silverleik miestelyje (Silverlake, NJ) 1926 m. [1]  Ji ne tik niekuomet nesistengė atsiriboti nuo panašios kompanijos, bet jos pačios raštai neleidžia abejoti Sanger rasistinėmis pažiūromis. Ruošdama „Negrų projektą“ (angl. Negro Project) – programą, skirtą priverstinai sterilizuoti juodaodžius ir sumažinti jų vaikų skaičių – Senger rašė:

„[Mes siūlome] pasamdyti keletą spalvotųjų pastorių, pageidautina, draugiškų ir turinčių socialinio darbo patirties.  Negrus geriausiai paveikti pasitelkiant religiją.  Be to, mes nenorime paskleisti kalbų, kad siekiame išnaikinti Negrų populiaciją; o pastoriai kaip tik yra žmonės galintys išsklaidyti šią idėją, net jei ji ir kiltų kuriems nors labiau maištingiems jų elementams.“ [2]

Senger taip pat neigiamai vertino pagalbos vargšams programas, nes jos neva didindavo juodaodžių ir imigrantų skaičių. „Organizuota labdara (šiuolaikinė gerovės valstybė) yra piktybinės socialinės ligos simptomas, leidžiantis augti brokuotų individų, nusikaltėlių ir išlaikytinių armijai.  Todėl aš kritikuoju ne filantropijos ‚nepakankamumą‘, bet jos ‚sėkmę‘.[3] XX a. pradžioje sparčiai augusią miestų varguomenę ji vadino „vis didėjančia biologinių atliekų duobe“. [4]   Sanger buvo įsitikinusi, kad gerovės valstybė skatina daugintis vargšus, arba, jos žodžiais tariant, „žmogiškąsias atmatas.“  Ji bijojo, kad valstybės parama skurstantiems paskatins gimti tą „prieaugį, kuris yra pats žalingiausias žmonijos ateičiai.“ [5] Dėl šios priežasties Sanger tikėjo, kad valdžia privalo skatinti sterilizaciją asmenų netinkančių pratęsti žmonių giminę.  Jos žodžiais tariant, reikia „daugiau [vaikų] iš tinkamų ir mažiau iš netinkamų“. [6]

[…]

Galiausiai Margareta Sanger ir jos organizacija pagarsėjo kaip pagrindiniai aborto legalizavimo lobistai.  Norėdama paslėpti savo vienu metu reikštą palankumą Adolfui Hitleriui ir jo rasistinei eugenikos politikai, ji, vykstant Antrajam Pasauliniam karui, perregistravo savo „Amerikos gimstamumo kontrolės lygą“ į organizaciją „Planuotosios tėvystės“ pavadinimu.  Šiandien jos įsteigta „Planuotoji tėvystė“ ir toliau stumia abortą kaip priemonę atsikratyti nepageidaujamaisiais ir nesveikais.  Ši organizacija kasmet ne vien atlieka tūkstančius abortų, bet ir gauna šimtus milijonų JAV dolerių paramos iš federalinės ir valstijų vyriausybių. [7]  Ir, užuot kovojusi už moters teisę rinktis, „Tarptautinė planuotoji tėvystė“ yra pagrindinė Kinijos vyriausybės priverstinių abortų politikos gynėja, bei Trečiojo Pasaulio tamsiaodžių gyventojų sterilizacijos šalininkė. [8]  Panašu, kad PT yra už teisę rinktis tik tuomet kai reikia apžavėti JAV žiniasklaidą; jos realūs darbai visame pasaulyje tokiai teisei užkerta kelią.

Svarbu pažymėti, kad „Planuotoji tėvystė“ niekuomet neatsiribojo nuo savo įsteigėjos vizijų ir ideologijos.  Visa eilė organizacijos vadovų yra aukštinę jos darbus.  Viena iš jų, Faye Wattleton pareiškė, „švęsdami Margaretos Sanger, mūsų narsiosios įsteigėjos, šimto metų jubiliejų, privalome labai didžiuotis tuo kas esame ir savo misija.  Tai didi misija; o abortas yra vien aisbergo viršūnė.“[9]

Belieka tik stebėtis kaip abortų įteisinimas ir skatinimas tapo kairiųjų politikų ir Demoratų partijos (ar bet kurios kitos partijos) reikalu.  Sunku įsivaizduoti kaip jis tapo siejamas su žmogaus teisėmis.  Naudodama viešųjų ryšių triukus ir efektyvius lozungus, „Planuotoji tėvystė“ pateikė abortą kaip užjaučiančią ir rūpestingą alternatyvą gimdymui. Nepaisant to, motyvai gali būti visai kitokie.  Panašu, kad ir šiandien, abortai nepadeda vargšams ir mažumoms, o siekia lengviausiu keliu išspręsti ekonomines problemas.  Kam padėti vargšams, kai gali juos tiesiog pašalinti?

Išnašos:

1) Emily Taft Douglas, Margaret Sanger; Pioneer of the Future, Holt, Rinehart & Winston, N.Y., 1970, p. 192.

2) Margaretos Senger, laiškas Klarensui Gemblui (Clarence Gamble), Spalio 19, 1939. – Sanger rankraščiai, Sofijos Smit (Sophia Smith) kolekcija, Smit kolegija (Smith College).

3) Margaret Sanger, The Pivot of Civilization, Brentano’s, N.Y., 1922, p.108.

4) Margaret Sanger, The Pivot of Civilization, p.134.

5) Margaret Sanger, The Pivot of Civilization, pp. 116-117.

6) Margaret Sanger, The Pivot of Civilization, p.104 & 179.

7) 1984 m. duomenys, pateikiami: Alan Guttmacher Institute, Issues in Brief, 4:1 (1984 kovas).

8) Planned Parenthood Review, 5:1 (1984/85 žiema) & 2:4 (1982 žiema), p. 16. Report of the Working Group on the Promotion of Family Planning as a Basic Human Right, International Planned Parenthood Federation, London, 1984, pp. 21-23.

9) Faye Wattleton, Amerikos „Planuotosios tėvystės“ federacijos prezidentės, kalba, 1979 vasario 5 d.

Iš anglų kalbos vertė Ingrida Vobolevičienė

Versta iš Scholars Corner

www.laisvavisuomene.lt